Seimas ėmėsi priiminėti naują Nekilnojamojo turto mokestį, pritarė po pateikimo. Su tuo nauju NT apmokestinimu atnešama visa eilė nelogiškumų, dėl kurių įstatymas ne tik neteisingas, bet ir potencialiai prisidės prie gyventojų išbuožinimo ir NT koncentracijos turtingiausiųjų arba investicinių fondų rankose. Prognozuočiau, kad to ir siekiama. Labai rekomenduoju advokato Dominyko Vanharos straipsnį šia tema, bet trumpai kelis akcentus surašau ir pats:
– šiandien jau egzistuoja teisingas ir racionalus NT mokestis, jis per siaurai taikomas, bet yra pririštas prie absoliučių, ne santykinių verčių (kainų) ir todėl su neišvengiama infliacija ir NT kainų augimu, jo taikymas tik plėsis. Naujasis mokestis yra mažiau teisingas ir svarbiausia, daug mažiau protingas.
– naujame projekte numatoma, jog NT mokestis svyruos nuo 0.05 iki 4 procentų. Tai milžiniškos žirklės. Konkretų dydį parinks savivaldybė. Tai programuoja, kad už tą patį turtą tarp savivaldybių bus mokama skirtingai.
– naujame projekte nustatoma, kad mokesčio mokėjimą ar ne lems santykinė jūsų NT vertė toje savivaldybėje. Vadinasi didmiesčiuose kartelė bus aukščiau, provincijoje daug žemiau. Jeigu bus taikomi aukštesni tarifai, tai lengvai taptų galutinio provincijos ištuštinimo priemone.
– atsiribojant nuo konkrečių skaičių, bendras principas toks, kad teisingas NT mokestis (o NT mokestis, pasikartoju, yra jau dabar ir iš principo turi būti, nes reikalingas infrastruktūrai vystyti) turi jokiu būdu netapti priežastimi atsisakyti NT, nes per brangu jį išlaikyti. Akimirką, kai NT mokestis verčia atsisakyti NT, jis tampa išbuožinimo mokesčiu. Todėl jis negali būti didelis. Valdžia gudri – nustato plačias žirkles ir tarsi nusikrato atsakomybę. Juk jei kas nustatys didelį NT mokestį, tai savivaldybės. Bet kalta Vyriausybė ir Seimas, nes tą leido ir užprogramavo.
– Lietuvoje dažna situacija, kai NT gal ir viršija žmonių galimybes, ta prasme, kad jis brangus lyginant su jų pajamomis, jie ilgai ir sunkiai taupė, skolinosi, labai daug ko atsisakė, kad tą NT turėtų. Valstybė turėtų tai visapusiškai sveikinti. Yra išimtinai tik asmens reikalas rinktis savo materialinius prioritetus ir jeigu tai NT, tai ne valdžiai aiškinti.
Dar daugiau, yra gera pačiai visuomenei, kad kuo daugiau žmonių būtų būsto savininkai, o ne nuomininkai, kad NT nesikoncentruotų siauro rato rankose. NT turėjimas didina savininkiškumo, sėslumo, įsišaknijimo, bendros atsakomybės, bendruomeniškumo jausmus. Nuomininkas visada laisvesnis tiesiog išvykti ir gali sąmoningai taip nemanyti, bet tai iš esmės veikia kiekvieno požiūrį į vietą, bendruomenę, miestą, kuriame gyvename.
NT mokestis, kai mažas, skatina nuosavybę, padeda vystyti savo aplinką. NT mokestis, kai didelis, skatina jos atsisakyti. Vienas valstybės ekonominės politikos tikslų turi būti kuo daugiau turto savininkų visuomenėje, kuo mažesnė turto koncentracija.
– Taigi negali būti nė kalbos apie daugiau nei 1 proc. būsto vertės NT mokesčio tarifus. Juk jie reiškia, kad a) per keliasdešimt metų bus sumokėta pati turto vertė; b) metinės įmokos bus (daugia)tūkstantinės ir daugybę vidutines pajamas gaunančių ar dėl kitų priežasčių be reikšmingų santaupų gyvenančių žmonių vers atsisakyti NT, už kurį mokama.
Trumpai tariant, tai daroma siekiant įsiteikti Briuseliui.
– įstatymas nesurinks reikšmingų lėšų į savivaldybių biudžetus. Kalbama apie 100 mln. eurų. Tai nėra daug. Tikroji motyvacija jį priimti (ir tai viešai įvardyta) yra ne biudžetų surinkimas, o neprotingai be derybų prieš Europos Komisiją prisiimtų įsipareigojimų vykdymas.
Be NT mokesčio reformos (nes kartokime kol atsiminsim – jis jau yra ir savaime nėra blogis) Lietuva negautų šimtamilijoninių paramos lėšų. Tas pats galioja ir apie išvis beprotiškus iracionalius „tvarumo“ mokesčius. Trumpai tariant, tai daroma siekiant įsiteikti Briuseliui. O tai savaime niekinga, net jei konkretus projektas būtų pusė velnio.
– įstatymas įsigalioja nuo 2025 m., t. y. po rinkimų. Valdžia net nerado drąsos ir savigarbos prisiimti atsakomybę už šį projektą. Nes jis neteisingas ir turės labai neigiamų pasekmių.
Jei toks įstatymas bus priimtas, sieksime jį atšaukti (ir vėl, ne patį NT mokestį kaip tokį, nes kol mažas ir taikomas protingai, jis teisingas).
P. S. gyvenu 50 kv/m bute, daugiau butų ar namų neturiu. Čia atvirai, nes diskusijose šia tema žmonėms kyla tokie asmeniški klausimai.
Pritariu autoriui. Juk Lietuvoje nėra tokių progesinių mokesčių,kaip Vokietijoje, Anglijoje- iki 45 proc. ar kaip Nyderlanduose-52 proc. ( Prancūzijoje berods 70 proc.) nuo metinių pajamų, dividendų progresinio mokesčio, kaip Anglijoje nio 0 iki 38,1 proc. Pelno mokestis berods dvigubai mažesnis, nei Vokietijoje. Gaunantys dideles pajamas galimai turės daug laisvų pinigų pinigų supirkti paveldėtą NT iš neišgalinčių susimokėti mokesčio nekilnojamojo turto paveldėtojų?
Kalbant apie siūlomo NT mokesčio įstatymo pakeitimus kažkodėl visiškai lieka neįvertinta ta aplinkybė, kad nemaža NT (butų) dalis yra įsigyti už bankų suteiktą paskolą, kuri gauta įkeitus butą bankui. Tokiu atveju buto vertė paskolos dydžiu yra banko turtu. Tad pagal teisingumą apmokestintina NT vertė turėtų būti jo savininkui sumažinta skolos bankui dalimi arba NT mokestį nuo šios NT vertės nustatyti bankams. Tai ypač aktualu jaunoms šeimoms. Tad nejaugi siūlantieji keisti NT mokesčių įstatymą, partijos, valdžios šitai nemato?
Bardzo teisinga pastaba! – Lai bankas ir moka 🙂
O ką bankai į tai? Tyliai tūno tikėdamiesi, kad nieks to nesuvoks? Ajajai – kietaširdiškai pagadinot jiems biznį…