Trečiadienis, 6 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kultūros politika

Lietuvos kultūros kongreso taryba sukritikavo Lietuvos menų tarybos įstatymo projektą

www.alkas.lt
2011 08 03 09:40
2
K. Stoškus. Atviras laiškas gerb. K.Girniui, kuris turi ką pasakyti
Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas Krescencijus Stoškus | delfi.lt, A.Solomino nuotr.
Krescencijus Stoškus

Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai viešam svarstymui paskelbus Lietuvos menų tarybos (LMT) įstatymo projektą Lietuvos kultūros kongreso taryba Lietuvos kultūros ministrui Arūnui Gelūnui raštu išdėstė savo nuomonę dėl šio dokumento.

Lietuvos kultūros kongreso taryba išreiškė susirūpinimą, kad kuriant ne Kultūros o Menų tarybą siekiama susiaurinti kultūros ekspertavimą nuo visos kultūros iki menų lygmens o kultūros politiką redukuoti iki meno politikos.

Lietuvos kultūros taryba atkreipė dėmesį, kad siūlomas  LMT įstatymo projektas dar labiau susiaurina visuomenės galimybes dalyvauti kultūros politikos formavime.

Lietuvos kultūros kongreso taryba paragino skubiai sutelkti pajėgas bendrojo Kultūros įstatymo kūrimui, kuris galėtų padėti pamatus ne tik šiam, bet ir visiems kitiems „šakiniams“ kultūros įstatymams.

Skelbiame Lietuvos kultūros kongreso tarybos raštą dėl svarstomo „Menų tarybos įstatymo“ projekto Lietuvos kultūros ministrui A.Gelūnui:

Turėdami galvoje, kaip sunkiai Lietuvoje progresyvios idėjos pralaužia įpročių rutiną, reiškiame pasitenkinimą, kad pačioje Kultūros ministerijoje atsirado ne tik ketinimas „reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą, plėtojant kultūros savireguliaciją“, bet ir mėginimas „atskirti politikos formavimo ir jos įgyvendinimo, finansavimo mechanizmus“. Tokį mėginimą šiandien rodo ministerijos parengtas „Lietuvos menų tarybos įstatymo projektas 2011-06-29“, kuriuo bandoma įdiegti politikoje vadinamąjį „rankos atstumo“ (arm‘s lenght) principą, be kita ko, rekomenduotą jau 2009 m. Kultūros ministerijoje atlikto valstybinio audito ir pasirašytą valstybės kontrolierės R. Budbergytės.

Kad nebūtų dviprasmybių, vykdydamas savo profesinį uždavinį, valstybinis auditas pamėgino Norvegijos, Švedijos, Danijos, Nyderlandų ir Anglijos pavyzdžiu paaiškinti, kaip iš tikrųjų turėtų atrodyti tas „rankos atstumo“ principo veikimas. Remdamasis Lietuvoje pateiktais svarstymais, jis teigė, kad tai turėtų būti taryba, į kurią 1) ministerija „deleguoja tik keletą narių ir finansavimą“, 2) kuri visiškai atribojama nuo Kultūros ministerijos ir dėlto pastaroji „neturi teisės kištis ir nėra atsakinga nei už projektus, nei už jų finansavimą“, 3) kuri „atlieka ir patariamąją, informatyviąją funkciją“, gali imtis tyrimų, kelti atskirus „kultūros politikos klausimus“, 4) yra atsakinga „Parlamentui, Vyriausybei ir visuomenei“.

Kaip šių reikalavimų fone atrodo Menų tarybos įstatymo projektas?

Pirma, auditas yra atkreipęs dėmesį, kad jau 2006-2008 m. Vyriausybės programos priemonių plane buvo numatyta įgyvendinti „rankos atstumo“ principą įsteigiant Nacionalinę kultūros tarybą, kurios „pagrindinė funkcija būtų skirstyti biudžeto lėšas ir vertinti šių lėšų panaudojimo veiksmingumą“. Auditas taip pat pritarė tokios tarybos kūrimui. Kodėl projekto autoriai vietoj Kultūros tarybos siūlo Menų tarybą? Tokia taryba esmingai susiaurina ministerijos organizuojamą ekspertavimo horizontą. Jeigu čia mechaniškai sekama anglų tarybos pavyzdžiu, išleidžiama iš akių, kad lietuvių kalbos menai neperteikia to turinio, kurį turi angliškasis arts (menai, amatai, humanitariniai mokslai, gebėjimai, gudrybės ir pan.). O jeigu Kultūros ministerija ketina pritraukti tik meno ekspertus (taip manyti verčia ir Meno kūrėjų asociacijos įtraukimas į tarybos formavimą), kas gi atliks kitų kultūros sričių ekspertines funkcijas? 4 straipsnis juk aiškiai sako, kad Menų taryba administruos ir „kultūros sektoriui skirtas paramos lėšas“, ir stipendijas „kultūros kūrėjams“, ir inicijuos „kultūros tyrimus“, ir teiks ekspertines nuomones „kultūros politikos įgyvendinimo klausimais“, ir net konsultuos „kultūros projektų vykdytojus“. Negi tose kultūros srityse kompetencija nereikalinga? O jeigu reikalinga, kodėl galvojama viena, o rašoma kita. Kodėl nė žodžio nepasakoma apie kitų organizacijų (kultūros istorikų, lituanistų, archeologų, etnologų, restauratorių, paminklosaugininkų, landšafto ir statybos architektų) pritraukimą ir jų ekspertinę pagalbą? Ir apskritai kokiais tikslais čia apversta elementari sąvokų subordinacija? Kas galėtų paaiškinti, kodėl Menų tarybos padaliniu padaryta Kultūros ir meno taryba, o ne atvirkščiai? Kyla pagrįstas įtarimas, kad norima pridengti kultūros politikos redukavimą į meno politiką? Šitas nuogąstavimas nėra be pagrindo. Matyt, ketinama dirbti jau dabar veikiančios Kultūros ir meno tarybos kompetencijos ribose.

Minėtas auditas yra prikišamai parodęs, kad iki šiol ministerijoje veikianti taryba yra „pagrindinė patariamoji KM institucija visais kultūros ir meno strateginiais plėtros, finansavimo ir kitais klausimais, tačiau 2007-2008 m. (žinoma, tą patį jis būtų nustatęs ir ankstesniais metais – autr.) ji nevykdė daugelio priskirtų funkcijų: nenagrinėjo kultūros ir meno plėtros strateginių planų, neteikė dėl jų išvadų Kultūros ministerijai, nesiūlė KM prioritetinių kultūros finansavimo krypčių, o daugiausiai dėmesio skyrė stipendijų ir premijų skyrimo kultūrai ir menui nusipelniusiems asmenims klausimams nagrinėti, tvirtino ir keitė įvairių komisijų sudėtis.“

Auditas gerai suprato, kad dėl šios priežasties ministerijoje nebuvo vykdomos 2001 m. Vyriausybės patvirtintos kultūros politikos nuostatos, kad per dešimt metų ministerijai nepavyko parengti nei kultūros politikos strategijos, nei patvirtinti kultūros plėtros programos. Naujasis projektas visas šias įžvalgas tiesiog nubloškia į šalį ir daro labai abejotiną reformą, kuri dar labiau, tik dabar jau įstatymo suteikta galia, įtvirtins ydingą status quo. Panašu, kad atsisakydama kultūros politikos programų, ministerija ne šiaip sau žaidžia pavadinimais, bet įteisina gana seną praktiką, dėl kurios kadaise buvo atmestas Didžiojo lietuvių kalbos žodyno pristatymas nacionalinei premijai. Už pirmąjį pilną lietuvių žodyninių ir semantinių išteklių suregistravimą, sistematizavimą ir išaiškinimą paveldėtuose istoriniuose ir socialiniuose kontekstuose jo kūrėjams turėjo būti pastatytas paminklas, bet prieš 80 metų žymiausių Lietuvos lingvistų (K. Būgos, J. Jablonskio, J. Balčikonio ir kt.) pradėto unikalaus (pirmojo ir vienintelio pasaulyje) ir galų gale Lietuvių kalbos instituto užbaigto didžiulio ir nepakartojamo darbo Kultūros ministerija nepripažino Lietuvos kultūros įvykiu.

Projekto 3 ir 6 str. kalbama apie nacionalinę kultūros politiką, jos įgyvendinimą, kultūros plėtrą, programas, prioritetus, bet kaip bus įmanoma tą politiką įgyvendinti, jeigu niekas nežinos jos turinio, jei nebus gerai apgalvoto ir subalansuoto dokumento, jei nebus surašyti jos numatomi darbai, uždaviniai, tikslai, priemonės, metodai, prioritetai, t.y. jei nebus valstybinių programų, veiklos planų, strategijų ir pan. Tikriausiai jos bus, nes valstybė negalės finansuoti vien tik geros valios. Bet kas jas parengs? Vėl jos bus surašomos iš lubų? Ar bus padiktuotos kelių ministerijos pareigūnų? Iš kur tada rasis kompetencijos?

Antra, Lietuvos menų tarybos koncepcija kalba apie „siekį reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą, plėtojant kultūros savireguliaciją“. Būtų nuostabu. Bet Koncepcija tuos pasikeitimus sieja su perskyra tarp kultūros (čia: meno) politikos formavimo ir jos įgyvendinimo. Bet negi dėl to, kad kultūros ministras dalį atliekamų funkcijų perduoda kokiam nors savo sukurtam padaliniui, atsiranda daugiau demokratijos ir savivaldos? Juk pagal tą principą dirba ir visas ministrų kabinetas, bet apie rankos atstumo principą niekas nekalba. Tai tik paprastas biurokratinių funkcijų perskirstymas valdžios viduje. Demokratijos galėtų atsirasti vien tik tuo atveju, jeigu dalis valdymo būtų paverčiama savivalda, t.y. pati visuomenė įsiterptų į valdymo procesą. Ar čia to esama? Ne.

Iš tikrųjų įstatymo projekto str. 6.4 nurodo demokratinę galimybę kiekvienam juridiniam ir fiziniam asmeniui laisvai kelti kandidatus į tarybos narius. Bet čia pat atimama galimybė ir teisė būti laisvai išrinktam. Aiškiau sakant, gana naivia rinkimų imitacija mėginamas pridengti laisvas ministro pasirinkimas. Kultūros ministerija, surinkusi savo ministro ir Meno kūrėjų asociacijos pateiktus kandidatus, pateikia juos vėl kultūros ministrui ir Asociacijai, kurie kartu sudaro atrankos grupę. O ši grupė darsyk atrenka 20 asmenų, iš kurių trečiąsyk kultūros ministras atsirenka savo numatytus kandidatus. Pagaliau Vyriausybė ministro rankomis skiria ir direktorių, „kuris yra ir tarybos pirmininkas“, „pavaldus kultūros ministrui“. Visuomeniniam meno kūrėjų įsiterpimui į tarybą paliktos viso labo tik trys vietos, į visas kitas atrenkami pareigūnai. Kokį nešališką žmogų būtų galima įtikinti, kad ši tvarka yra demokratiškesnė už atranką į dabartinę 15 narių Kultūros ir meno tarybą, kai 5 narius skiria ministras, 6 – Meno kūrėjų asociacija, po vieną – Kultūros savivaldos kolegija, Muziejų asociacija, Bibliotekininkų draugija, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas. Esama tvarka yra nepalyginamai sąžiningesnė ir suteikia daugiau laisvės rinktis – net 9 žmones deleguoja visuomeninės organizacijos. Jeigu siūlomoji organizacija bus žymiai daugiau centralizuota ir kontroliuojama ministro negu esama, iš kur tada rasis savivalda ir demokratizacija? Jau dabar galima garantuoti, kad tai bus dar vienas įrodymas, jog geriausi Vakarų šalių steiginiai, perkelti į Lietuvą, neveikia.

Apibendrinant išdėstytas pastabas dėl svarstomo projekto, galima teigti, kad: 1) ir toliau Kultūros ministerijoje nebus kultūros politikos tęstinumo; 2) pats ministras liks be kvalifikuotos viešosios patariamosios institucijos, kuri generuotų idėjas, padėtų numatyti ir subalansuoti prioritetus, laisvai apgalvotų ir numatytų visos kultūros politikos perspektyvas bei jų įgyvendinimo strategiją; 3) „rankos atstumo“ projektas negalės užtikrinti nei demokratinių rinkimų, nei tarybos savivaldos, bet dar labiau sustiprins iš viršaus kietai valdomą biurokratinę sistemą; 4) didžioji kultūrai skiriamų biudžeto lėšų dalis – valstybinių kultūros institucijų (teatrų, koncertinių organizacijų, muziejų etc.) bazinis finansavimas – ir toliau liks tik ministro rankose.

Kad būtų galima užtikrinti platų Lietuvos kultūros politikos akiratį, būtiną jos tęstinumą ir atverti realias demokratizavimo bei kultūros kūrėjų savivaldos galimybes, Lietuvos kultūros kongreso taryba ragina skubiai sutelkti pajėgas, jog būtų parengtas bendrasis („skėtinis“) Kultūros įstatymas, kuris padėtų pamatus ne tik šiam, bet ir visiems kitiems „šakiniams“ kultūros (tame tarpe ir meno) įstatymams. Rengiant šį fundamentalų dokumentą, Kultūros kongreso taryba siūlo ir savo paslaugas.

Krescencijus Stoškus, Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas.

2011 m. liepos 27 d., Vilnius.

——-

Alkas.lt redakcija primena, kad pasiūlymus bei pastebėjimus rengiamam Lietuvos menų tarybos įstatymo projektui Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai galima siųsti iki rugpjūčio 10 dienos:

J.Basanavičiaus g. 5, LT-01118 Vilnius, Lietuva.
El. paštas: dmm@lrkm.lt, sekretoriatas@lrkm.lt
Faksas: 262 31 20

Su projekto pristatymu galite susipažinti ČIA.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pristatytas Menų tarybos įstatymo projektas
  2. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas susipažino su Menų tarybos įstatymo projektu
  3. Kultūros ministras A.Gelūnas: mes esame prieš Etninės kultūros globos tarybos sujungimą su Valstybine paveldo komisija
  4. Kultūros ministras pristatė būsimos Kultūros tarybos koncepciją

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Jonas Vaiškūnas says:
    11 metų ago

    Tikrai keistai atrodytų MENŲ taryba kuri spręstų visos KULTŪROS politikos ir kultūros finansavimo klausimus. kas ir kodėl nori susiaurinti KULTŪRĄ iki MENO?

    Atsakyti
  2. suomis says:
    11 metų ago

    Iš vis panaikinti, tą, Kultūros ministeriją ir prijungti prie Švietimo ministerijos (arba atvirkščiai). Tai būtų daug naudingiau, KULTŪRAI, apskritai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Valstybės archyvai tampa atviresni visuomenei | lrv.lt nuotr.

Valstybės archyvai tampa atviresni visuomenei

2022 07 01
Minima Tarptautinė archyvų diena

Archyvai plėts šviečiamąją veiklą

2022 06 29
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais

Kultūros ir kūrybinėms industrijoms – 15 mln.

2022 06 29
Muziejai pavasarį sulaukė per 40 tūkst. ukrainiečių | lrv.lt nuotr.

Muziejai sulaukė per 40 tūkst. ukrainiečių

2022 06 28
Kultūros ministerija | lrv.lt nuotr.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga

2022 06 22
Pristatyta paramos žiniasklaidai pertvarka | lrv.lt nuotr.

Pristatyta paramos žiniasklaidai pertvarka

2022 06 21
Paaiškėjo D. Tamulevičiūtės varžytuvių laimėtojas | R. Galinienės nuotr.

Paaiškėjo D. Tamulevičiūtės varžytuvių laimėtojas

2022 06 19
Kultūros ministerija | KM nuotr.

Žinių erdvės stiprinimui skiriama 500 tūkst. eurų

2022 06 15
Žemaičių muziejaus Alka kolektyvas | Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuotr.

Žemaičių muziejus „Alka“ švenčia 90-metį!

2022 06 13
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais

Ministerija laukia pasiūlymų Muziejų įstatymui

2022 05 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuva rems Moldovos eurointegraciją
Lietuvoje

Lietuva rems Moldovos eurointegraciją

2022 07 06
Nerimo dėl mobiliojo ryšio bazinių stočių veiklos vis mažiau
Įvairenybės

Keliautojams į pagalbą – 5 prgramėlės

2022 07 06
Tarnybą baigęs „Sūduvis“ lauks lankytojų
Įvairenybės

Tarnybą baigęs „Sūduvis“ lauks lankytojų

2022 07 06
Kaip sumažinti cukraus vartojimą ir pasirinkti sveikesnius gaminius?
Įvairenybės

Medus: nuo LDK laikų iki dabar

2022 07 06
Rusijos invazija. Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 06 12:01

2022 07 06
Pasirodžius žaliam vandeniu – skambutis šilumininkams
Lietuvoje

Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune

2022 07 06
Prezidentūroje įteikti valstybės apdovanojimai
Lietuvoje

Prezidentūroje įteikti valstybės apdovanojimai

2022 07 06
Valstybės dieną – tradiciniai kepsnių receptai
Įvairenybės

Valstybės dieną – tradiciniai kepsnių receptai

2022 07 06


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Atsiprašau iš anksto... apie Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune
  • Kažin apie Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie Pasiekimas! Užsienyje bus išleistos dar 46 Lietuvos autorių knygos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas primena, kad Karaliaus Mindaugo darbas dar nebaigtas
  • Nusipelniusiems Lietuvai – Prezidento apdovanojimai
  • Lietuva rems Moldovos eurointegraciją
  • Keliautojams į pagalbą – 5 prgramėlės

Skaitomiausi straipsniai

  • A. V. Rakšnys, A. Guogis, V. Smalskys. Centrinės ir Rytų Europos viešojo administravimo raidos tyrimai: Lietuvos atvejis peržiūrėta: 1260; komentarų: 2
  • Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus peržiūrėta: 1158; komentarų: 16
  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba peržiūrėta: 803; komentarų: 30
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 685; komentarų: 0
  • Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu peržiūrėta: 598; komentarų: 33
  • M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis peržiūrėta: 571; komentarų: 27

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Valstybės archyvai tampa atviresni visuomenei

by Kristina Aleknaitė
2022 07 01
0
Valstybės archyvai tampa atviresni visuomenei | lrv.lt nuotr.

Nuo liepos 1 d. įsigalioja Dokumentų ir archyvų įstatymo pakeitimai, sudarantys teisinį pagrindą kultūrinio švietimo veiklas priskirti prie valstybės archyvų...

Skaityti toliau

Archyvai plėts šviečiamąją veiklą

by Ditė Česėkaitė
2022 06 29
0
Minima Tarptautinė archyvų diena

Vyriausybė pritarė valstybės archyvų nuostatų papildymams, kurie padės skatinti valstybės archyvų veiklos pažangą ir jų teikiamų paslaugų plėtrą. Lietuvos valstybės...

Skaityti toliau

Kultūros ir kūrybinėms industrijoms – 15 mln.

by Ditė Česėkaitė
2022 06 29
0
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais

Netrukus Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektorių pasieks beveik 15 mln. eurų, skirtų paskatinti kurti konkurencingus kūrinius ir gerinti...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Atsiprašau iš anksto... apie Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune
  • Kažin apie Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie Pasiekimas! Užsienyje bus išleistos dar 46 Lietuvos autorių knygos
  • Vidmantas apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus

Kitas straipsnis
Seimas | J.Vaiškūno nuotr.

Seime – spaudos konferencija dėl melagingų pranešimų apie Dieveniškių jaunimo stovyklą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai