Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasišovė panaikinti Kultūros paveldo departamentą (KPD)! Balandžio 25 d. Kultūros ministerija (KM) pranešė, kad Vyriausybės praėjusią savaitę patvirtintose kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gairėse numatoma išskaidyti Kultūros paveldo departamentą sutelkusį visas su paveldu susijusias veiklos sritis. KM parengtuose Kultūros paveldo apsaugos institucinės pertvarkos metmenyse numatytos reformos gairės artimiausiu metuturėtų būti pateiktos konsultacijoms su kultūros paveldo specialistais, visuomene, verslo organizacijomis. Reformatoriai iš KM siūlo KPD veiklos sritis išskaidyti ketinamai kurti Valstybinei kultūros paveldo inspekcijai (VKPI) ir savivaldybėms bei kitoms įstaigoms.
Pasak šios pertvarkos iešmininkės Kultūros ministrės Liana Ruokytė-Jonson „Lietuvai reikia tokios kultūros paveldo apsaugos sistemos, kuri užtikrintų valstybės istorijai svarbių objektų tinkamą priežiūrą ir kontrolę. Į šį procesą turi būti įtrauktos savivaldybės ir verslas, kurie prisiimtų atsakomybę už jiems patikėtą naudoti ir išsaugoti mūsų paveldą“.
KPD pagrindu steiiama VKPI esą būtų nešališka priežiūros institucija, kuri nedalyvautų nei kultūros vertybių apskaitos, nei projektinės dokumentacijos derinimo vyksme. Ji talkintų savivaldybėms ir kitiems subjektams, kad mažėtų paveldosaugos pažeidimų rizika. Inspekcija būtų atsakinga už „arbitražo“ funkcijas, centralizuotą kultūros vertybių būklės ir procesų monitoringą.
Šiuo metu veikiančio Kultūros paveldo centro (KPC) pagrindu būtų suformuotas paveldosaugos kompetencijų centras (PKC), kuris kontroliuotų vertybių apskaitą bei teiktų savivaldybėms ekspertų išvadas, kai ūkinė veikla planuojama valstybinės reikšmės objektuose, jų teritorijose ar apsaugos zonose.
Vietoj valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ ketinama įsteigti biudžetinę įstaigą „Kultūros infrastuktūros centras“ (KIC). Šis centras atliktų kultūros vertybių tvarkybos darbų užsakovo funkcijas ir koordinuotų kitų kultūros įstaigų – teatrų, bibliotekų, muziejų ir kt. statybos darbus. Manoma, kad vienoje institucijoje konsolidavus kultūros infrastruktūros kompetencijas, kitos kultūros įstaigos savo žmogiškuosius išteklius galėtų panaudoti kultūros paslaugų kokybei gerinti.
Įgyvendinus kultūros paveldo apsaugos pertvarką, pasak reformatorės L. Ruokytės-Jonson, beveik 80 nuošimčių kasdienių paveldo bėdų, Vakarų šalių pavyzdžiu, būtų sprendžiama savivaldybėse, o ne centrinės valdžios įstaigose, kaip tai dabar yra įteisinta mūsų šalyje.
Ministrė ramina, kad metmenyse pateikiamos nuostatos nėra galutinės ir sako, kad atsiras vietos ir kitoms racionalioms paveldosaugos idėjoms. Pasak kultūros ministrės, nauja yra tai, kad pertvarkytame kultūros paveldo apsaugos mechanizme aktyviau turėtų veikti savivaldybės, kurios tam įgytų žymiai daugiau teisių ir pareigų.
Siūloma savivaldybėms suteikti įgaliojimus derinti visą projektinę dokumentaciją, susijusią su paveldosaugos reikalavimais. Laikomasi nuomonės, kad vietos savivalda yra tas subjektas, kuriam turėtų labiausiai rūpėti išsaugoti ne tik kultūros paveldo objektus, bet ir vietos istorinį charakterį bei jos dvasią. Toks pokytis, pasak kultūros ministrės, sumažintų ir administracinę naštą gyventojams, nes projektinė dokumentacija būtų derinama vienoje vietoje. Esą savivaldybės atliktų pirminę kultūros vertybių apskaitą – registruotų objektus Kultūros vertybių registre, nustatytų joms teritorijas ir apsaugos zonas. Tik savivaldybių apskaitytos kultūros vertybės galėtų gauti finansinę paramą iš valstybės biudžeto, o jos dydis priklausytų nuo kultūros vertybės reikšmingumo, būklės ir potencialo panaudoti kultūros vertybę viešosioms paslaugoms. Toks požiūris leistų paspartinti kultūros vertybių apskaitą, teigia Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonson.
Istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas dr. Valdemaras Šimėnas socialiniame tinkle Facebook apie šią naujiena atsiliepė taip:
Susiję straipsniai:
- Kultūros paveldo departamento skundas teismui atmestas
- Valstybės saugomais paskelbti trys unikalūs kultūros paveldo objektai
- Kultūros ministerija skyrė premijas geriausiems šalies kultūros centrams
- Musteikoje vyks „Medinio kultūros paveldo tvarkymas ir priežiūra Dzūkijos regione“
- Vyriausybė pritarė Lietuvos kultūros tarybos steigimui
- Valstybė parėmė privačius kultūros paveldo valdytojus
- Kultūros paveldo departamento Vilniaus padaliniui vadovaus V.Karčiauskas
- Kultūros paveldo departamentas: Viktoras Uspaskichas sako netiesą
- Verčiamas naujas puslapis kultūros paveldo saugojimo srityje
- Kultūros ministerija skyrė lėšų muziejinių vertybių restauravimui ir konservavimui
- Kultūros ministerija ketina steigti taip vadinamą „Medijų tarybą“
- Vilniuje vyks konferencija skirta Europos kultūros paveldo metams
- Pradeda veikti virtualus projektas „100 lankytinų kultūros paveldo objektų“
- Kultūros ministerija skelbia konkursą geriausio 2015 metų kultūros centro premijai gauti
- Valstybinė kultūros paveldo komisija siūlo daugiau dėmesio skirti Piliakalnių metams
- Kultūros ministerija skyrė Jaunojo muzikos atlikėjo apdovanojimą
- Kultūros ministerija imasi privačių interesų peržiūros pavaldžiose įstaigose
- Kultūros ministerija pakartotinai prašo VTEK išvadų dėl LNOBT generalinio direktoriaus
- Priimamos paraiškos Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, išsaugojimui
- Vyriausybė pritarė kultūros ministro siūlomam LR teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimui
- Priimamos paraiškos Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, projektų daliniam finansavimui
- Vėl vyks Europos paveldo dienų renginiai
- Europos paveldo dienos kviečia perprasti XX a. pradžios skonį
- Europos paveldo dienos šiemet kvies suprasti kultūrinio kraštovaizdžio vertę
- Lietuvos pramonininkai su kultūros darbuotojais aptarė kultūros finansavimo galimybes
- Kultūros ministrė teisino griovimus Kuršių Nerijoje (video)
- Visuomenininkai dėl Vilniaus senamiesčio niokojimo prašo Kultūros ministrės paaiškinimų
- Precedento neturintis atvejis – visuomenininkai parengė interpeliaciją kultūros ministrei (video)
- Kultūros ministrė kino srities įstaigas pakvietė gyviau įsitraukti į kino kultūros politiką
- Kurtuvėnų regioniniame parke įregistruota nauja paveldo vertybė!
Kultūros ministrė įsisiautėjo tarsi koks fantomasas, todėl būtina ją atstatydinti nedelsiant, nes klaidos daromos lengvai, o jų ištaisymas nelengvas, daug kainuoja.
Mūsų ministrė nieko bendro su kultūra neturi. Jau vien pavardė kelia įvairių minčių…. O darbai ir jos planai – tik patvirtina, kad ji nesuvokia apskritai, kas yra kultūra…
kažkokia nesamonė krečiama lietuviškai kultūrai paskyrus tokią moteriškę ministre.Dar įtarimų kelia ir visa jos artimiausia aplinka .Vnž. ,kaip nebūtų gaila, tačiau valstiečiai privalo jai kuo skubiau duoti labiau atitinkantį jos natūrą užsiėmimą (gi vyt tiesiog lauk į gatvę negalima:(.
Na, dabrtinė kultūros ministrė ir jos komanda destrukcija užsiima beveik nuo pat pirmųjų savo darbo dienų. Tiek kai kurie veiksmai, su žiniasklaidos pagalba buvo pateikiami kaip kova su senais „vagiais“ ar pan. Tačiau kuo toliau, to aiškiau matyti (tikiuosi) ir paprastiems žmonėms, kad šitai chebrytei nei Lietuva, nei jos kultūra ypatingai nerūpi. Čia švelniai tariant, bijau kad…
Gi dabar šalia KPD ir yra tie nepriklausomi Savivaldybių paminklotvarkos skyriai, kurie tiesa pasakius kiek biurokratiškai pertekliniai. Dabar susigulėjusios (palyginus su EU senaisiais miestais) net labai labai liberalios nuostatos, bet bent iš dalies centralizuotai kontroliuojamos, bet iš dalies apeinamos.
Ką jie čia daro?
Reikia skubiai ir veiksmingai šalinti iš kelio visus trukdžius į Zuoko nuo sostinės sėkmingai pradėtą visos šalies stiklifikacijos žygį.
Viskas teisingai daroma, seniai reikėjo naikinti tą departamentą, taupyti be reikalo švaistomas lėšas , jeigu …. jei šiais žingsniais TERITORIJA skubiai ruošiama IŠKILMINGAI PERDUOTI „tikrajam šio NT savininkui”. Skambant eilutėms:
„Gintarėlį tau nešu ant delno,
Baltijos lašelį tą NUBLANKUSĮ”
Skubėti dar ir todėl reikia, kad kartais ministrė, per anksti pabudusi iš hipnozės neatsipeikėtų ir kartais nekiltų skandalas dėl to, kas čia vyksta. Todėl ir duota komanda „nesicackinti” su jokiomis baltomis pirštinėmis, nevaikščioti apylankomis, nepergyventi, kad, kai „les rubiat, ščepki letiat”.