Etninės kultūros globos taryba nurodė Lietuvos menų tarybos įstatymo projekto trūkumus

Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai viešam svarstymui paskelbus Lietuvos menų tarybos (LMT) įstatymo projektą  Etninės kultūros globos taryba (EKGT) Rugpjūčio 10 d.  Lietuvos kultūros ministrui Arūnui Gelūnui raštu išdėstė savo nuomonę dėl šio dokumento.

EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė pabrėžė, kad LMT projektas „kelia nemažai abejonių ir pasižymi akivaizdžiais trūkumais“.

Kultūros ministrui adresuotame rašte nurodomi šie svarbiausi ir akivaizdžiausi LMT projekto trūkumai:

– Nepateiktas aiškinamasis raštas projektui, pagrindžiantis būtinybę steigti naują darinį – Lietuvos menų tarybą. Lieka neaišku koks bus jos santykis su dabartiniu metu panašias funkcijas atliekančiomis institucijomis,

– Menų tarybos pavadinimas yra per siauras, nes šios institucijos veiklos sritys pagal numatomas jos funkcijas turės aprėpti visą kultūrą, ne vien menus.

– Menų tarybos struktūra yra nelogiška, jos svarbiausias ekspertinis padalinys dubliuoja kitos prie Kultūros ministerijos veikiančios ekspertinės institucijos funkcijas.

– Kolegialaus Menų tarybos valdymo organo – Kultūros ir meno tarybos – pirmininkas bus paskiriamas nedemokratiniu būdu, nenumatant jo ekspertinės kompetencijos kultūros srityje užtikrinimo.

– Menų tarybos sudėtyje esančios Kultūros ir meno tarybos sudarymo principai neužtikrina visų kultūros sričių (tame tarpe ir etninės kultūros) atstovavimo ir ekspertinės kompetencijos.

– Pagal Projektą Menų taryba bus žymiai labiau pavaldi Kultūros ministerijai negu dabartinės prie Kultūros ministerijos veikiančios ekspertinės  institucijos.

– Menų tarybos įsteigimą reglamentuojantį įstatymą numatyta priimti pusmečiu vėliau, negu įsteigti pačią Menų tarybą.

– Pagal Projekto 12 straipsnį neaišku, kas gali reorganizuoti ar likviduoti Menų tarybą.

Pasiūlymus bei pastebėjimus rengiamam Lietuvos menų tarybos įstatymo projektui Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai galima siųsti iki rugpjūčio 10 dienos.