Rugsėjo 23 d. 18 val. Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje (Molėtų r., Čiulėnų sen. Kulionių k., šalia Observatorijos) rudens lygiadienio proga vyks Utenos kraštotyros muziejaus verpsčių parodos atidarymas ir etnolosmologo Jono Vaiškūno paskaita „Pasaulio medžio slėpiniai“.
„Verpstės, savo išvaizda atkartoja medžio pavidalą, o jose išraižyti skrituliai ir kiti ženklai perteikia senovinę Visatos sąrangos sampratą. Tokiu būdu verpstės prieš mūsų akis iškyla kaip išraiškinga mitinio Pasaulio medžio daiktinė vaizdinė priemonė“, – sako J. Vaiškūnas.
Pasak etnokosmologo verpstės simbolių visuma perteikia archajišką pasaulio sąrangossampratą. Pasaulio sąranga perteikiama kelių ratų junginiais vaizduojamais vienas virš kito medžio lają atitinkančiose verpsčių galvose.
„Dviejų arba trijų pasaulio sluoksnių skrituliai, „suverti” ant vertikalios ašies, tuo pat metu išreiškia ir vertikalią, ir horizontalią kosmoso struktūrą. Vertikalioje verpstės plokštumos ašyje vaizduojamos žemės, dangaus ir dausų kosminės sritys. Kaip tarpininkai tarp dangaus ir žemės sričių, iškyla dangaus ir žemės skritulius tarpusavy jungiantys „žalčiai”. Dažnai visa ši sąranga aprėminama banguota juosta, kuri atitinka pasaulį iš visų pusių supančius kosminius vandenis“, – teigia etnokosmologas.
J. Vaiškūnas ištyrinėjęs daugelį Lietuvos muziejuose saugomų verpsčių savo tyrimų duomenis yra pristatęs dviejuose išsamiuose moksliniuose straipsniuose (žr. ČIA ir ČIA). Šių tyrimų išdavoje buvo prieita išvados, kad verpstės, verpalų, verpstuko, verpėjos ir paties verpimo simbolizmas savo ištakomis siekia pirminius kosmologinius bei kosmogoninius provaizdžius, atitinkamai – pasaulio, ar gyvybės, medį; suveltą pirminę kuriamo kosmoso medžiagą; Deivę Verpėją, valdančią ir prižiūrinčią šį nepaliaujamą pasaulio ir gyvybės pasaulyje kūrimą.
Verpsčių parodą Etnografinėje sodyboje bus galima aplankyti iki 2017 m. balandžio 30 d.
Renginys nemokamas.
Molėtų krašto muziejaus Etnografinė sodyba:
