Lietuva, Latvija ir Estija stiprina ryšius su JAV (nuotraukos, video)

Lietuva užsitikrino visokeriopą JAV paramą kariniam ir energetiniam saugumui

Balandžio 3 d., antradienį, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Baltuosiuose rūmuose susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu Donaldu Trampu ir kartu su Latvijos bei Estijos valstybių vadovais dalyvavo Baltijos šalių ir JAV viršūnių susitikime.

Aukščiausio lygio susitikime taip pat dalyvavo JAV gynybos sekretorius Džeimsas Matisas (James Mattis), komercijos sekretorius Vilburas Rosas (Willbur Ross), energetikos sekretorius Rikas Peris (Rick Perry) ir valstybės sekretoriaus pavaduotojas Džonas Dž. Salivanas (John J.Sullivan).

Keturių valstybių vadovai priėmė bendrą politinę deklaraciją, kuria įtvirtino nepalaužiamą visų keturių valstybių įsipareigojimą Vašingtono sutarties 5-ajam straipsniui, kuris  apibrėžia pamatinį NATO kolektyvinės gynybos principą: „visi už vieną ir vienas už visus“. JAV įsipareigoja tęsti karinių pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse. Taip pat sutarta ieškoti sprendimų dėl oro gynybos tiek dvišaliu pagrindu, tiek ir NATO bendradarbiavimo rėmuose.

„Lietuva išgirdo labai konkrečias Amerikos garantijas. Tai reiškia, kad mus siejantis ryšys išlieka tvirtas, o Baltijos šalių ir JAV saugumas yra nedalomas“, – pabrėžė Prezidentė.  

Pasak šalies vadovės, aktyvus, aiškiai matomas JAV įsitraukimas ir karinis buvimas regione yra  gyvybinis LT interesas. O šiandienos susitikimo rezultatai rodo, jog krizės atveju Lietuva gali tikėtis karinės Amerikos paramos ne tik NATO rėmuose, bet ir tiesiogiai dvišaliu pagrindu.

Lietuva, Latvija, Estija ir JAV  taip pat apjungs savo pajėgas siekiant bendrų interesų NATO viršūnių susitikime, kuris įvyks šių metų liepą Briuselyje, prisidės stiprinant Aljanso atgrasymo ir gynybos priemones, modernizuojant nacionalinius teritorinės gynybos pajėgumus bei gerinant priimančiosios šalies infrastruktūrą. 

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai įgyvendina savo tarptautinius įsipareigojimus didindama gynybos finansavimą. Mūsų valstybės, kaip ir kitos Baltijos šalys šiemet viršijo NATO įpareigojimą krašto apsaugai skirti 2 % BVP.

Lietuva taip pat prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų užtikrinant stabilumą ir kovojant su terorizmu. Šiemet trečdaliu padidintas tarptautinėse NATO, ES ir JT operacijose dalyvaujančių Lietuvos karių skaičius. Mūsų valstybės kariai siunčiami į operacijas Afganistane, Irake, Malyje, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Kosove, Ukrainoje ir jūrines ES misijas „Sophia“ bei „Atalanta“.

Susitikime kalbėta ir apie energetinio saugumo stiprinimą bei JAV dujų importo galimybes. Lietuva viena pirmųjų iš Europos valstybių per Klaipėdos terminalą pradėjo  tiekti dujas iš JAV. Tai labai svarbus veiksnys užsitikrinant saugų, diversifikuotą tiekimą ir panaikinant „Gazpromo” įtaką šalies politiniams procesams. Vizito metu „Klaipėdos nafta” ir „Lietuvos dujų tiekimas” pasirašys memorandumus su JAV įmone „Freeport LNG” dėl bendradarbiavimo SGD srityje.

Vizito metu taip pat atkreiptas dėmesys į Baltijos jūros dugnu tiesiamą „Nord Stream 2” dujotiekį. Šalies vadovės teigimu, tai geopolitinis projektas, kuriuo siekiama padidinti ES priklausomybę nuo rusiškų dujų. JAV laikosi principingos pozicijos ir įvedė griežtas sankcijas šį projektą įgyvendinančioms įmonėms.

Baltijos valstybės ir JAV taip pat aktyviai bendradarbiaus kibernetinio saugumo, strateginės komunikacijos ir branduolinės saugos sektoriuose. Baltijos šalių ir JAV prezidentai taip pat aptarė padėtį Ukrainoje ir paramos jai klausimus.

JAV pasirašyti memorandumai padės mažinti Rusijos dujų tiekimo monopolį

Balandžio 4 d., trečiadienį,  Lietuvos Respublikos Prezidentė D.Grybauskaitė dalyvavo suskystintųjų gamtinių dujų terminalus (SGD) valdančių Lietuvos ir JAV įmonių tarpusavio bendradarbiavimo memorandumų pasirašymo ceremonijoje.

Pirmąjį dokumentą pasirašė akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ ir JAV įmonė „Freeport LNG“, antrąjį – dujų importuotojas Lietuvoje „Lietuvos dujų tiekimai“. Šie memorandumai – tai kelerius metus trukusio politinio bendradarbiavimo rezultatas, kuris turėtų paskatinti prekybą JAV suskystintosiomis dujomis Europoje ir sudaryti sąlygas jas pigiau įsigyti Baltijos regiono vartotojams.

Prezidentės teigimu, tarpusavio bendradarbiavimo memorandumai – dar vienas žingsnis siekiant atsikratyti šešis dešimtmečius trunkančio Rusijos dujų tiekimo monopolio. Numatydamas galimybę tartis ir bendradarbiauti strateginiais plėtros klausimais, šis susitarimas stiprina Lietuvos ir JAV draugystę abiem šalims itin svarbioje energetikos srityje.

Valstybės vadovė taip pat pabrėžė, kad šie memorandumai ne tik turėtų paskatinti JAV dujų eksportą į Europą, bet ir stiprinti Lietuvos ir Amerikos ekonominį bendradarbiavimą bei padėti kartu vykdyti naujus komercinius ir investicinius projektus.

Pasirašytuose memorandumuose numatyta galimybė keistis informacija apie SGD terminalų veikimą, komercinę aplinką Lietuvoje ir JAV bei verslo plėtros galimybes. Šalys taip pat viena kitą kviečia kartu investuoti į įvairius projektus, naudotis valdoma infrastruktūra, kartu dalyvauti konsorciumuose.

JAV valdoma bendrovė „Freeport LNG“ šiuo metu pertvarko SGD importo terminalą į dujų skystinimo ir eksporto terminalą. Planuojama, kad dujų skystinimą kompanija pradės jau šių metų pabaigoje.

Lietuva viena pirmųjų Europoje pradėjo importuoti amerikietiškas suskystintąsias dujas per Klaipėdos terminalą. JAV SGD eksportas į Lietuvą ir kitas Europos šalis – svarbus veiksnys atsikratant „Gazpromo“ monopolio ir užsitikrinant skaidrų, diversifikuotą bei saugų dujų tiekimą.

Amerikos verslo akys vis dažniau krypsta į Lietuvą