Šeštadienis, 25 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Lietuva ir Latvija steigia Baltų apdovanojimą

www.alkas.lt
2018-01-12 10:00:52
4
Lietuva ir Latvija steigia Baltų apdovanojimą

urm.lt nuotr.

urm.lt nuotr.
urm.lt nuotr.

Sausio 11 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pasirašė susitarimą dėl Baltų apdovanojimo steigimo.

Baltų apdovanojimas bus kasmet teikiamas Lietuvos arba Latvijos fiziniams arba juridiniams asmenims už jų indėlį ir pasiekimus verčiant lietuvių literatūrą į latvių kalbą arba latvių literatūrą į lietuvių kalbą. Taip pat už  lietuvių kalbos mokymą Latvijoje arba latvių kalbos – Lietuvoje, už Lietuvos arba Latvijos materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo mokslinius tyrimus, tiriamąją žurnalistiką apie Lietuvos ir Latvijos istoriją, kultūrą ir turizmą.„Apie siūlymų priėmimo pradžią vienu metu paskelbsime Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministerijų interneto puslapiuose. O siūlyti kandidatus galės bet kuris Latvijos ar Lietuvos gyventojas, bendrovė, organizacija ar įstaiga“, – sakė Linas Linkevičius. 

Apie sprendimą steigti Baltų apdovanojimą Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai paskelbė praėjusių metų rugsėjo 22-ąją, minint Baltų vienybės dieną.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą
  2. Lietuva ir Latvija vieningai sieks bendrų tikslų
  3. Lietuva ir Latvija vieningai kovos su afrikiniu kiaulių maru
  4. „Baltų kelias“ apima visą Lietuvą
  5. Projekto „Pašto kelias Latvija–Lietuva–Lenkija 2014“ dalyviai apsilankys Daugpilyje ir Zarasuose
  6. Baltų tapatybės paieškoms suburtas tinklas driekiasi per visą Lietuvą ir Latvijos baltiškas žemes
  7. P. Šimkavičius. Dieve, laimink Latviją, Lietuvą ir Estiją (nuotraukos)
  8. Lietuvos ir Latvijos forumas: Lietuva ir Latvija turi laikytis kartu (tiesioginė transliacija)
  9. Baltų žemėse – Baltų vienybės dienos Ugnies sąšauka
  10. Palangoje vyks šventiniai renginiai, skirti Baltų vienybės dienai
  11. Lietuvos ir Latvijos seimų pirmininkai minės Baltų vienybės dieną
  12. Latviai kviečia Baltų Krivūlę „Baltų dvasia“ (registracija)
  13. A. Lapinskas. Lenkija nekenčia Lietuvos ir myli Latviją
  14. Lietuvos politikas: Latvija ir Estija nesupranta, kad mes planuojam statyti pavojingą Atominę elektrinę
  15. Vilniuje atidaroma antroji Rytų meno parodų ciklo paroda „Nikolajus Rerichas ir Latvija“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Ženklas says:
    5 metai ago

    PIrmuoju pasiūlymu Baltų premijai gauti, galėtų būti Latvijos dievturių sajungos vadovas Valdis Celms, už dvikalbę latvių – lietuvių kalbomis knygą ,,Baltu dievestibas pamati – Baltų religijos pamatai“.

    Atsakyti
    • Jonas says:
      5 metai ago

      Pritariu. Antruoju – dr. Alvydas Butkus – už viską.

      Atsakyti
  2. Elgetas says:
    5 metai ago

    Ne baltai o R U T A E

    Atsakyti
  3. Elgetas says:
    5 metai ago

    STEBUKLAI, BŪRTAI IR DIEVAI

    Viduramžiais prietaringi buvo visi.Kryžiuočių magistras save laikė nemirtingu, o Ordina nenugalimu, nes prie diržo visada nešiojosi dėžutę su kažkokio tai šventojo relikvijomis.Gi lietuviai nepradedavę nauju darbų ir žygių be palankių požymiu, būrtų ir dievų pritarimo.Iš amžių glūdumos, is slavų kalbų gimimo atejo”užas”- aš už, sakydavo žynys už šventą žaltį,- karas baisus, bet mes laimesime.Į karą proteviai keliaudavo vora, mušiuj rikiuodavosi tvora:”tvari idut”-po šiai dienai žegnojasi rusai.Tai iš jų gerulių, laikų, kada kovodavo tik po debesiu, vaivorykstė buvo garantuotos pergalės ženklas.Tais laikais jie auksinius solidus romeniškomis riedomis vežiojo.
    Musų laikais tos pranašystes kelia vieną juoką, o tais laikais,tai buvo šventa tiesa ir dangaus nuosprendis.Į senovę reikia išmokti žiureti amžininkų akimis.
    Dlugošas aprašė du stebuklus mušiopradzioje ir dar du daug anksčiau.
    Pirma stebuklą regejo tik belaisviai hryžiuočiai, kurie matė virš mūšio lauko žilą senelį , apsiredžiusį lenkų vyskūpo drabužiais, kuris pranašavo lenkų pergalę.Kitaip kalbant kara lenkai laimejo vyskūpo raštineje už pusės amžiaus.Visai kaip politvadovas Briežnevas II Pasaulini karą laimėjo.O belaivių liudijimais įprasta netikėti, nes jie iš baimes ka tik nori paliūdys.Iš lenkų dvasininkų, Žalgiryje buvo du, nuodėmklausys Bartolomejus ir pakancleris Tromba.
    Ir niekas nesistebi, kad vyskupai pabėgo, savo armijai nedavę visuotinių atlaidų.
    Antras stbuklas įvyko naktį prieš pat mūšį:
    “Prasidėjusi naktis, karaliaus stovykloje buvo tyli ir rami, o kryžiuočių kariomeneje priešingai, pūtė stiprus vėjas. Atlėkęs gūsis išvartė ant žemės visas palapines, del to kryžiuociai naktį praleido be miego.Tapo žinoma. kad apvalus menulis apreiskį nepaprastą stebukla, kuris nulėmė karaliaus Vladislovo pergalę, ka ir patvirtino kitos dienos įvykiai.Lenkai riteriai, kurie stovejo sargybose,mėnulio rate matė kova tarp vienuolio ir karaliaus.Karalius galaiusiai laimejo, o vienuolį numetė žemyn.Šita pranašystė, del daugybė pasakojimų, tapo plaęiai žinoma.Ta patį patvirtino ir karaliaus nuodemklausys Bartolomejus (Dlugošo dėdė), kuris sake, kad savo akimis viska matė.Ar tai buvo pergalės pranašystė , ar gamtos reiškinys,dėl neaiškių priežasčiu, mums nežinoma”.
    Pats Perkūnas apsireiškė ir kryžioučiams prieš mūšį pailsėt ir sudėt bluosto neleido.Tarp dveju armiju nakties žygis, keliolika kilometrų, o koks kontarstingas ir lietuvaims palankus oras.Na ar ne stebūklas ?Jeigu kryžiuočiai nematė reikalo nors valandai prigult, tai jie kautis is viso nesitikejo. Mūšis Ordino magistrui buvo siurprizas.. Ką matė lenkų sargybos? Matė plaukiančius debesis iš vakarų, iš vienuolių ordino pusės,jie matė dumu stulpa, kuris kilo stačiai ant menulio. Debesu ir dūmų žaismas kėlė kovos įspudį.Debesys palijo ant žemės ir galiausiai išnyko,o laužo dūmai liko, o tai reiškė pergalė.Dabar tai gerai žinomas meterologinis reiskinys,inversija, labai dažna žiemą.
    Ne krikščionių lenkų o pagonių ,ugnies dievo garbintojų lietuvių pergalė.
    Tai buvo pagoniškos apiegos prieš mūšį.Lietuviai ir abu valdovai sugrįžo” i šėtono vėmalus”, o lenkai sargybinai viską matė ir išpliurpė.Galit įsivaizduot, koks kilo šurmulys lenkų kariuomenėje ?
    Livonijos metraščiai rašo, kad lietuviai prieš mūšį kūrdavo lauža, iš liepsnų būrdavo ir kepdavo stumbrą, bulių ar ožį.Dlugosas aprašydamas Lietuvos krikštą , priduria:
    “…nuversti savo dievus,kurių vyriausi buvo šie:UGNIS, kuri laikyta amžina, ją kūreno žyniai, diena ir nakti dėdami malkas, miškai kurios garbino dvasininkai( gyvena dievas Silvan-žydiškai Navlis-ten pat);žalčiai ir gyvatės, kuriuose gyvena nematomi dievai.Šitą ugnį barbarai garbino, kaip amžiną, ji buvo jų didžiausiame mieste ir sostinėje Vilniuje.Ten ją nuolatos saugojo ir kūreno zynys, kuris ju kalba vadinosi Žnyc. Kraudamas malkas jis davinejo atsakymus maldininkams, kurie klausdavo UGNIES DIEVYBĖS, kas atsitiks ateityje.Atsakymą jie gaudavo iš pačio dievo , žynio lūpomis.Aukuras ir altorius ant kurio vykdavo ritualinis pjovimas…”
    Ką žyniai kalbedavo prieš mūšį prie aukuro, parašė Petras Duiburgietis, rodydamas 1260 metu Durbes pranašystes.I valstiečio lūpas jis įdėjo Romuvos Krivio žodžius:
    “-Argi nematote, kaip mūsų valdovai broliai kaunasi su netikeliais? Šit bėga prūsai, bėga Livonijos žmonės ir kai kurie kiti.Iš visų pusių priešų apsupti,tvirtai laikosi ir narsiai ginasi.Vaje, šit jie žūsta,dabar matau Mergele Marija ir šventas mergeles, matau ir dievo angelus, kylančius su jų sielomis į dangų”.
    Krikščionybėje nėra šventų mergelių,jos Lietuvoje vadinosi vaidilutes.Jos laidodavo mirusius karius ir tarnaudavo mirties deivei, kurios vardas nežinomas.(Gabija?)Kitoje vietoje Petras rašo, kad prusai lavonus degindavo su baltais zirgais.Jie sielą nunešdavo su dūmais į…MĖNULĮ…ten karių dausos ? ? ?Žalgirio mūšis ivyko per menulio pilnatį,o Osterodes komturas magistrui praneše, kad lietuviai išžygiavo link Narevo upes birželio 13, irgi per pilnatį. Žinoma,kad lietuviai mirusius ilgai laikydavo ant ledų nepalaidotus- irgi pilno menulio laukė? Laukė kada atsidarys vartai i mėnulio dausas ?
    Lenkai prieš mūšį nesimeldė, todel ir jų dievas nesikišo.Dlugošas rašo, kad ir kryžiuočiai nepasimeldė, nes namatė iš poterių ir Jėzaus, kokios nors naudos.Mergeles Marijos ordino kariauna žuvo be nuodėmių atleidimo ir pataike i smalos katilus…kaip sau norit,nei lenkai nei kryžiuočiai,keliaut i pragarą neketino, o mūšis buvo didelis netikėtumas.Kautis ruošėsi vieni lietuviai ir jų dievai.
    Prie dievų dar sugrįšime, dabar apie ankstesnius stebuklus:
    “ Trečią dienaą po šv. Jono,karaliaus Vladislovo kariuomenė apsistojo geležies rūdynuose, ties arkivyskupo didžiuliais žuvų prudais, kurie vadinasi Semeci.Ten žaibas nutrenkė daugybę arklių ir du žmones, viena negyvai, o kita paliko pusgyvį.Riterio Dobeslavo iš Olesnicos palapineje jis sunaikino dubenį su keptomis žuvimis, kuris stovejo ant stalo, prieš daugybę valgytojų.”
    Žuvis pirmasis krikščionių simbolis, o arkivyskupo prude veisėsi lenkai katalikai.O štai ką rašo Dlugošas apie” keptas žuvis”:
    “ Sugrįžę iš priešų žemės su pergale, jie sukraudavo dideli laužą,i kuri kiekvienas atsinešdavo savo rąstigalį.Toje ugnyje sudegindavo patį gražiausia ir kilmingiausią belaisvį, manydami, kad taip jie atsidėkos ir įsiteiks savo dievam.”
    Trečią dieną po Rasos šventės žmones ir dievai grįžo prie kasdieninių darbų.Perkūnas didelis tinginys, buna kad kelis menesius neprisišauksi nei jo paties, nei jo debesų.Tik ne tą kartą, ir ne tais metais.Ne i žuvis žaibas trenkė, o į kryžiuočius ir Ordino agenturą tarp lenkų riterių ir kunigų.Valgytojų, ty lenkų didikų Perkūnas nelietė, tačiau perspejo: tarp jusų Ordino agentai.Tą patį antrina ir epizpdas ganyklose.Eiliniai lenkai- tarnai, ginkalnešiai ir arklininkai- atjojo ant ponų kovinių žirgų.Pastarieji į karą atvyksta ne pavieniuj, o 3-10 zmonių būriais, kurie vadinasi” ietis”.Ne arklininkus Perkūnas užmušė, o didžiunus ir valdovus- kryziuočių vadą negyvai, o Jogaila lieka pusgyvis.
    Perkūno perspėjimą lenkai ignoravo.
    Žalgirio pergalę išpranašavo Jogailos žmona, karalienė Jadvyga 1396 metais per derybas su Ordino magistru dėl Dobrynės žemės:
    “Šita dievobaiminga moteris, įkvėpta dieviškos nuojautos, tarė:”kol ji gyva, ji stabdys lenkų kovinį įnršį, kurį išprovokavo šita ir ankstesnės kryžiuočių skriaudos Lenkijos karalystei.Taciau jie turi žinoti kai ja pasiims mirtis, ju laukia teisingas dievo nuosprendis ir didysis sutriuškinimas, nes jie tapo nesutaikomais savo viešpačių, globėjų ir Ordino įkūrėjų priešais, iš kurių aukų , dovanų ir išmaldos jie visi gyvena ir kvėpuoja.Už gautas malones ir žemes,kurios visada priklause Lenkijos karalystei, nuo jos susidarymo,atsimokėjo skriaudomis.Jie nepasitenkino Pomeranijos žeme, kuri visada buvo Lenkijos karalystėjė. Dabar jie nukreipe godžius žvilgsnius į Dobrynės žemę…”
    Už savo žodžius, pasakytus 13 metų prieš Žalgirį, ji tapo katalikų bažnyčios sventaja.Kaip ji įkvėpė lenkų karius 1410 liepos 15, mano protuj nesuvokt.
    Bet visvien stebuklas.
    Laiške žmonai, Jogaila rašė” mušis laimetas ne lenkų ginklo,galia, o iš dievo malonės.Kad lenkai niekuo deti pasake ir busimas Ordino magistras Henrikas Plauenas, kai Marienburge siulė taiką”del ankstesnio Ordino magistro sutarcių ir priesaikų laužymo, del gobšumo ir nusikaltimu mus dievas nubaudė”.Kaip mineta, kryžiuočiam dievo pagalbos iš viso nereikejo.
    Dievas Tevas Perkūnas apsireiškia gana retai ir beveik visada nelaiku.Kadieninius darbus dirbo jo ir žmonos Žemynos sūnus ugnis, vardu Dievutis.Paklausit iš kur aš sužinojau? Iš Dlugošo. Jis rašo, kad lietuviai kalba iškraipyta lotynų kalba, tikriausiai del slavų ka;bų itakos.Prieš pat mūšį Jogaila išklause tris mišias ir atsiklaupes karštai meldesi:”ominbus victoriis et pericuiis Divina anteponenti Divinitas victoriam…”
    Kas butų maždaug” mūsų pergalingam ir pavojingam Divina ankstesniam Divinitas pergelem”.Divina –zynys, burtai, o jiegu neiskraipytai, tai “dievina ankstenį dievinta Dievutį.Tai prieš mūši o po jo, kitą diena, karaliaus pasiuntinys iskakė švęsti pergale ir dėkoti dievybei, kuri”rege deinde mandate precionis regii BOGUTHE”.O stai slavu kalbų įtaka, apikurią kalbejo Dlugošas.Bog net ne lenkiškai, o rusiškai, oficialia Vilniaus raštines kalba.
    Bogute Dievute.
    Dievutis yra Perkūno ir Žemynos sūnus, kilęs iš žaibo ir tunantis šventoje perkūno strelių uždegtoje ugnyje.Gesink žaibo ugnį negesinęs, o Perkūnas naują uždegs.
    Ne tik Jonas Dlugošas lietuvius pagonis pavadino ugnies garbintojais, bet ir Bizantijos keliautojas, kuris su Maskvos metropolitu keliavo i Maskva ir susitikinejo su Algirdu.. Pranciškono Lukašo kromika rašo” 1324 metais mūsų ordino broliai išvyko skelbti krikščionių tikejimą į Lietuva, kurioje rado paskendusią barbarysteje liaudį, kuri garbino ugnį”.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

2023 03 16
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
sum.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina ketina stiprinti susisiekimą

2023 03 07
NATO vėliava | lrv.lt nuotr.

Lietuva dalyvaus NATO krizių valdymo pratybose

2023 03 07
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kai Lietuva kiekvieno širdyje – kitokia

2023 02 20
Telefonas | pixabay.com, Helloolly nuotr.

Bus pakeisti telefonų numeriai, prasidedantys 8

2023 02 17
Pixabay.com nuotr.

Lietuva – patraukli užsienio studentams

2023 02 16
Dr. Jonas Basanavičius | wikipedija.org nuotr.

J. Basanavičius. Lietuvos „Aušra“ patinka ne visiems

2023 02 14
Knygnešys Jurgis Bielinis | wikipedija.org nuotr.

A. Karalius. „Maža tauta“ – dideli žmonės…

2023 02 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | www.facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo

2023 03 25
Gintaras | gamta.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip pasirūpinti oda naudojant gintarą, vaistažoles ir medų

2023 03 25
Galima stebėti grįžtančius gandrus! | „Unsplash“ nuotr.
Gamta ir ekologija

Galima stebėti grįžtančius gandrus!

2023 03 25
Kokią žinią perduoda griūvantys tiltai Lietuvoje? | JP.lt nuotr.
Architektūra

Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?

2023 03 25
Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai | archyvai.lt nuotr.
Kultūra

Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai

2023 03 25
Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Raimundas Lopata | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

2023 03 24
Eglutės | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką

2023 03 24
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • palikite apie Galima stebėti grįžtančius gandrus!
  • Žemyna apie Galima stebėti grįžtančius gandrus!
  • A niaa? apie Pristatyti svarbiausi Seimo sesijos darbai
  • Žemyna apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Migrena ar paprasčiausias galvos skausmas?
  • Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Keičiantis metams, keičiasi ir baldų mados
  • Cukinijos tiks net ir vafliams
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

by Ditė Česėkaitė
2023 03 16
0
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Kultūros ministras Simonas Kairys Paryžiuje susitiko su Prancūzijos kultūros ministre Rima Abdul Malak ir drauge aptarė kitąmet Prancūzijoje vyksiantį Lietuvos...

Skaityti toliau

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

by daiva
2023 03 14
0
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

Anatolijus Nepokupnas (Анатолiй Павлович Непокупний, 1932–2006) – žymus ukrainiečių literatūrologas, vertėjas, poetas, o visų pirma – kalbininkas, baltistas, atsidėjęs baltų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • palikite apie Galima stebėti grįžtančius gandrus!
  • Žemyna apie Galima stebėti grįžtančius gandrus!
  • A niaa? apie Pristatyti svarbiausi Seimo sesijos darbai
  • Žemyna apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • patikslinimas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
Kitas straipsnis
Linas V. Medelis | asmen. nuotr.

L. Medelis. Į vienus vartus – žaidimas su Lenkija

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai