Vasario 5 d. grupė Lietuvos Respublikos Seimo narių parengė ir Seimui pateikė rezoliucijos projektą „Dėl nepriimtino Europos Parlamento kišimosi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus“ (XVP-1181).
Šiuo dokumentu siūloma aiškiai įvertinti 2026 m. sausio 22 d. Europos Parlamente priimtą rezoliuciją, susijusią su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) teisiniu reguliavimu, ir pabrėžti nacionalinės teisėkūros savarankiškumą.
Rezoliucijos projekte teigiama, kad Europos Parlamento sprendimas buvo priimtas neįsigilinus į Lietuvos faktinį, teisinį ir politinį kontekstą, o jo turinys grindžiamas fragmentiška informacija bei selektyviomis interpretacijomis. Seimo narių teigimu, EP dokumente neatsižvelgta nei į Valstybės kontrolės atlikto audito išvadas, nei į Seime, akademinėje bendruomenėje ar visuomenėje vykusias diskusijas dėl LRT veiklos atskaitingumo ir skaidrumo.
Pabrėžiama valstybių narių kompetencija
Rezoliucijos projekte remiamasi Konsoliduota Europos Sąjungos steigimo sutartimi, kurioje aiškiai įtvirtinta, kad žiniasklaidos sistemos organizavimas, visuomeninių transliuotojų teisinis reglamentavimas, valdymo modeliai ir finansavimas priklauso valstybių narių kompetencijai.
Taip pat primenamas subsidiarumo principas, įpareigojantis Europos Sąjungos institucijas neperžengti joms suteiktų įgaliojimų.
Seimo nariai pabrėžia, jog už teisėkūros kokybę, konstitucinių vertybių apsaugą ir parlamentinę kontrolę atsako būtent Lietuvos Respublikos Seimas, o parlamentinė kontrolė negali būti laikoma politiniu kišimusi į visuomeninio transliuotojo redakcinę nepriklausomybę.
Istorinė patirtis ir jautrumas išoriniam spaudimui
Dokumente atkreipiamas dėmesys ir į istorinį kontekstą – Lietuva, išgyvenusi penkis dešimtmečius trukusią sovietinę okupaciją, jautriai reaguoja į bet kokius viršvalstybinių politinių darinių bandymus daryti poveikį jos vidaus politiniams sprendimams.
Rezoliucijoje pažymima, kad Lietuvos Respublikoje veikia konstituciniai ir instituciniai saugikliai, užtikrinantys žiniasklaidos laisvę, nuomonių pliuralizmą ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.
Raginimas Europos Parlamentui susilaikyti nuo kišimosi
Galutinėje rezoliucijos dalyje Seimas siūlomas pareikšti susirūpinimą, jog Europos Parlamento priimta rezoliucija gali sudaryti nepagrįstą įspūdį apie tariamas sistemines grėsmes demokratijai Lietuvoje ir taip kenkti valstybės reputacijai tarptautiniu mastu. Taip pat pabrėžiama, kad EP rezoliucija dėl LRT peržengia Europos Parlamentas kompetencijos ribas ir neatitinka subsidiarumo principo.
Rezoliucijos projektu raginama Europos Parlamentą susilaikyti nuo kišimosi į teisėkūros ir politinius procesus, kurie pagal Lietuvos Konstituciją ir Europos Sąjungos sutartis priklauso išimtinei Lietuvos Respublikos Seimo kompetencijai.
Kas skundė Lietuvą Europos Parlamentui?
Ši Seimo narių iniciatyva kilo po to, kai 2026 m. sausio 22 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje kritiškai įvertinti Lietuvoje svarstyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimai ir pareikštas susirūpinimas dėl tariamų grėsmių demokratijai. Šios rezoliucijos iniciatyva kilo ir iš pačių Lietuvos europarlamentarų – ją inicijavo ir aktyviai rėmė Dainius Žalimas, Rasa Juknevičienė ir Virginijus Sinkevičius, o vėliau prie dokumento pasirašymo prisidėjo ir kitų Europos Parlamento politinių grupių nariai.
Dar iki rezoliucijos priėmimo šeši Lietuvos europarlamentarai (D. Žalimas, P. Auštrevičius, R. Juknevičienė, L. Mažylis, P. Saudargas bei V. Sinkevičius) du kartus Lietuvą skundė Europos Komisijai, prašydami įvertinti Seime svarstytas LRT įstatymo pataisas ir stebėti žiniasklaidos laisvės padėtį Lietuvoje, nors tuo metu pačios pataisos jau buvo pristabdytos ir Seime sutarta sudaryti platesnę parlamentarų bei žiniasklaidos atstovų darbo grupę.
Tuo pat metu Seimo viduje nėra vieningo požiūrio į pasirinktą atsako formą. Seimo pirmininkas Juozas Olekas yra pareiškęs, kad rezoliucijų mainai tarp nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento nėra gera politinė praktika, nors pats principas išsakyti savo poziciją, jo teigimu, yra teisėtas ir suprantamas.
Vis dėlto dalis Seimo narių tokį vidaus politinių diskusijų perkėlimą į Europos Parlamento darbotvarkę vertina kaip Europos Sąjungos institucijų kompetencijos ribų peržengimą ir nacionalinio parlamento vaidmens menkinimą. Būtent tai ir tapo pagrindu siūlymui priimti Seimo rezoliuciją, aiškiai pabrėžiančią Lietuvos parlamento teisę savarankiškai spręsti valstybės vidaus teisėkūros klausimus.
Rezoliucijos projektas (XVP-1181):
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL NEPRIIMTINO EUROPOS PARLAMENTO KIŠIMOSI
Į LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALUS
2026 m. … d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas,
apsvarstęs Europos parlamento 2026 m. sausio 22 d. rezoliuciją „Dėl bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“,
pabrėždamas, kad pagal Konsoliduotą Europos Sąjungos steigimo sutartį [1] žiniasklaidos sistemos organizavimas, nacionalinių visuomeninių transliuotojų teisinis reglamentavimas ir jų valdymo modeliai bei finansavimas priklauso valstybių narių kompetencijai,
primindamas subsidiarumo principą, įtvirtintą Konsoliduotos Europos Sąjungos steigimo sutarties 5 straipsnyje, pagal kurį Europos Sąjungos institucijos neturėtų peržengti savo įgaliojimų,
konstatuodamas, kad ši Europos Parlamento rezoliucija priimta neįsigilinus į Lietuvos faktinį, teisinį ir politinį kontekstą,
atkreipdamas dėmesį, jog rezoliucija grindžiama fragmentiška informacija ir selektyviomis interpretacijomis, ji neatsižvelgia į Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito išvadas bei skirtingas nuomones, pateiktas Lietuvos Respublikos Seime, akademinėje bendruomenėje ir visuomenėje,
pabrėždamas, kad diskusijos dėl LRT veiklos atskaitingumo, valdymo ir finansavimo skaidrumo yra viešas interesas, o Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas, įskaitant parlamentinę kontrolę [2], kuri negali būti laikoma politiniu kišimusi į redakcinę nepriklausomybę,
atkreipdamas dėmesį, kad Lietuva, išgyvenusi 50 sovietinės okupacijos metų, jautriai reaguoja į viršanacionalinių politinių darinių kišimąsi į jos vidaus reikalus,
pažymėdamas, kad Lietuvos Respublikoje veikia konstituciniai ir instituciniai saugikliai, užtikrinantys žiniasklaidos laisvę, nuomonių pliuralizmą ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą,
reiškia susirūpinimą, jog Europos Parlamento rezoliucija gali sudaryti nepagrįstą įspūdį apie sistemines grėsmes demokratijai Lietuvoje ir taip sumenkinti valstybės narės reputaciją,
pabrėžia, kad už teisėkūros kokybę, konstitucinių vertybių apsaugą, visuomeninio transliuotojo veiklos teisinį reguliavimą ir parlamentinę kontrolę yra atsakingas Lietuvos Respublikos Seimas,
pažymi, kad Europos Parlamento rezoliucija dėl LRT peržengia Europos Parlamento kompetencijos ribas ir neatitinka subsidiarumo principo.
ragina susilaikyti nuo kišimosi į teisėkūros ir politinius procesus, priklausančius Lietuvos Respublikos Seimo kompetencijai.
Seimo Pirmininkas Juozas Olekas
____________________
[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.229734?jfwid=r6ylr9yjh
[2] https://lrkt.lt/data/public/uploads/2025/10/konstitucines-doktrinos-nuostatos-1993-2025-web.pdf
Teisingas žingsnis. Tegul tai bus savigarbos atgavimo pradžia.
Tik ,,Taip pat pabrėžiama, kad EP rezoliucija dėl LRT peržengia Europos Parlamentas kompetencijos ribas ir neatitinka subsidiarumo principo.” – turėtų būti ,,Parlamento” (kilmininke).
Iš karto po šmeižikų šlykštaus žingsnio EP reikėjo griežtai sureaguoti LR seimui bei nurodyti tokio opozicijos poelgio priežastis, pranešant, kad ji pati tebelaiko savo naguose LRT, pakišusi tenai savo kišeninę direktorę.
Kažin, ar išdavikus rinkusieji atsikvošės ir daugiau jų nerinks.
Manau, gal čia tiktų prisiminti Vinco Kudirkos eilėraščio “Labora” eilutes “… Paskui tu… jų išsižadėsi / Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto” ?
Be abejonės, Seimas šia rezoliucija šauniai šmaukšteltų buvusiam Lietuvos KT pirmininkui D.Žalimui, kitiems ES parlamentarams iš Lietuvos, ES parlamento rezoliucijos „Dėl bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“ iniciatoriams ar balsuotojams už ją, per politines uodegas, jeigu ji būtų Seimo priimta. Be to, atsivertų didelė politinė gėda Lietuvai, turėjusiai tiek metų tokį galimai politizuotą KT pirmininką – D.Žalimą. Galėtų kilti ir KT sprendimų, priimtų jam vadovaujant, teisėtumo problemų.
Taip. Ir to šmaukštelėjimo labai reikia.
Kai Seimas priims šią rezoliuciją, tai LRT rasis pareiga išaiškinti visuomenei, rengiant seriją laidų, kokią žalą Lietuvai tarptautinėje bei vidaus politikoje yra padarę ta ES rezoliucija į ES parlamentą išrinkti Lietuvos politikai, atstovaujantys atitinkamas jos partijas. Tokiu atveju, be abejonės, teks visuomenei spausti, kad LRT tinkamai tą jai priklausančią misiją atliktų. Tai bus ir kiekvieno pareiga tai nušviesti savo artimoje aplinkoje.
Kam mums toks žinių pranešėjas, kuris nemeluoja tik nuolat spaudžiamas ?
Deja metam į Briuselį – lyg į šiukšliadėžę – tolygiai
andriukaičius-gražulius-žalimus (su jo)
“Birželio sukilimo desakralizacija: LAF ir Laikinoji Vyriausybė – prieš Lietuvos valstybingumą ir Konstituciją”
paskaitai, prisimeni melą apie 1941-06-23/26 išžudytų bendrapiliečių “šimtų tūkstančių” mūsų rankomis (sukilėlių)
tačiau, prisimeni ir vienintelį 2014-01-24 KT nutarimą, net 38 puslapių, dėl NETEISĖTO, t.y. antikonstitucinio
Euro įvedimo;
ir dar labiau – lyg “teisinė mašina” vienintelis D.Ž. deja beje:
…”Tiesa, Potsdamo konferencijoje nebuvo nustatyta terminų, iki kada SSRS gali administruoti šią teritoriją – nei 50, nei 99 metus, nei juo labiau neterminuotai. Didžiosios valstybės Potsdamo konferencijoje Karaliaučiaus krašto problemą įsipareigojo išspręsti „būsimojoje taikos konferencijoje“. Tačiau prasidėjęs Šaltasis karas ir nusileidusi „geležinė uždanga“ neleido grįžti prie šio klausimo, ir tas protokolinis „laikinai“ tapo, Maskvos nuomone, „amžinai“. Tarptautinės teisės požiūriu tai nonsensas, tvirtina teisininkas Dainius Žalimas.
Vienoje Seimo apskrito stalo diskusijoje, skirtoje Sausio 13-osios tragedijai, jis pažymėjo, kad Tarptautinis teisingumo teismas ne vienoje byloje yra pabrėžęs, kad neteisėti aktai, ypač tokie kaip agresija ar tautų apsisprendimo teisės varžymas, suponuoja tris valstybių pareigas. Pirmoji pareiga yra nepripažinti tokio neteisėto akto. Kitos dvi pareigos reikalauja aktyvesnio valstybių dalyvavimo – nepadėti neteisėtą aktą įvykdžiusiai valstybei ir siekti neteisėto akto likvidavimo. D. Žalimas sakė: „Belieka iškelti retorinį klausimą, ar Vakarų valstybės, pasirašydamos Potsdamo dokumentus, vykdė pastarąsias dvi pareigas. Ir šis klausimas naujai iškyla būtent Sausio 13-osios kontekste. Atsakymas vienareikšmiškas – iki Sausio 13-osios Vakarai nevykdė pastarųjų dviejų pareigų, nes iki to laiko oficialiai neužmezgė diplomatinių santykių su Kovo 11-ąją atkurta Lietuvos Respublika, o, vadinasi, ir nepadėjo likviduoti neteisėto akto padarinių. Tik po Sausio 13-osios Vakarų pozicija pasikeitė, ypač Skandinavijos šalių pozicija. Tada prasidėjo tikrasis Potsdamo palikimo demontavimas.“ …
Iš konferencijos 60-metų po Potsdamo (LTSR AT buvusio genocido ŠTABO BŪDOJE,dab. laikini Seimo mūrai)
Taigi spręsk dabar nesprendęs, – su galva iškeliauja jie į Briuselį, ar be…
(o gal kas ten “pakeičia”: panašiai kaip okietukų komisarai už bolševikų nugarų stribų apskaitą vedant)
1917-1918 m.
ES ir TVF planas Europai ir Vakarams:
Disturbing Videos That Expose Something Massive (Creepy)
youtube.com/watch?v=FG2x8WrCJa8