Balandžio 8 d., pirmadienį, 13 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks spaudos konferencija, kurioje bus pristatyti nuo 2018 m. vasaros iki 2019 m. kovo mėn. trukusio trečiojo 1863–1864 m. sukilėlių, nužudytų Lukiškių aikštėje Vilniuje, palaikų paieškų ir identifikavimo etapo rezultatai.
Spaudos konferencijoje dalyvaus Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus archeologas Gytis Grižas, Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vedėjas Valdas Steponaitis, Vilniaus universiteto mokslo prorektorius prof. dr. Rimantas Jankauskas, Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros ir Istorijos fakulteto asistentė dr. Justina Kozakaitė, Lietuvos istorijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė.
2017 metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai – 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai.
863–1864 m. Lukiškių aikštėje mirties bausmė pakariant arba sušaudant buvo įvykdyta 21 sukilimo dalyviui, tarp jų ir vadams – Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui. Sprendimas nužudytų sukilėlių kūnus užkasti ant Gedimino kalno nebūtų atsitiktinis – taip galėjo būti siekiama paslėpti nuo artimųjų ir visuomenės jų palaidojimo vietą. Po 1831 m. sukilimo imperatoriaus Nikolajaus I nurodymu Vilniaus pilių teritorijoje buvo įrengta tvirtovė. Visuomenės lankymui ji buvo neprieinama iki pat XIX a. 10 dešimtmečio pabaigos.
Nuomonę, kad Gedimino kalne palaidoti 1863 m. sukilėliai, dar 1904 m. iškėlė V. Zahorskis. Vėliau leidinyje „Przewodnik po Wilnie“ („Vadovas po Vilnių“) jis teigė, jog Gedimino kalne palaidotas 1863 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas, taip pat kunigas Stanislovas Išora, Boleslovas Kolyška.
1917 m. rugpjūčio 17 d. buvo pastatytas kryžius S. Išoros ir Z. Sierakausko atminimui įamžinti, tačiau vokiečių valdžia dar tą pačią dieną kryžių pašalino.
Atstatytas jis buvo tik 1921 metais. O 1925 m. šalia kryžiaus buvo atidengtos dvi plokštės: viena – su įrašu lenkų kalba „Nežinomam kareiviui“, o kita – su Lukiškių aikštėje mirties bausme nubaustųjų 1863 m. sukilėlių pavardėmis.
1940 m. birželio mėnesį ant Gedimino kalno stovėjęs 1863 m. sukilėliams skirtas kryžius buvo pašalintas.
