Rugsėjo 9 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Istorijų namuose atidaryta paroda „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“. Ji veiks iki 2027 m. birželio 6 dienos. Vakarą pradėjo šokėjos Monikos Čibiraitės (Kozo) pasirodymas, grojo DJ Swix, renginį vedė Goda Raibytė-Aleksa.
„Kai muziejus paskelbė rengiantis parodą apie aukštųjų technologijų istoriją, ne kartą teko išgirsti klausimą, ar tai tikrai mūsų sritis. Esu archeologė, todėl į šį klausimą radau sau atsakymą.
Daugybė daiktų mūsų rinkiniuose yra išradimai. Titnaginis kirvis, puodas ar verpstė kadaise buvo naujausia savo meto technologija“, – atidaryme sakė LNM generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.
Pasak jos, skirtis tarp humanitarinių, socialinių ir tiksliųjų mokslų atsirado ne iš jų pačių, o dėl mūsų praktinio patogumo.
„Mokslininkas veikia panašius dalykus kaip ir rašytojas. Jis kuria pasaulį, kurio dar nėra, ir paskui ilgai dirba, kad jis atsirastų. Ši paroda nėra galutinis Lietuvos aukštųjų technologijų istorijos apibendrinimas. Tai – pradžia“, – dalijosi dr. R. Kačkutė.
Parodos pasakojimas pradedamas technologijų priešistore Lietuvoje. Įvadinėje salėje lankytojai išvys XVII–XIX a. mokslo ir technikos istoriją.
Kazimierą Semenavičių ir jo „Didįjį artilerijos meną“, Tito Livio Burattinį, kurio 1675 m. Vilniuje išleistoje knygoje atsirado terminas „metra“, 1753 m. observatoriją įsteigusį Tomą Žebrauską, Martyną Počobutą-Odlianickį, Joną ir Andrių Sniadeckius, Aleksandrą Griškevičių, 1851 m. sukonstravusį „žemaičio garlėkį“.
Vėlesnis parodos pasakojimas dėliojamas pagal sritis – lazerius, biotechnologijas, informacines technologijas, kosmosą, robotiką bei technologijų ir meno sąlytį.
Tarp parodoje rodomų meno kūrinių – Diletos Deikės, Martyno Gaubo, Mariaus Jovaišos, Rasos Juškevičiūtės, anoniminės menininkių grupės „Cooltūristės“, Visvaldo Morkevičiaus, Antano Olbuto, Igorio Piekuro, Marijos Teresės Rožanskaitės, Vlado Suncovo, Julijono Urbono ir Jolitos Vaitkutės darbai.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja dr. Jolanta Karpavičienė atidaryme kalbėjo apie technologijų vietą valstybės politikoje.
„Ši paroda pristato kur kas daugiau nei mūsų šalies technologijų raidą. Ji atskleidžia Lietuvos siekį ir gebėjimą kurti istoriją. Mokslas ir technologijos šiandien nebėra vien tik švietimo ar ekonomikos politikos klausimas. Tai nacionalinio saugumo ašis“, – teigė dr. J. Karpavičienė.
Naujovių agentūra yra viena iš parodos finansinių rėmėjų. Jos vadovė Monika Paulė atidaryme priminė, kad lazerių technologijos Lietuvoje šiemet skaičiuoja 60 metų istoriją, 90–95 proc. lazerių gamybos eksportuojama į daugiau nei 80 šalių, o biotechnologijų srityje veikia daugiau nei 300 įmonių.
„Šiandien žinome, kuo virto prieš 60 metų prasidėjusi Lietuvos lazerių istorija. Tačiau dar nežinome, kurie šiandien laboratorijose kuriami sprendimai po 50 ar 60 metų atsidurs tokioje parodoje kaip ši“, – dalijosi M. Paulė.
Parodos „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“ sumanymo autorė ir pagrindinė kuratorė – Simona Širvydaitė-Šliupienė.
Kartu su ja parodą rengė bendrakuratoriai Algirdas Augustaitis (robotika), Kristina Ananičienė (lazeriai), dr. Ramūnas Kondratas (biotechnologijos), Saulius Lapienis (kosmosas ir informacinės technologijos) ir Ieva Meilutė-Svinkūnienė (menai).
Parodą kartu su muziejumi kūrė daugiau nei keturiasdešimt partnerių. Tarp jų – universitetai, mokslo centrai, muziejai, archyvai, fondai ir aukštųjų technologijų įmonės. Parodą lydi to paties pavadinimo leidinys ir knyga vaikams.
Parodos architektas ir vaizdinio identiteto autorius – Justinas Dadonas. Parodos knygos sudarytojos – Goda Raibytė-Aleksa ir S. Širvydaitė-Šliupienė. Knygos vaikams autorė – S. Širvydaitė-Šliupienė.
Daugiau žinių apie parodą: spausti čia.
