Balandžio 3 d. išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjų Vytauto Laurinaičio ir partijos Tvarka ir teisingumas skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino, jog Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pagrįstai pripažino 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus Šilutės rajono savivaldybėje negaliojančiais, o pareiškėjų skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, jog priimdama ginčijamą sprendimą VRK rėmėsi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis balsavimo slaptumo svarbą, draudimą papirkti rinkėjus bei VRK teisę pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, taip pat vadovavosi Konstitucinio Teismo išvadomis.
Teismas nurodė, jog VRK darbo grupė, kurios pažyma remtasi priimant ginčijamą sprendimą, nustatė tris Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimų grupes rinkimų į Šilutės rajono savivaldybės tarybą metu – įtariamus 7 asmenų balsų pirkimus; galėjusius būti pakeistais iki 429 biuletenių balsuojant iš anksto ir keliasdešimt biuletenių, kurie užpildyti ir juose pasikartojantys kandidatų pirmumo balsai nurodyti panašia rašymo priemone, panašiu raštu.
LVAT vertino, jog nagrinėjamu atveju draudimą papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis įtvirtinančios Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos pažeidimų mastas buvo pakankamas tam, kad konstatuoti šiurkštų šios įstatymo normos pažeidimą. Vadovaudamasi Konstitucinio Teismo išaiškinimais, LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, jog vien šio fakto nepakaktų rinkimų rezultatus pripažinti negaliojančiais, kadangi šiuo atveju nustatytas galimų balsų pirkimo už atlygį skaičius nelaikytinas masiniu ar sistemišku rinkėjų papirkimu. Tačiau teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog iš balsavimo rezultatų vienmandatės apygardos rinkimų apylinkėse matyti, kad galimai pakeistų biuletenių mastas galėjo įtakoti kandidatų, esančių antroje ir trečioje vietose pozicijas ir lemti, kas pateks į antrą rinkimų turą. Be to, balsavimo rezultatai daugiamandatės apygardos rinkimų apylinkėse taip pat rodo, kad nustatytas galimai pakeistų biuletenių mastas galėjo daryti įtaką ir mandatų paskirstymo skaičiui tarp politinių partijų. Visų VRK nustatytų pažeidimų masto kontekste taip pat įvertinusi ir VRK darbo grupės nustatytą aplinkybę, jog buvo rasta 74 rinkimų biuleteniai su panašiais reitingo skaičiais, o dalis reitingo skaičių galimai rašyta panašiu šriftu, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tai papildomai patvirtina, jog tikroji rinkėjų valia nagrinėjamu atveju buvo iškreipta, dėl to negalėjo būti nustatyti tikri ir teisingi rinkimų rezultatai.
Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas vertino, jog padarytų pažeidimų visumą VRK pagrįstai įvertino kaip šiurkščius pažeidimus, galėjusius turėti įtakos galutiniams rinkimų rezultatams. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas pareiškėjų skundą atmetė, o ginčytą VRK sprendimą paliko nepakeistą.
