2021-ieji šalyje paskelbti Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus metais. Būtent Kretingoje, J. K. Chodkevičiaus įkurtame mieste, ir paminėtos jo 400-osios mirties metinės.
Iškilmėse įsteigtas kenofatas į kurį įdėtos šešios kapsulės su simboliniais artefaktais, susijusiais su didžiuoju etmonu – žeme iš jo pergalių, gyvenimo ir palaidojimo vietų, jį menančio ąžuolo gilėmis.
Taip pat Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijos vidiniame kieme atidengtas jo garbei skirtas paminklas.
Didžiojo etmono nuopelnus atmins ir Lietuvos kariuomenė. „Žemaitijos“ brigada nuo šiol vadinsis Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“.
„Šiais metais, šią dieną, Jonas Karolis Chodkevičius kyla į mūšį prieš savo paties užmarštį. Minint LDK didžiojo etmono mirties 400-ąsias metines, jo atminimui įamžinti ir istorinei atminčiai prikelti vyksta daugybė sumanymų.
Tačiau Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vardo suteikimas Lietuvos kariuomenės Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“ – tai kartu ir šios brigados istorijos tęstinumas“, – iškilmėse Kretingoje kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pasak ministro, brigados kariai jau daugelį metų tapatina save su etmono vardu, semiasi išmonės iš karvedžio pergalių, vertina jo nuopelnus Lietuvai ir jos visuomenei.
Be to, brigados simbolis – grifas – pasirinktas ne veltui, taip norima pagerbti Chodkevičių giminės nuopelnus Lietuvai – karinių pergalių siekį prieš švedus, turkus ir rusus.
„Joną Karolį Chodkevičių galima laikyti XVII a. karinių pergalių simboliu. Šios pergalės – tai Lietuvos karo istorijos pavyzdžiai.
Todėl garbė suteikti Lietuvos kariuomenės Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“ vieno iškiliausių karvedžių, Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vardą.
Kariams linkiu ir toliau semtis išminties iš jo biografijos ir puoselėti didžiojo etmono vardo atminimą tiek kariuomenėje, tiek visuomenėje“, – teigė ministras.
J. K. Chodkevičius (1570–1621) buvo vakarietiško išsilavinimo, pasaulėžiūros politikas ir karvedys. Dėl pasiektų karinių pergalių dar gyvas būdamas jis tapo legendine asmenybe, kurią žinojo XVII a. pr. Europos galingieji.
Už pasiektas pergales jį sveikino Romos popiežius, Šv. Romos imperijos imperatorius ir Anglijos monarchas.
1605 m. pasiekė garsiausią savo pergalę Salaspilyje sumušdamas daug gausesnes švedų pajėgas.
Jis imitavo savo pajėgų atsitraukimą ir sulaukęs kai priešo pajėgos pradės puolamuosius manevrus ir praras rikiuotės darną, bei pateks į jam patogesnę vietovę, sudavė galingus smūgius pakrikusiam priešui taip netikėtai perimdamas puolimą ir priversdamas priešo pajėgas bėgti.
Ar tai žemaičių bajoro Katkaus palikuonis? Ir kada jie pradėjo lenkėti?