Septintajame „Gimtosios kalbos“ 2025 m. numeryje vyraujanti tema – grožinės literatūros kalba: nagrinėjama mėlynos augalų spalvos raiška šiuolaikinėje lietuvių prozoje, kalbamasi apie lietuvių rašytojų ir vertėjų kuriamus naujadarus.
Numeryje taip pat spausdinama kūrybinių varžytuvių „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ darbų apžvalga, rašoma apie kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės premijos įteikimo šventę.
Turinys
Aurelija Gritėnienė. Mėlynos spalvos vainiklapiai šiuolaikinėje lietuvių prozoje ….. 3
Straipsnio autorė kviečia pasižvalgyti, kokie augalai lietuvių prozoje dažniausiai „žydi“ mėlynai, kokia tos spalvos raiška mūsų prozos tekstuose, į ką kūrėjams būna panašūs mėlyni žiedai ir kokie prototipiškai mėlyni tikrovės denotatai lyginami su mėlynais augalų žiedais.
Medžiaga tyrimui rinkta iš XXI a. pradžios lietuvių autorių prozos tekstų. Autorės surinktuose pavyzdžiuose minima daugiau nei 20 mėlynai žydinčių augalų genčių ir rūšių: tai medžiai ir krūmai, piktžolės, daržų, miškų, pievų, laukų augalai, darželio ir kambarinės gėlės.
Kartais lietuvių autoriai kurdami pasakų ar siurrealistinį, mistinį pasaulį, mėlyna spalva „nudažo“ augalus, kurių žiedai realybėje natūraliai niekada nebūna mėlyni. Kaip rodo atrinktų kolokacijų analizė, ši spalva dažniausiai nusakoma būdvardžiu mėlynas, taip pat veiksmažodžiais mėlynuoti, žydruoti ir kt. bei prieveiksmiais mėlynai, melsvai.
Mėlyni žiedai neretai įvardijami ir ugnies metaforomis: jie blyksteli, liepsnoja ir pan. Dažnas akių lyginimas su mėlynais žiedais atskleidžia grožio suvokimą lietuvių pasaulėjautoje, o giedro dangaus ir konkrečių mėlynų žiedų paralelė literatūroje padeda kurti nacionalinio kraštovaizdžio koloritą.
Naujienos
Potenciniai ir okaziniai žodynuose nefiksuoti dariniai lietuvių rašytojų ir verstinėje literatūroje (Jolantą Vaskelienę kalbina Rita Urnėžiūtė) ….. 10
Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos ir Lietuvių kalbos draugijos seminaruose „Literatūros vertėjas ir lietuvių kalba“ pirmąjį šių metų pusmetį vyravo naujõs leksikos tema.
Gegužės 15 d. su Lietuvių kalbos instituto leksikografe Aurelija Gritėniene nagrinėti verstinės vaikų ir jaunimo prozos naujadarai, kalbininkės kaupiami daugiau kaip 15 metų (pokalbį su mokslininke žr. „Gimtosios kalbos“ birželio mėn. numeryje).
Birželio 5 d. seminare asmeninę savo kaupiamų naujadarų bazę pravėrė kita mokslininkė – Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos docentė, viena iš 2024 m. išleistõs „Praktinės bendrinės lietuvių kalbos gramatikos“ autorių Jolanta Vaskelienė.
Jos paskaita buvo skirta lietuvių rašytojų ir verstinės literatūros grožiniuose kūriniuose rastų naujadarų darybos ir vartosenos ypatumams. Gausūs, įdomūs, darybos ir stilistikos požiūriu nagrinėti darinių pavyzdžiai kalbininkės buvo parinkti iš kelių dešimčių lietuvių rašytojų ir verstinės literatūros knygų.
Vilma Leonavičienė. Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės premija – lituanistų kartų bendrystės liudijimas ….. 20
Birželio 17 d. Vilniuje vykusi 2025 m. Petro Būtėno ir Aleksandros Kazickienės atminimo premijos įteikimo ceremonija buvo ne tik prasmingas akademinis renginys, bet ir visos lituanistų bendruomenės šventė, skirta pagerbti premijos laureatui akad. Bonifacui Stundžiai ir visiems tiems, kurie savo darbu puoselėja lietuvių kalbos kultūrą, akademinį palikimą ir atminimą.
Mokytojo užrašai
Rita Černiauskienė, Aurika Usonienė. Penktosios kūrybinių darbų varžytuvės „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ ….. 23
Penktą kartą surengtos varžytuvės „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ išsiskyrė tuo, kad jam buvo atsiųsta gerokai daugiau darbų nei ankstesniais metais. Varžytuvių vertinimo komisijos narės Rita Černiauskienė ir Aurika Usonienė savo apžvalgoje džiaugiasi darbų gausa ir žanrų įvairove, dalyvių pastangomis ieškoti svarbių temų ir originalios raiškos, plačiau komentuoja nugalėtojų ir prizininkų darbus, pabrėžia, kad kai kuriose mokyklose šios varžytuvės jau yra tapusios ugdymo proceso dalimi.
Apžvalga
Rita Urnėžiūtė. Danguolė Mikulėnienė. Lietuvių kalbos instituto istorija (1–3 dalys) ….. 29
Apžvelgiama Lietuvių kalbos instituto išleista tritomė mokslo studija „Lietuvių kalbos instituto istorija“.
Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė
Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2023 m. jį leidžia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.
