Šiandien pasitarime ministrų kabinetas pritarė Nacionalinio saugumo strategijos pakeitimo projektui, kuris bus teikiamas svarstyti Valstybės gynimo tarybai. Ši strategija – tai pagrindinis šalies dokumentas, apibrėžiantis Lietuvos valstybės saugumo politikos kryptis ir nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetus.
Dokumentas atnaujintas atsižvelgiant į reikšmingai pasikeitusią šalies saugumo aplinką. Jame ypatingas dėmesys yra skiriamas visapusiškam šalies gynybos stiprinimui, valstybės atsparumo didinimui, visuomenės įtraukimui ir pasirengimui galimoms krizėms.
„Rusijos karas prieš Ukrainą ir jos pasirinkta ilgalaikės konfrontacijos su euroatlantine bendrija kryptis iš esmės pakeitė Lietuvos saugumo aplinką. Atsakydami į šią realybę, atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje aiškiai įtvirtiname prioritetą visapusiškai valstybės gynybai, tvariam gynybos finansavimui, sąjungininkų buvimui ir visuomenės pasirengimui krizėms. Tai strateginis dokumentas, atspindintis platų nacionalinį konsensusą ir Lietuvos apsisprendimą būti aktyvia, patikima ir atsparia NATO rytinio flango valstybe“, – teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Saugumo prioritetai
Nacionalinio saugumo strategijoje atliepiami nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai: gynybos finansavimas, transatlantiniai ryšiai, civilinė gynyba, gynybos pramonė, kritinės infrastruktūros apsauga, žvalgybos institucijų stiprinimas ir karinių pajėgumų vystymas.
Šiame dokumente įtvirtinamas Valstybės gynimo tarybos patvirtintas įsipareigojimas iki 2030 m. krašto apsaugos finansavimui skirti ne mažiau kaip 5–6 proc. BVP, toliau užtikrinant tinkamą finansavimą karinių pajėgumų modernizavimui, taip pat išlaikant ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP siekiančią paramą Ukrainai.
Pabrėžiama, kad NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimai, JAV, Vokietijos bei kitų sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje ir Europoje išlieka kertinis mūsų valstybės saugumo garantas.Lietuva toliau kurs ir stiprins bendraminčių koalicijas ir regioninius, taip pat parlamentinius formatus, kurie prisideda prie Lietuvos ir partnerių saugumo.
Strategijoje taip pat akcentuojama būtinybė skatinti inovatyvią, atsparią ir į strateginius valstybės poreikius orientuotą gynybos pramonę užtikrinant transatlantinį bendradarbiavimą, užsienio ginkluotės tiekėjų diversifikaciją bei nacionalinės gynybos pramonės sąveiką su Lietuvos kariuomene.
Karinių pajėgumų vystymas išlieka vienu iš nacionalinių prioritetų.
Šiuo metu galiojanti Nacionalinio saugumo strategija buvo patvirtinta 2021 metais. Strategija atnaujinama atsižvelgiant į geopolitinės aplinkos pokyčius. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatomis Vyriausybė įpareigota pateikti strategijos projektą Seimui jam pirmiau pritarus Valstybės gynimo tarybai. Strategijos patvirtinimas Seime planuojamas 2026 m. II ketv.
Paengta pagal KAM pranešimą
