Sausio 13-ąją, Seime įvykusiame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seimo Pirmininkas Juozas Olekas Lietuvos Sąjūdžio savanoriui, vieninteliam Medininkų tragediją 1991 m. liepos 31 d. išgyvenusiam Lietuvos muitinės pareigūnui, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigui Tomui Šernui įteikė 2025 m. Laisvės premiją už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.
Seimo pirmininkas J. Olekas įteikia Laisvės premiją | Seimo kanceliarija, O. Posaškovos nuotr.
„Tomui Šernui buvo lemta įrodyti, kad mirtis pralaimi gyvenimui, turint savyje ypatingą, viską įveikiančią meilės, gyvenimo džiaugsmo ir tikėjimo galią. Džiaugiuosi, kad Laisvės premijos pateiktai kandidatūrai, Tomo Šerno kandidatūrai, 2025 metų Laisvės premijai Lietuvos Respublikos Seimo nariai sutiko vienbalsiai“, – sveikindama laureatą sakė Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė Rima Baškienė.
Kalba Laisvės premijos komisijos pirmininkė Rima Baškienė | Seimo kanceliarija, O. Posaškovos nuotr.
Dėkodamas už apdovanojimą Laisvės premijos laureatas T. Šernas kalbėjo į praeitį žvelgė per ateitį: „Ne visada paprasta semtis stiprybės iš praeities. Toje praeityje buvo visko – rezistencijos ir kolaboravimo, antisemitizmo ir padorumo, žudymo ir gelbėjimo. Mūsų ateitis nežinoma, todėl ji visą laiką viltingesnė. Mes tikėjome, kad ateitis gali būti geresnė, teisingesnė“.
Kalbėdamas apie atsakomybę laisvoje valstybėje, Tomas Šernas priminė, kad demokratijoje turime teisę nesutikti ir tarti „ne“ – ir tai dažnai darome: galime prieštarauti stambiems valstybės projektams, sprendimams ar permainoms, kurios kelia abejonių. Jis paminėjo, kad Lietuvoje galime sakyti „ne“ ir dujų terminalui, ir skalūnų dujų žvalgybai, ir vėjo elektrinei jūroje, ir strategiškai svarbiam kariniam poligonui. Tačiau, pasak laureato, vien protesto ar neigimo neužtenka – laisvė reikalauja ir kuriančio „taip“, įsipareigojimo bendram tikslui ir saugiai ateičiai.
„Mes galime sakyti ne ir dujų terminalui ar skalūnų dujų žvalgybai, vėjo elektrinei jūroje ar svarbiam kariniam poligonui strateginėje vietoje galime sakyti ne. Tačiau mūsų laisvė neapsiriboja vien pasakymu ne, tai yra tik pusė laisvės. Mes turime sakyti, laisvei reikia ir mūsų taip. Savo saugios ateities iš savo ne, tai mes nesukursime,“ – sakė T. Šernas.
Kalba Laisvės premijos laureatas Tomas Šernas | Seimo kanceliarija, O. Posaškovos nuotr.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Laisvės premija įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.
Tomo Šerno nuopelnai
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę Tomas Šernas įstojo į Lietuvos Sąjūdžio savanorius. 1991 m. sausio dienomis Vilniuje saugojo Spaudos rūmus, budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, o 1991 m. sausio 15 d. įsidarbino kuriamoje Lietuvos muitinėje. Buvo paskirtas į pavojingą Medininkų pasienio kontrolės postą.
Medininkų pasienio posto pamainos viršininkas Tomas Šernas 1991 m. liepos 31 d., savo vestuvių išvakarėse, budėjo poste.
Tą naktį Medininkų pasienio postą užpuolę sovietiniai smogikai nužudė septynis Lietuvos pareigūnus, užpuolimo metu sunkiai sužeistas Tomas Šernas per stebuklą išliko gyvas.
1997–2000 m. Tomas Šernas studijavo evangeliškąją teologiją Klaipėdos universitete, 2000–2002 m. studijas gilino Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimo centre, magistrantūroje. 2001 m. liepos 1 d. Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje Tomas Šernas ordinuotas Lietuvos evangelikų reformatų diakonu, o 2002 m. birželio 30 d. ordinuotas Lietuvos evangelikų reformatų kunigu.
1991 m. rugsėjo 6 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Tomas Šernas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. Jį po kelerių metų įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Tomas Šernas buvo pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus kavalierius, kuriam toks apdovanojimas buvo įteiktas gyvam esant.
1992 m. sausio 9 d. Tomas Šernas apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. 2002 m. sausio mėn. jam pirmajam įteiktas metų Tolerancijos žmogaus apdovanojimas.
Tomas Šernas taip pat yra Vasario 16-osios klubo garbės pirmininkas, Vilniaus Savanorių centro komisijos narys, Reformatų jaunimo draugijos „Radvila“ atkūrimo iniciatyvinės grupės narys.
O jis pareikalavo valdžios atsakyti kur Deimantė ? Čia kalba ne tik apie Kedžių tragediją, bet buvo įvykdyta daug žmogžudysčių ir iš aukų išsityčiota. Valstybės vardu. Kaip gali Lietuva , ne tik švęsti, bet ir iš viso gyventi, kai žudikai ir toliau valdo ?
Sveikinimai. Jis tikrai vertas!
Vertas, nes keliakliupščiauja karo maro ir energetikos mafijai ?
O kam tu keliaklupščiauji?
Dorai ir Darnai. Jei jau klausiat . Nesuprantu: Vilniuje dirba trys globalistų fermos ir nesugeba nieko parašyti, apart kokios nors nesąmonės – už ką jiems Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus moka ?
Kas tu toks, sprendžiu pagal tavo komentarą, mano nuomone, bandantį sumenkinti kovotoją už Lietuvos laisvę, kuris dėl jos prarado sveikatą.
“….Kai Prezidentė Dalia Grybauskaitė nuo pradžios iki pabaigos kuravo dujų terminalo projektą, kuris suteikė daugiau energetinės laisvės Lietuvai, atsirado „politinių sūnų“, kurie iš praeities savo stiprybę turbūt sėmė ir labai trukdė tam projektui, kaip galėjo. Su kokiais politiniais ir ūkiniais iššūkiais šiandieną susidurtų valstybė, jeigu ne ši Lietuvos dukra? Jos frazė „nustokim krūpčioti“ labai tinka šiandien…” lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=293718
Iš Laisvės premijos laureato – padėka „Lietuvos dukrai“ Grybauskaitei: ,,..Laisvės premijos laureatas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, evangelikų reformatų kunigas T. Šernas savo kalboje sakė: nors Lietuvos himne minimi Lietuvos sūnūs, jis dėkoja Lietuvos dukroms. Čia T. Šernas išskyrė prezidentę Dalią Grybauskaitę…” O ši, tv reportaže paklausta ką veikė prieš 35 metus ,,prisiminė”: ,,…prie laužų, KAIP VISI ŽMONĖSss…ir be abejo, buvo nerimo, laukimo, atmintisss..”
,,2002 m. sausio mėn. jam pirmajam įteiktas metų Tolerancijos žmogaus apdovanojimas.”
(po to – Mariui Ivaškevičiui, Pauliui Gritėnui, Donatui Pusliui, Sigitui Parulskiui, Andriui Navickui, Tomui Venclovai)
,,Tolerancijos žmogumi gali būti skelbiamas Lietuvos pilietis, savo veiksmais, viešu pavyzdžiu arba atviru žodžiu stojęs prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakęs prieš radikalizmo apraiškas bei prietarus politiniame – visuomeniniame Lietuvos gyvenime.” sugiharahouse.com/tolerancijos-zmogus?page=3