(Taip pat skaitykite I dalį ir II dalį.)
Tęskime liūdesį ir neviltį keliančio 5 klasės Lietuvos istorijos vadovėlio „Kelias“ apžvalgą. Ketvirtoji tema įvardyta „Kovos su priešais“. Skirtingai, nei prieš tai buvusiame skyrelyje paminėti neįvardyti „priešai“, kurie žinančiam atpažįstami kaip kryžiuočiai, šie yra skandinavų vikingai ir trumpai paminėti slavai. Skyrelis pradedamas tiesiog šaltinio citata apie Apuolės užpuolimą 854 m. Kas tai per šaltinis, Autoriui neaišku, anot jo, tai parašęs kažkoks „IX amžiaus vokiečių kronikininkas“, iš tikrųjų gi – Hamburgo-Bremeno arkivyskupas šv. Rimbertas, aprašęs savo pirmtako šv. Anskaro gyvenimą…
Iškart po papasakojimo apie Apuolę, Autorius priduria: „Karingi, geri kuršių jūrininkai taip pat ne kartą plėšikavo vikingų šalyje. Legenda pasakoja, kad dabartinė Danijos valstybės vėliava nusileido iš dagaus kaip tik vikingų mūšyje su kuršiais“ (p. 18). Taip sakant, Autorius tikrai girdėjo kažkur skambant varpą, tik nesuprato, kur… Visų pirma, kuršiai plėšikavo, bet ne IX a., o XI a. – XIII a. pradžioje. Antra, legenda apie Danijos vėliavą sieja jos nusileidimą iš dangaus su XIII a. Danijos karaliaus Valdemaro II kovomis dėl šiaurinės Estijos. Su vikingais ji negali turėti nieko bendro dar ir dėl to, kad šie buvo pagonys, o Danijos vėliava yra iš kryžiaus žygių epochos – joje vaizduojamas kryžininkų vėliavoms būdingas kryžius…
Įdomu: „Ten, kur įsikurdavo ar pasirodydavo vikingai, prigijo jų vartoti svorio, tūrio matai, rašto ženklai – runos“ (p. 19). Tik pagalvokit – tik pasirodo kur nors koks barzdotas vikingas, ir, žiūrėk, runos jau prigijo… Kaip čia Autorius nepaminėjo savo šauniosios frazės – „sunku įsivaizduoti“? Nes be jos galima svarstyti, čia jis rimtai taip mano, ar tiesiog rašė pavargęs prieš miegą, jau beveik sapnuodamas?
Apie slavus tuo tarpu parašyti tik 5 trumpi sakiniai. Apie didžiulių Dniepro baltų teritorijų suslavinimą čia informacijos neieškokite. Visų pirma pareiškiama: „Didelę grėsmę baltų gentims IX–XII amžiuje kėlė ir kaimynystėje įkurtos slavų valstybės“ (p. 19). Paskui paminimos kelios nuo jų kentėjusios baltų gentys ir priduriama: „Prūsus bei jotvingius puldinėjo Lenkija.“ Atleiskite, Lenkija tai čia kas – viena iš aukščiau paminėtų „slavų valstybių“ ar kažkas kita? Mat „slavų valstybės“ vadovėlyje griežtai užšifruotos štai tokiu apibendrinančiu pavadinimu, o savo tikraisiais vardais neįvardytos. Turbūt penktokams būtų per sudėtinga pasakyti, kad tos su baltais kontaktavusios „slavų valstybės“ buvo dvi – Rusia ir Lenkija? Vietoj to jie tegu bando suprasti, kas yra tos jokiame žemėlapyje nepažymėtos „slavų valstybės“, ir kodėl dar atskirai nuo jų paminėta Lenkija? Įdomu, ar taip pateiktą „informaciją“ lengviau suprasti penktokui, ar tiesiog taip lengviau parašyti Autoriui, kuris rašo, išjungęs mąstymą?
Prie teksto pateikta ir kažkokio šaltinio ištrauka, pavadinta „Vikingų žygis į Kuršą“. Ryšium su tuo suformuluota užduotis: „Pabūk istoriku: ką apie kuršių gyvenimą sužinome iš šaltinio „Vikingų žygis į Kuršą“?“ Būdamas istoriku, pradėčiau nuo to, kad neegzistuoja joks šaltinis „Vikingų žygis į Kuršą“, o pateikta ištrauka yra iš šaltinio, kuris vadinasi „Egilio saga“. Autorius, matyt, yra įsitikinęs, kad tikrieji šaltinių pavadinimai penktokui yra per sudėtingi – jam kur kas naudingiau žinoti tuos įvardijimus, kuriuos sugalvojo vadovėlio Autorius… Tebūnie, bet „pabūti istoriku“, turint tik tokį vadovėlį, penktokui nepavyks…
Penkta tema „Senovės baltų tikėjimas“ prasideda pasamprotavimais, apie tai, kaip, „ieškodami atsakymų į rūpimus klausimus“, žmonės kūrė „savo pasaulio supratimą – pasaulėžiūrą“… Pirmasis iškilęs klausimas, beje, buvo „kodėl vasarą šilta, o žiemą šalta“… O ką, negi manot, kad primityvus pagonis savo samprotavimus galėjo pradėti nuo ko nors sudėtingesnio!?
„Baltai garbino Žemę bei dangaus kūnus…“; „Baltai tikėjo, kad pasaulį ir žmogaus gyvenimą valdo dievai bei deivės“ (p. 20). Dėl antrojo teiginio tai turbūt Autoriui reikia padėkoti, kad leido baltams garbinti šį tą daugiau, nei dangaus kūnus ir gamtos objektus. Patys dievai pristatomi vienu kitu žodžiu paveikslėlio paaiškinimuose. Dailininko nupiešto Pasaulio medžio papėdėje, „žmonių pasaulyje“, glaudžiasi ir kuklus aptvertas medelis – „Baltų šventykla“ (atkelta iš XVI a. graviūrų, vaizduojančių Romuvą), o Perkūnas ožių traukiamu vežimu važiuoja Pasaulio medžio šaka. Paaiškinime sakoma, kad jis persekioja Velnią, kuris iš tiesų tupi ant akmens po ta šaka, bet, palaukit, o ką veikia netoliese Nr. 3 pažymėtas piemuo baltais rūbais? Anot paaiškinimo tai esąs „Velinas – mirusiųjų pasaulio valdovas – prižiūri mirusiuosius“. Pasirodo, tai visai atskira būtybė, nei Perkūno persekiojamas Velnias… Tie mirusieji ganosi avių pavidalu „žmonių pasaulyje“, o požemyje – „mirusiųjų pasaulyje“ – pavaizduota vieniša „mirties deivė“ Giltinė. Ji nieko neprižiūri – mirusiųjų šiame „mirusiųjų pasaulyje“ nėra – jie gi pas Veliną ganosi „žmonių pasaulyje“… Štai kas atsitinka, kai konkuruoja du mirusiųju dievai – nukonkuravo Velinas Giltinę visiškai… Uždaryt tokį nesėkmingą mirusiųjų pasaulį belieka… Arba išnuomoti kam nors iš Dangaus dievų, pavyzdžiui, Laimai, kuri neturi ramios vietelės ten, kur Perkūnas vaikosi Velnią… Matyt, todėl į požemį ir nugrūsta verpianti likimo deivė Laima… Tikrai taip? Na, Dailininkas su Autoriumi turbūt geriau žino, nors mitologams toks baltų pasaulio vaizdinys gali pasirodyti keistokas…
Atsiverskime ir šeštąją bei paskutinę „priešistorinio“ skyriaus temą „Švenčių ratas“, kuriame trumpai pristatomos pagrindinės senovės baltų šventės. Pirmoji – „Kalėdos – trumpiausia metų diena, Kristaus gimimas“ (p. 22). Palaukit, kieno gimimas? Truputį suabejočiau, ar senovės baltai tikrai šventė Kristaus gimimą, o taip pat ir „švenčių rate“ kaip Kristaus prisikėlimo šventę aprašytas Velykas… Na, bet vadovėlio Autorius, matyt, žino geriau, kas vyko toje miglotoje epochoje, „kai dar rašto nebuvo“…
Beje, o ar žinote, kaip apskritai atsirado šventės? O buvo taip… „Stebėdami dangų, žmonės sukūrė kalendorių. Na, o koks kalendorius be švenčių!“ (p. 22). Dar neaišku? Sąvokas paaiškins žodynėlis: „Kalendorinės šventės – svarbiausius kiekvienų metų įvykius žyminčios šventės“ (p. 23).
Taip apibrėžus „svarbiausius kiekvienų metų įvykius“, istorijos rašymą galima ir užbaigti. Nes „svarbiausi įvykiai“ toliau kasmet tik kartosis ir kartosis… O dėl nesvarbių, susijusių su kokiu nors Mindaugu, Gediminu, Algirdu ar Vytautu Didžiuoju, nėra ko sukti galvos… Bet ne, Autorius tolesniame skyriuje dar parašys ir apie tai, kas ne taip svarbu… O mes tuo tarpu baikime.
Dievuliau šventas! Neabejoju, kad tokio “lygio” vadovėlių, tikrai ne vienas. Būtina skubiai atlikt auditą ir pašalint tokį antimokslinį šlamštą iš apyvartos. Jau nekalbant apie tai, kad vikingų aplamai nebuvo. Tai bendrinis, mūsų laikų terminas, apibūdinantis visą eilę šiaurės tautų. Net aš, ne istorikas tai žinau. Vikingas berods reiškia piratą ar plėšiką, kažkas tokio. Visi skandinavai ar Baltijos šalių žmonės, kurie plaukiojo po įvairias jūras, kartais plėšikaudami, bet dažniausiai prekiaudami, staiga tapo piratais ir plėšikais. Fantastika. Vadovėlis maždaug, prasto neva istorinio, bet realiai fantastinio (prasto) filmo lygio. Na žinot, koks Europos popiežius vaidinamas juodaodžio, be abejo liberalus ir visur apšvietimui naudojami fakelai. 🙂 Tokias nesąmones dabar mėgsta per televizorių rodyt. Bet sudėt šitus kliedesius į vadovėlį…
Iš tikrųjų tokie vadovėliai, tai “kelias”, bet ne į “niekur”, o nėrimas stačia galva į lietuvybės prapultį. Tačiau T.Baranauskas beletristiškai pašiepia tik vadovėlio Autorių ir Dailininką, o beletristika, kaip žinome, gyvenime ir lieka tik beletristika. Lietuvos valdžios politinės, Istorijos instituto mokslinės atsakomybė dėl tokių vadovėlių T.Baranauskas nekabina… Taigi gaunasi tarsi pašmaikštavimas iš tokio rimto lietuvybės gyvavimui dalyko.
Kas dėl kuršių vykdytų kitų Baltijos jūros pakrančių šalių užpuolimų (plėšimų), tai vargu, ar kuršiai jų nevykdė IX amžiuje ar dar anksčiau. Juk, regis, 854 metais švedai Apuolę (Apulią) puolė tuo tikslu, kad siekė atimti jų iš danų pasigrobtą auksą, ginklus. Akivaizdu, kad švedai atžygiavo, žinodami, jog tą grobį kuršiai laikė Apulioje. Beje, ši IX amžiaus šaltinių žinia nėra istorikų moksliškai pakankamai ištirta. Tad gal vadovėlio “Autorius” dėl kuršių IX amžiuje vykdytų Baltijos pakrančių šalių užpuolimų gali būti teisus.
Aukščiausios prabos recenzija istorijos vadovėliui. Ar atsilieps, ką atsakys ŠMM?
T.Baranausko rašinys nėra adresuotas ŠMM, jis irgi rašytas į “niekur”… Tokiu atveju ministerija nori atsiliepia, nori ne. Nėra reglamentuota, kad institucijoms yra privaloma atsakyti į viešai reiškiamas nuomones.
Vilnai:
Na, vadovėlis pasirodė 2008 m., tai naujos medžiagos apie vikingus Autorius nebuvo skaitęs. Pavyzdžiui, viduramžių istorikė Janet Nelson BBC žurnalistams sakė, kad nėra nei vieno fakto apie vikingų prievartavimus, labiau tikima, kad jie buvo teisingi ir kultūringi žmones. (Istoriniai faktai, kurie, pasirodo, yra melas: Istorija, Mokslas, 2012.08.31).
Naujausia mokslo semantikos medžiaga teigia, kad, kadangi vikingų Gotlando saloje teka gėlavandenės upės, yra ežerų, šokinėja aukšlės ir stovi miestas Burgsvik (Burg, vok. – pilis, vik, latv. – aukšlė), tai pradinis miesto pavadinimas buvo Vik(s)pils ir visa Gotlando sala vadinosi Vik(s)zeme. Todėl (yra ir kitų požymių) salą prieš nukariavimą valdė latviai – teisingi ir kultūringi pagal Janet Nelson žmones. Jie (gėlas vanduo visuomet buvo) didelėje saloje gyveno sėsliai, todėl iš principo buvo sodiečiai, o salos pakraščių latviai užsiiminėjo jūros verslu.
Apie sodiečių baltų (paganas, lot. – valstietis sodietis) tikėjimą kelių knygų autorius Klaipėdos universiteto mokslininkas dr. Rimantas Balsys rašo, kad jų tikėjimas buvo brandus ir visavertis. To vadovėlio Autoriai irgi negalėjo žinoti. Bet apie archeologo hab. m. dr. profesoriaus Vlado Žulkaus struktūrinę astronomijos observatoriją, atkastą praeito šimtmečio pabaigoje Birutės kalne (kultūros rodiklis) privalėjo žinoti.
Tomo Baranausko skelbiama medžiaga, taipogi komentarai kalba apie problemą, kuri, manyčiau, galėtų būti sprendžiama taip: Vilniuje derėtų surengti mokslinę konferenciją, jos pranešimuose išryškinti 2008 m. 5 kl. vadovėlio neatitikimą šių dienų mokslo realijoms bei pateikti Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijoms, taipogi Seimui, rezoliuciją su siūlymu nedelsiant sudaryti pažangią redakciją 5 kl. vadovėlio perleidimui. Iniciatyvos, manyčiau, galėtų imtis Lietuvos etninės kultūros globos taryba, patariamąja teise esanti prie LR Seimo institucijos.
Vikingai tai bendrinis (ir istoriškai netikslus) terminas. nauja medžiaga ar ne, bet istorikai tą faktą žino jau daugybę metų. Todėl dangstytis 2008 metais, labai keista. Kas dėl kultūringumo. Žmonės visada buvo, yra ir bus žmonės. Kartais kariaudavo, kartais draugaudavo, kartais prekiaudavo. Trumpai tariant gyveno normalų žmogišką gyvenimą. O, kad tokių nesąmonių nebūtu, visu pirma, vadovėlio autorius turėtu vertinti ne jie patys, o atsakinga komisija, kuri savo kailiu atsakytu už nesąmonių praleidimą į mokymo programą. Na ir be abejo, vyriausybei turėtu būt daromas nuolatinis spaudimas, kad tokia komisija būtu ir ji veiktu be priekaištų.
Kalbant apie kuršius, būtina paminėti svarbų faktą, kaip kad prekybinė-ekonominė-karinė Hanzos sąjunga, apjungusi visą Baltijos pakrantę ir nusitęsusi iki pat Didžiosios Britanijos salų ir net Ispanijos krantų – 400 uostų. Didžiausia plėtra 14-18a. tačiau 13 a. jos valdymą perima Livonijos ordinas. Būtent Hanzos sąjungos uostai pasitarnauja kariniu placdarmu įkelti koją į dabartinės Latvijos žemes, Rygą apeinant lietuvius, žemaičius ir pačius kuršius. Galop – skverbits į Lietuvą ir iš pietų ir iš šiaurės.
Kas tai – Hanzos sąjunga kuriai turėjo priklausyti Klaipėda-Memel, galimai – Apuolė? Tai importas. Eksportas. prekyba, pinigai, ginklai, metalas, juvelyrika, prieskoniai(!), gintaras. Hanzos sąjunga tai – kultūriniai mainai. Mokslo žinių mainai. Kalbų sintezė. Raštas. Matematika.
Hanzos Sąjunga – tai sukarinta struktūra, turinti nepriklausomą kariuomenę ir savo iždą. Teko skaityti, Danijos karalystės iždą 30proc. sudarė prekybiniai mainai su Hanzos sąjunga.
Taigi Hanzos sąjunga – svarbi Europinė struktūra, apie 1200uosius įkurta iš egzistavusio poreikio centralizuoti, apjungti, suvienyti į sąjunga jau egzistavusius prekybinių mainų kelius.
Valstybės atsiradimui 1183 m. (prasidedantys karo žygiai) siūlyčiau prielaidą. Nuo Elbės stumiami įsikuria Lietuvoje, o juos reikalinga “įdarbinti”.
Visame šiame tarpuvaldžio chaose, kaip supratau iš LRT 16 va. radijos laidos rusakalbiams, patylomis, tskant, „pogrindyje” sprendžiamas TM įstatymas? Tiesa, TM dep-to vadė vengė TM sąvokos, vadino kitataučių obščinomomis, dėl „norėjome, kaip geriau”, vėl gali išsimuilinę į pirmą pasitaikiusią angą įslysti.