Spalio 26 d. 18 val. Klaipėdos Pranciškonų meno galerijoje „Gallery 1252“ atidaroma paroda „Egzodo spalvos“, kurioje bus pristatyti iki šiol Lietuvoje neeksponuoti dailininko Adomo Galdiko (1893–1969) paveikslai, sukurti 1944–1969 m. gyvenant išeivijoje.
Parodoje lankytojai išvys kūrinius iš kunigo Leonardo Andriekaus OFM ir brolių pranciškonų sukauptos išeivijos dailės kolekcijos. Jie atskleidžia mažiau Lietuvoje pažįstamą Galdiko kūrybos tarpsnį, kai jo tapyba nuo gamtos vaizdų pamažu krypo abstrakcijos link.
Parodos kuratorius – brolis Andrius Nenėnas OFM.
Nuo Freiburgo iki Niujorko – kūryba toli nuo Lietuvos
1944 m. iš Lietuvos pasitraukęs Adomas Galdikas pradėjo naują gyvenimo ir kūrybos tarpsnį. Gyvendamas Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose jis tęsė meninę veiklą, bet kartu iš esmės keitė savo tapybos raišką.
Freiburge (1944–1947) dailininkas dar daug dėmesio skyrė gamtai, tačiau jo darbuose jau ryškėjo naujos meninės raiškos paieškos.
Paryžiuje (1947–1952), susidūręs su moderniosios Europos dailės kryptimis, Galdikas vis labiau tolo nuo tikroviško gamtos vaizdavimo. Jo paveiksluose stiprėjo spalvų, linijų ir judesio reikšmė, o atpažįstami gamtos motyvai virto savarankiškomis tapybinėmis formomis.
Niujorke (1952–1969) ši kaita dar labiau išryškėjo. Dailininko kūryba tapo laisvesnė, ekspresyvesnė, vis labiau artėjo prie abstrakčiosios tapybos.
Paroda leidžia pamatyti, kaip per ketvirtį amžiaus keitėsi Galdiko meninė kalba. Jo kūriniai pristatyti ir kitose meno parodose – dailininkas įtrauktas į tarptautinės parodos „Nuo gintarų iki žvaigždžių“ dalyvių sąrašą, o jo „Kalnų peizažas“ pristatytas Kauno dailės aukcione.
Pranciškonai – lietuvių išeivijos dailės saugotojai
Paroda primena ir svarbų lietuvių pranciškonų vaidmenį saugant tautos kultūros paveldą.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje daliai Lietuvos pranciškonų pasitraukus į Vakarus, Šiaurės Amerikoje kūrėsi lietuviški vienuolynai, parapijos ir kultūros židiniai. Juose buvo leidžiamos knygos, žurnalai, remiami menininkai, kaupiami ir saugomi jų darbai.
Ypač reikšmingą darbą atliko poetas, kunigas Leonardas Kazimieras Andriekus OFM (1914–2003) ir kunigas Jurgis Gailiušis OFM (1912–2002).
L. K. Andriekus, dalyvaudamas žurnalo „Aidai“ leidyboje ir palaikydamas glaudžius ryšius su išeivijos rašytojais bei dailininkais, rūpinosi lietuvių meninės kūrybos išsaugojimu. Apie jo ryšius su išeivijos skulptoriumi Antanu Mončiu anksčiau taip pat rašė Alkas.lt.
Pranciškonų vienuolynai tapo ne vien religinio gyvenimo, bet ir lietuviškos kultūros centrais. Juose buvo puoselėjama tautinė savimonė, saugomi meno kūriniai, remiama ir tradicinė, ir modernioji lietuvių dailė.
Adomo Galdiko galerija Niujorke – pažadas sugrąžinti kūrinius į Lietuvą
1976 m. Niujorke, Brukline, lietuvių pranciškonų Kultūros Židinyje buvo įkurta Adomo Galdiko vardu pavadinta išeivijos lietuvių dailės galerija.
Jos steigėjai siekė kaupti, saugoti ir visuomenei pristatyti lietuvių menininkų darbus. Kartu buvo puoselėjama viltis, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę šis meninis paveldas sugrįš į tėvynę.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ši viltis išsipildė. Į Lietuvą buvo pargabenta dešimtmečius už Atlanto saugota išeivijos lietuvių dailės kolekcija. Kartu su meno kūriniais buvo išsaugotas ir L. K. Andriekaus sukauptas Tolimųjų Rytų bei Afrikos tautų kultūros vertybių rinkinys.
Šiandien pranciškonų sukauptas paveldas saugomas įvairiuose Lietuvos vienuolynuose. Didelė jo dalis yra Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne.
Paroda „Egzodo spalvos“ – proga susipažinti su išskirtiniu Adomo Galdiko kūrybos laikotarpiu ir prisiminti žmones, kurių pastangomis svetur sukurti lietuvių dailės kūriniai buvo išsaugoti ir sugrąžinti į Lietuvą.
Parodos atidarymas
2026 m. spalio 26 d., pirmadienį, 18 val. Pranciškonų meno galerijoje „Gallery 1252“, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne (Savanorių g. 4, Klaipėda).
Atidarymo metu muzikuos Saulius Šiaučiulis (klavišiniai) ir Laimonas Urbikas (saksofonas).
Parengta pagal Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus pranešimą.
