Šeštadienis, 16 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kaune – nemokama ledynmečio milžinų griaučių paroda

www.alkas.lt
2018-08-05 16:13:33
2
Kaune – nemokama ledynmečio milžinų griaučių paroda

Nemokama ledynmečio milžinų skeletų paroda | Rengėjų nuotr.

Nemokama ledynmečio milžinų skeletų paroda | Rengėjų nuotr.
Nemokama ledynmečio milžinų skeletų paroda | Rengėjų nuotr.

Nuo rugpjūčio 3-osios, prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“, Kaune, pristatomi dviejų, didesnio ir mažesnio, mamutų griaučiai.

Lietuvoje tebesitęsiant tropiniams karščiams į Kauną atkeliavo įspūdingi svečiai iš ledynmečio – maždaug prieš 40 tūkst. metų gyvenusių dviejų mamutų skeletai.

Žemėje mamutai atsirado maždaug prieš penkis milijonus metų, o paskutinieji išnyko maždaug prieš 10 tūkstančių metų. „Iš tikro mamutai neišnyko, tik prastėjant gamtos sąlygoms jie mažėjo ir evoliucijos metu virto dabartiniais drambliais“, – sako Vilniaus universiteto Geologijos mokslų daktarė Eugenija Rudnickaitė. Prieš tūkstančius metų mamutai gyveno ir Lietuvoje, ne kartą jų kaulų rasta Vilniuje, tačiau tik atskiros jų dalys, iš kurių viso mamuto griaučių atkurti neišeitų. Mamutų griaučiai į Lietuvą atkeliavo iš Rusijos federacijos, Sibiro.

„Tai reti ir vertingi eksponatai. Didysis mamutas atrastas 2003 m. rugpjūtį vykusios V.F. Juzefovič ir J. Čumakin ekspedicijos metu Jakutijoje, didžiausioje Anžu salų grupės saloje Kotelnoje. Mažasis – Tomsko srityje, Čulymo upės atodangoje. Įprastai randami atskiri mamutų kaulai ar jų dalys, tuomet griaučiai sudėliojami iš dalių, priklausiusių skirtingiems mamutams. Vientisi griaučiai – retenybė, o šie eksponatai rasti pilnai išlikę, tad tai tikrai įspūdinga ir išskirtinė paroda“, – pasakoja griaučių savininkės, UAB „Paleo Group“ direktorius Michailas Ivanovas.

Pasak „Megą“ valdančios bendrovės „Baltic RED“ rinkodaros vadovės Ievos Goštautaitės-Gedutės, mamutų paroda – tai dovana Kaunui artėjančios mokslo metų pradžios proga, be to rugpjūčio 12-ąją minima Pasaulinė mamutų palikuonių – dramblių – diena.

„Artėja rugsėjo 1-oji, todėl labai norime priminti moksleiviams, kad mokslas gali būti ir yra įdomus. Vienas įdomiausių ir vizualiausių mokslo pavyzdžių – archeologų surasti ir rekonstruoti tūkstantmečius minintys mamutų griaučiai. Išskirtinė paroda yra unikali galimybė įsivaizduoti, kaip atrodė žemė prieš 40 tūkst. metų. Įspūdingo dydžio ekspozicija jau traukia besidominčius – nuo šeimų su pačiais mažiausiais smalsuoliais iki moksleivių ir studentų “, – pasakoja I. Goštautaitė-Gedutė.

Didžiojo mamuto griaučiai yra 3,1 metro aukščio, 5 metrų ilgio ir sveria beveik 600 kg. Mokslininkų teigimu, visas gyvūnas turėjo sverti apie 7 tonas ir tai buvo maždaug 40-45 metų patinas. Paprastai mamutai vidutiniškai gyvendavo apie 70 metų, tačiau šis, sprendžiant pagal radimvietę, žuvo įkritęs į tarpeklį iš kurio nesugebėjo išlipti.

Mokslininkų manymu, jis galėjo būti bandos vedlys, mat archeologai nustatė, kad šio mamuto šonkauliai, greičiausiai kovos su kitu mamutu metu, buvo sulaužyti ir vėliau sugiję. Šio mamuto iltys yra 4 metrų ilgio, kiekvienos svoris – 65 kg, skersmuo – 16 cm.

Mažesniojo mamuto griaučių aukštis siekia 2 metrus, ilgis – 3 m, o svoris – 200 kg. Šio mamuto ilčių ilgis – 1,5 m, kiekviena sveria po 12 kg, skersmuo plačiausioje vietoje siekia 10 cm.

„Nesuklyskite, mažieji mamuto griaučiai nėra didžiojo mamuto vaiko. Tai taip pat suaugęs mamutas, tik jei didysieji griaučiai yra mamuto Mammuthus primigenius, tai mažieji – jo mažesniojo brolio Mammuthus primigenius vrangeliensis“, – pasakoja Geologijos mokslų daktarė E. Rudnickaitė.

Pasak geologės, savo klestėjimo metu mamutai žemėje buvo plačiai paplitę, tačiau daugiausia jų dabar randama Sibire. „Taip nutiko dėl geologinių priežasčių. Pavyzdžiui, Lietuvos teritorijoje tirpstant ledynams, vanduo išplovė jų kapavietes, tad mamutų kaulų randama retai ir dažniausiai jie būna pavieniai. Sibire ledo sluoksnis buvo mažesnis, ten įšalas ėjo gilyn, tad mamutų ir kitų senovinių gyvūnų fosilijų išliko daugiau, jos išsilaikė geriau“, – pasakoja geologė.

Nors kai kas dar tiki, jog didelę įtaką mamutų išnykimui turėjo žmogus, pasak E. Rudnickaitės, tai tėra mitas. „Sibire žmonės tuomet išvis negyveno. Kitose vietose gal sumedžiodavo vieną kitą mamutą, tačiau žmonės tikrai neturėjo pakankamai gerų medžioklės įrankių, kad galėtų padaryti didesnę įtaką mamutų populiacijai. Sprendžiant pagal geologinių sluoksnių spektro analizę, kintant gamtinėms sąlygoms mažėjo jų pagrindinio maisto – dobilų, kas lėmė mamutų mažėjimą ir, galiausiai, išnykimą. Nors ir buvo apaugę gaurais, mamutai ledynmečio nemėgo, nes tai reiškė mažesnius maisto išteklius“, – sako E. Rudnickaitė.

Nemokama mamutų skeletų paroda prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ centrinėje aikštėje vyksta iki rugsėjo 9 d.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaune bus atidaryta paroda „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“
  2. Akmenų muziejuje – nemokama audiogido paslauga
  3. Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“
  4. Kauno pilyje atidaryta fotografijų paroda „Lietuvos totorių indėlis į karybos istoriją“
  5. Klaipėdoje atidaryta retų istorinių laikrodžių paroda „Istoriniai rūmų laikrodžiai“ (nuotraukos)
  6. Lietuvos valstybės šimtmečio paminėjimo paroda
  7. Medininkų pilyje atidaryta istorinių darbų paroda
  8. Alytuje senųjų žaislų paroda nukelia dešimtmečiais į praeitį
  9. Kviečia paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
  10. Panevėžio kraštotyros muziejuje atidaroma paroda „Miesto garsovaizdžiai“
  11. Atrasti pamirštąjį Vilnių kviečia nauja paroda Prezidentūroje
  12. Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta paroda skirta Petrui Klimui
  13. Palangoje – senųjų plakatų paroda „Laisva neprigulminga Lietuva!“
  14. Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Viduramžių Lietuvos valdovai“
  15. Vrublevskių bibliotekoje bus atidaryta Latvijos kultūros istorijai svarbi paroda

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Tvankstas says:
    5 metai ago

    Mamutas yra iškraipytas ‘mamontas’, kaip 16 a. užsirašė nyderlandas pirklys Maskvoje ir ‘mamont’ sugrįžus tėvynėn ir užmiršus tarimą, vietoj N nusprendė, kad E, ir nyderlandiškai ‘mamoet’ tapo ( tarti mamūt), taip ir liko liaudyniškų rašmenų pasauliui ‘mammut’, rusai pataikaudami nusileido vakariečiams.
    Mamontai ganėsi stepėse, kurios tvyrojo dab. Sibire, mes vienam gyvūnui reikia apie 0,25 – 0,5 t žolės per parą, kas įmanoma tik stepėse. Paskutinieji mamontai išgaišo Vrangelio saloje prieš 4000 metų, tai buvo maži Mammutus primigenius vrangeliensis.
    Kalbiniu požiūriu ‘maga+mantas’ reiškia ‘didysis kalnas’, mes šiandien ‘magas’ turime atvirkštine reikšme ‘mažas’, o ‘mantas’ išlikęs kaip ‘mintis’, …, vietovardžiuose, varduose, pavardėse.
    Pagal iškasamus kaulus, mamontai išnyko staiga prieš beveik 10 tūkst. metų.
    Priežastis ?
    Prieš 9500 m. 7 kometos galvos smogė į Žemę, kilo pasaulinis gaisras, tvanas, išnyko daugybė gyvūnų rūšių, liko gal 1 žmogus iš 6 ar 10 tūkstančių, kilo 3 metų atominė žiema, kurios metu Kaukazo kalnuose atsirado žydraakiai, Žemės ašis iš buvusios Kanados šiaurinėse salose pasislinko apie 2,5 -3 tūkst. km į dabartinės vietą.
    Žemė gavo turbūt nuostabiausią savo laikotarpį vystytis žmogui su švelniausiu klimatu, tai neaabejotinai dėl pakreiptos smūgio metu Žemės inklinacijos į Saulę.
    Labai daug aprašę yra Alexander ir Edith Tollmann, laikau savo rankoje “Und die Sintflut gab es doch. Vom Mythos zur historischen Wahrheit”, 1993, Droemer Knaur, labai vertėtų išleisti lietuviškai, suvoktų skaitytojas daugybę dalykų kitaip – ir istoriją, ir Šventąjį Raštą, ir geologiją, ir botaniką, ir zoologiją, ir kalbotyrą, ir dar daugybę kitų mokslų žinių, tiesiog tai nuostabus įvadas į eschatologiją, suprasti, kad žmogus yra dulkė Viešpaties valioje.

    Atsakyti
  2. Geofizikas proistorikas inž. Romualdas Zubinas says:
    5 metai ago

    TVANKSTI, mamutų gimtinė – AFRIKA! Kas? kada? ir kodėl? vyko bei vyksta Žemėja, su vyksmo grafikais bei schemomis, jau aprašyta knygose “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis”, “Praregėjimas”, “Praeitis ir ateitis” bei netukus išeisiančioje “Protėvių Dvasia Gyva”!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Istorijų namuose vyks trečioji istorijų pasakojimo šventė – šildys pokalbiai ir sriuba | S. Samsonas, LNM nuotr.

Istorijų namuose – trečioji istorijų pasakojimo šventė: šildys pokalbiai ir sriuba

2023 09 15
Europoje nustatyta naujų arklių gripo atvejų

„Žirgų dienose“ – veislinių žirgų įvairovė

2023 09 13
Dailininkų konkurso „Laisva spauda – laisvas aš!“ darbų parodos atidarymas Kalba Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė. Vilnius, 2016 m. gegužės 10 d. | O.Posaškovos nuotr.

Seime atidaryta paroda Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Vidmantės Jasukaitytės 75-osioms gimimo metinėms

2023 09 12
Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos bendruomenei pristatyta paroda „Laikom frontą!“ | A. Morozovo nuotr.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos bendruomenei pristatyta paroda „Laikom frontą!“

2023 09 07
Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

V. Sinica. Litvinizmas ir baltarusių problema

2023 09 02
Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (II)

2023 08 31
Atidaryta paroda „30 metų Rusijos kariuomenės išvedimui iš Lietuvos” | archyvai.lt nuotr.

Atidaryta paroda „30 metų Rusijos kariuomenės išvedimui iš Lietuvos” 

2023 08 30
S. Nėries gatvė | Iš autoriaus FB paskyros nuotr.

V. Vižinis. Salomėja Nėris iš viešo gyvenimo išbraukoma – Juliui Janoniui pasiruošt

2023 08 28
Lietuvos rytų sienos klausimas | leidinio nuotr.

R. Žepkaitė. Lietuvos rytų sienos klausimas

2023 08 25
Dominykas Vanhara | www.facebook.com, asmeninė nuotr.

D. Vanhara. Landsbergis šovė į Radžvilą, pataikė sau į koją

2023 08 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Žuvys, įžuvinimas | žuv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Žuvų įveisimui – papildomi 100 tūkst. eurų

2023 09 16
„TikTok“ | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Diskusijos dėl „TikTok“ saugumo netyla

2023 09 16
Žaliosios atliekos | aad.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip teisingai tvarkyti žaliasias atliekas

2023 09 16
Fotokoliažo kairėje – Dalia Švambarytė, dešinėje – Kamilas Pecela | B. Kociumbo-Kos nuotr.
Kalba

Šv. Jeronimo premijos – vertėjams Kamilui Pecelai ir Daliai Švambarytei

2023 09 16
Politinis kalinys disidentas Artūras Flikaitis | Asmeninio albumo nuotr.
Istorija

Jo mintyse buvo tik laisva Lietuva: Artūras Flikaitis – 85 metinės

2023 09 16
Dariaus ir Girėno medaliai | vilniustech.lt nuotr.
Lietuvoje

Aviacijos mokslininkui B. Merkiui įteiktas išskirtinis apdovanojimas

2023 09 16
Pervalkos pirsas | neringa.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Mažėja rinkliava už įvažiavimą į Neringą

2023 09 16
Linas Slušnys - Gyvenimo įgūdžių programos platintojas | FB nuotr.
Lietuvoje

I. Vėgėlė. Turime nutraukti GĮP lytiškumo ugdymo dalies vykdymą vaikams!

2023 09 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  • Mikas apie Lietuvos pasakotojų varžytuvėse išrinkti kiečiausi pasakotojai
  • Kažin apie Pasibaisėtinas valdančiųjų nihilizmas: nenaudoja milijonų skirtų lietuvių kalbai
  • Kažin apie I. Vėgėlė. Turime nutraukti GĮP lytiškumo ugdymo dalies vykdymą vaikams!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Žuvų įveisimui – papildomi 100 tūkst. eurų
  • Diskusijos dėl „TikTok“ saugumo netyla
  • Morkos svarbios ne tik mūsų regai
  • Kaip teisingai tvarkyti žaliasias atliekas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Istorijų namuose – trečioji istorijų pasakojimo šventė: šildys pokalbiai ir sriuba

by Kristina Aleknaitė
2023 09 15
0
Istorijų namuose vyks trečioji istorijų pasakojimo šventė – šildys pokalbiai ir sriuba | S. Samsonas, LNM nuotr.

Rugsėjo 16 d., Vilniuje veikiančiuose Istorijų namuose jau trečiąjį kartą vyks istorijų pasakojimo šventė „Mano migracijos istorija“. Jame lankytojai per...

Skaityti toliau

„Žirgų dienose“ – veislinių žirgų įvairovė

by Ditė Česėkaitė
2023 09 13
0
Europoje nustatyta naujų arklių gripo atvejų

Rugsėjo 14-17 dienomis Vilniuje vyks  Lietuvoje auginamų veislinių žirgų paroda „Žirgų dienos 2023“. Žirgus vertins ekspertai iš Lietuvos, Vokietijos, Olandijos....

Skaityti toliau

Seime atidaryta paroda Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Vidmantės Jasukaitytės 75-osioms gimimo metinėms

by daiva
2023 09 12
1
Dailininkų konkurso „Laisva spauda – laisvas aš!“ darbų parodos atidarymas Kalba Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė. Vilnius, 2016 m. gegužės 10 d. | O.Posaškovos nuotr.

Rugsėjo 12 d. 9.30 val. Lietuvos Laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) pristatyta paroda, skirta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatės,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  • Mikas apie Lietuvos pasakotojų varžytuvėse išrinkti kiečiausi pasakotojai
  • Kažin apie Pasibaisėtinas valdančiųjų nihilizmas: nenaudoja milijonų skirtų lietuvių kalbai
  • Kažin apie I. Vėgėlė. Turime nutraukti GĮP lytiškumo ugdymo dalies vykdymą vaikams!
  • tai nusikalstama Armonaitės veikla apie Pasibaisėtinas valdančiųjų nihilizmas: nenaudoja milijonų skirtų lietuvių kalbai
Kitas straipsnis
Kino operatorius Jonas Gricius | asmeninė nuotr.

Kino operatorius Jonas Gricius švenčia garbingą jubiliejų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai