Ž. Šaknys. Margutis, šokanti saulė ir sūpynės

Ar žinote, kad margučius Lietuvoje margino ne tik per Velykas? Dar XXI a. pradžioje kai kurios šeimos juos dažė ir per Sekmines, Atvelykį (sekmadienis po Velykų) ir Jurgines. Žemaitija – vienintelis etnografinis regionas, kuriame fiksavau, kad XXI a. pasiekė margučių dažymas visomis šiomis progomis. Vis dėlto velykiniai margučiai populiariausi.

Pavyzdžiui, Kuliuose mergina per Velykas nudažė 20, Atvelykį 10, o per Jurgines tik 5 margučius. Mergina iš Liolių per Velykas nudažė 10, Atvelykį 5, o per Sekmines tik 3.

Sekminių kiaušiniai buvo skirti seneliams, o vieną pasiliko sau. Kiek margučių dažote Jūs?

Ne vienas iš Jūsų esate ridenę margučius. Bet ar girdėjote, kad per Velykas pati saulė šoka.šoka? Pasak Karlo Kapelerio, dar prieš pusantro šimtmečio Stalupėnuose (Mažoji Lietuva) saulė šokdavusi Velykų ryte. Ne visi tuo tikėjo, to meto žmogui sunku įsivaizduoti, kaip be muzikos galima šokti.

Bet, kaip patikslina Jonas Balys, saulė linksmintis linkusi ne tik per Velykas, bet ir per Jonines, ir Petrines. Kaip jai patinka. Kartais pašokinėja tris kartus aukštyn, mainosi įvairiom spalvom, kartais po Petrinių ji šoka tris kartus atgal, dėl to pradeda trumpėti diena. Dusetiškiai netgi žino, kad saulė rėdosi, kadangi ruošiasi vestuvėms.

O jeigu apie kalbame šokius, reikia prisiminti ir sūpynes. Sambūriai prie sūpynių primindavo šokius. Supdavosi poromis – vaikinas ir mergina. Ne su kiekvienu vaikinu sutikdavo mergina suptis.

XX a. pradžioje supdavosi daugiausia per Velykas, tačiau pirmuosius duomenis apie sūpynes 1582 m. pateikia Motiejus Strijkovskis. Jis mini „keistas sūpynes“ per Petrines.

XVII a. lietuvininkų buitį aprašęs Teodoras Lepneris sūpuokles nurodo kaip vieną iš šventinių jaunimo pramogų per Velykas, Sekmines ir Jonines.

Vaikai dažniausiai supdavosi per Užgavėnes. Rečiau supamasi per kitas šventes, o kai kur Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje supdavosi tiesiog šiltuoju metų laiku.

 

1 of 21

- +

1. 1. Klaipėdietės menininkės Kristinos Mažukaitienės šiaudais puošti margučiai.

2. 2. Tautodailininkės Leokadijos Kunickos-Šalkovskos puošti margučiai.

3. 3. Erikos Nenartavičiūtės nuotrauka. Žalčiukais ir saulutėmis puošti margučiai.

4. 4. Žalčiuko simbolis.

5. 5. Inutės Strašinskienės margučiai.

6. 6. Audronės Zajančkauskienės margučiai.

7. 7. Loretos Morkeliūnienės margučiai.

8. 8. Ingridos Linkienės nuotrauka. Pakeliui į dažus.

9. 9. Vaiko menas!

10. 10. Vilmos Žalandauskaitės margučiai.

11. 11. Laimos Ma margučiai.

12. 12. Dalios Kedenienės margučiai.

13. 13. Onos Bružaitės margučiai.

14. 14. Tautodailininkės Odetos Bružėnienės skutinėti margučiai.

15. 15. Tautodailininkės Odetos Bražėnienės margučiai.

16. 16. Valdos Juodzevičiūtės-Mačiežės margučiai.

17. 17. Renatos Baržinskienės margučiai.

18. 18. Zitos Jankauskienės margučiai.

19. 19. Editos Prikockienės-Vozbinaitės margučiai.

20. 20. Tautodailininkės Angelės Rauktienės margutis.

21. 21. XX a. pradžios latviško velykinio atviruko fragmentas.

Projektas Svarbiausi tautinio identiteto dėmenys – kalba ir etninė kultūra, 3 tūkst.