Karininkų ramovėje susirinkę Vilniaus pagarsinimo šventės dalyviai paragino remti Ukrainą (nuotraukos)

Sausio 26-osios vakarą Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės Karaliaus Gedimino didžiojoje auloje buvo surengtas Vilniaus pagarsinimo dienos minėjimas. Renginį drauge su karininkų ramove organizavo Draugija „Pilis“, puoselėjanti šią tradiciją nuo 2007 m.

Renginys prasidėjo menine muzikine kompozicija, kurią sudarė Vilniaus folkloro ansamblio „Laukis“ dainų ir aktorių Karinos Metrikytės skaitomos Balio Sruogos poemos „Giesmė apie Gediminą“ ištraukos bei Valdovų rūmų šauklio kostiumu vilkinčio Saliaus Čėplos iškilmingai perskaitytas 1323 m. sausio 25 d. Gedimino laiškas, kuriame pirmą kartą paminėtas Vilnius.

Pagrindinį pranešimą skaitęs istorikas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyriausiasis mokslo darbuotojas, Draugijos „Pilis“ narys Valdas Rakutis. Apžvelgdamas Gedimino reikšmę Lietuvos istorijoje jis pažymėjo, kad iki galo ją įvertinti mums trukdo šaltinių stygius, tačiau ir tai, kas išliko, leidžia manyti, kad Gediminas padėjo pagrindus daugeliui Lietuvos valstybinių struktūrų, kurios leido toliau sėkmingai gyvuoti Lietuvos valstybei. Vienas iš tokių darbų ir buvo Lietuvos sostinės Vilniuje įkūrimas.

Renginyje žodį tarė ir Kovo 11-osios akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, akcentavusi baltiškojo paveldo reikšmę Lietuvos plėtrai Rusios žemėse. Anot jos, lietuviai šioje erdvėje nuo pat pradžių nebuvo svetimi. Renginio metu taip pat medaliu buvo įteikti apdovanojimai „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.

Renginio metu ne kartą buvo prisiminta ir Ukraina, kurios žemes Gediminas susaistė su Lietuvos valstybe, o šiandien joje liejasi kraujas dėl Rusijos agresijos. Draugijos „Pilis“ vardu Tomas Baranauskas pristatė pareiškimą dėl paramos Ukrainai, kuriam minėjimo dalyviai vieningai pritarė. Veikiai 80 minėjimo dalyvių šį savo pritarimą patvirtino savo parašais.

„Minėdami garsios Lietuvos valdovų dinastijos pradininką Gediminą, kuris amžiams įtvirtino Lietuvos sostinę Vilniuje, šiandien mintimis esame ir su Rusijos agresiją patiriančia ukrainiečių tauta, – sakoma pareiškime. – Gediminas ir jo įpėdiniai daug prisidėjo prie to, kad Ukrainos žemės būtų išplėštos iš Aukso Ordos valdžios ir galėtų tęsti savo raidą Europos, o ne Eurazijos, erdvėje.“

Minėjimo karininkų ramovėje dalyviai taip pat pažymėjo, kad „šiandien Ukraina už šią savo teisę kaunasi viena, ir tai yra sąžinės priekaištas kitoms Europos valstybėms, kurios daugiau žodžiais nei darbais tesugeba ją paremti, o kartais ir tinkamų žodžių pritrūksta. Esame įsitikinę, kad Ukrainos laisvė yra mūsų laisvė, be Ukrainos pergalės šiame sunkiame kare negalime kalbėti ir apie visos rytinės Europos dalies šalių saugumą. Agresija nesustabdoma pataikauja agresoriui. Tą liudija ir istorinė patirtis, ir sveikas protas. Dėkojame ir raginame Lietuvos politikus daryti viską, kas nuo jų priklauso, kad nebūtų kartojamos Miuncheno suokalbio klaidos, ir Ukraina savo kovoje sulauktų realios pagalbos.“

Šį pareiškimą Draugija „Pilis“ ketina įteikti prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei, ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui, užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui ir krašto apsaugos ministrui Juozui Olekai.

Tomo Baranausko nuotraukos: