Gyvenome šventėmis ir netikėtu speigu: šv. Kalėdos, Naujieji Metai, Trys Karaliai, stačiatikių Kalėdos… Retas prisiminėme SSRS iširimo 25–metį, gal kai kas ir ašarą dėl to nubraukė, eilinį kartą Vytautą Landsbergį išvanojo, bet štai priartėjome prie Sausio 13-osios…
***
Išvakarėse Kryžių kalnelyje prie LRT rūmų bus atidarytas Sausio 13-osios aukų atminimo memorialas. Rašoma, kad šios idėjos autorius – pats generalinis direktorius. Neva tie kryžiai pūna, virsta, reikia kažką gelžbetoninio pastatyti. Tad jau įkastas amžinas stulpas su varpeliu smaigalyje. Kryžiai bus sudeginti atminimo laužuose. Sutikti anų Sausio dienų aktyvistai piktinosi, kad tokiu būdu nuo žemės paviršiaus reiktų nušluoti ir Kryžių kalną Šiaulių rajone…
Propagandinėje erdvėje ėmė rastis visokių anų laikų trubadūrų. Antai Jurijus Subotinas dar kartą pareklamavo „gero bičiulio“, karinės žvalgybos specialisto, „kaspervizijos“ vadovo Edmundo Vincovičiaus Kasperavičiaus dar 2015 m. rudenį leidyklos „Politika“ išleistą knygą „Išbandymas Tėvyne“. Tada autoriui daug liaupsių skyrė laikraštukas „Obzor“. Šis Maskvoje gyvenantis atsargos pulkininkas ragino išnaikinti „Jelcino šutvę“ ir prisiminė, kaip „1990-1991 m. sąjūdininkai Lietuvoje išdavė savo tautą“. Nežinia ką šis platformininkas vadina tėvyne, bet J. Subotinui jo veikla 1991 m. aiškiai imponuoja…
Netikėtai veidaknygėje susidūriau ir su jauno „politologo“ Simono Kroydono svarstymais apie tuos neramius laikus. Jeigu interneto žinynai neklysta, jis – virtualios akcijos „Bendraukime“ autorius, elektroninės šokių muzikos specialistas (žinomas kaip Levander Kroydon), „mėgsta žemaitišką samagoną, suvalkietiškus lašinius ir leisti savaitgalius su smagia kompanija“. Dar jis smagiai rašęs apie ukrainiečių ir lietuvių merginų skirtumus, kitas banalybes, o dabar paskelbė chronologiškai sudėliotų 1990 – 1991 m. įvykių aprašą. Gal 1991 m. sausio įvykių fiksavimas būtų visai objektyvus, jei ne paskutinė pastraipa: „Jeigu tuo metu Sąjūdiečiai kažkokiu būdu būtų susitarę su Jedinstvininkais Sausio 13-tos tragedijos nebūtų buvę . Todėl Vytauto Lanzbergio nenoras eiti į kompromisus su Sovietų valdžia išprovokavo neramumus ir Sausio 13 -tosios žudynes” (rašyba netaisyta). Skamba panašiai, kaip A. Paleckio „savi šaudė į savus“…
***
Nemanau, kad aktorės Astos Baukutės profašistinis klyktelėjimas LTV studijoje vertas globalinio dėmesio. Nenurašykime jo ir šventiniam „apsinešimui“ ar nenuspėjamai artistinei „natūrai“, bet šiaip jau Adolfo Hitlerio pavaizdavimas tėra šapas radikalėjančiame ir bet kokią toleranciją prarandančiame pasaulyje. Kažkada daug komentarų sukėlė jos krūtų ekspozicija Seime, kai ji salėje ėmė demonstratyviai žindyti kūdikį. Tuomet dažnas tik pasišaipė, kiti gi iškart pareikalavo parlamente įkurti Motinos ir vaiko kambarį, o maitinimo laiko neįskaičiuoti į praleistų Seimo posėdžių suvestinę.
Dabar kai kas reikalauja visą LTV vadovybę pakišti po ešafotu, mat, neužtenka tik „nuimti“ laidą ir su A. Baukute neturėti reikalų. „Būtina ir teisinė atsakomybė už holokausto neigimą“, – įsismagino kažkas vienoje veidaknygės paskyroje. Konservatorių lyderio žmona Austėja prašo „Dviračio šou“ kūrėjų, kad jos ši artistė neparodijuotų, nors tai ji daro gana vykusiai.
Kelti sąmyšio antisemitizmo pagrindu iš tikrųjų nėra reikalo. Tuo naudojasi nebent Rusijos žiniasklaida, pasitaikius progai, pučianti antisemitizmo ir rasizmo burbulą. Visai kaip 1991 – aisiais. Bet juk antai, minėdami Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių užmezgimo 25-ąsias metines, abiejų šalių prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Reuvenas Rivlinas paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad „bet kurioje srityje ryšiai tarp mūsų tautų vis tvirtėja – alyvmedis ir ąžuolas auga kartu kaip vienas“. Įpūsti nesantaikos kibirkštį ten, kur tas žaizdras išblėsęs, – niekingas užsiėmimas.
Kaip ir tų, kurie, dėdamiesi „tikrais“ patriotais ir objektyviais istorijos fiksuotojais, bando iškraipyti Sausio 13-osios dienų prasmę bei intencijas. Po 26 – rių metų susirinkime prie laužų ir apie tai pamąstykime.
taip, pirmiausia rūpinkimės sovietizmo anplūdžiu Lietuvon, o nekažkokios teb baukutės kvailiojimu…
“Nemanau, kad aktorės Astos Baukutės profašistinis klyktelėjimas LTV studijoje […]” – jie ten “Viva il Duce!” šaukė? 😀
“Adolfo Hitlerio pavaizdavimas tėra šapas radikalėjančiame ir bet kokią toleranciją prarandančiame pasaulyje” – o seube! Čia reiškia, kad mažėja pakantumo neomarksistiniams liberastų radikalams? Tuoj apsiverksiu! 😀 Ir, beje – ką Adolis turi bendro su “profašistiniu klyktelėjimu”? 🙂