Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Pirmą kartą Seime pristatytas metinis pranešimas apie Lietuvos šeimų būklę

www.alkas.lt
2022-05-13 10:00:37
14
Pirmą kartą Seime pristatytas metinis pranešimas apie Lietuvos šeimų būklę

seimostaryba.lt nuotr.

Nacionalinė šeimos taryba apie Lietuvos šeimų būklę pirmą kartą pristatė metinį pranešimą, kuriame atkreipė dėmesį į daugybę šeimai – visuomenės ir valstybės pagrindui – kylančių iššūkių.

Nacionalinės šeimos tarybos pranešime, kuris pristatytas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, pateikiamas šeimos sąveikų su ja besirūpinančiomis sistemomis spektras, analizuota šeima visuomenės problemų akivaizdoje, atkreiptas dėmesys į demografinės situacijos raišką, ypač regionuose, bei šeimos politikos stebėsenos indekso sukūrimo svarbą.

Nagrinėjant švietimo situaciją šeimų akimis, aptarta švietimo sistemoje vykdoma tinklo pertvarka, pabrėžiant, kad šeimoms mokykla yra svarbi ne tik vaikų ugdymo, bet ir tėvų sutelktumo prasme, nes joje susitinka įvairių socialinių sluoksnių žmonės, galintys kartu veikti, kurti bendruomeninius ryšius toje teritorijoje. Mažose gyvenvietėse mokyklos – vienintelis traukos centras, svarbus visiems ten gyvenantiems žmonėms.

Pranešime apžvelgiant užimtumą regionuose, išskiriamas žemas kaime gyvenančių šeimų užimtumas ir pajamos. Nedarbas – viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių darbingo amžiaus žmonės išvyksta į didmiestį arba emigruoja iš šalies. Skurdas yra didžiausias tarp bedarbių.  2022 m. balandžio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruoti 82 304 bedarbiai vyrai ir 85 964 bedarbės moterys, tačiau neaišku, kiek iš jų turi šeimas; kiek yra šeimų, kuriose ir tėvas, ir motina yra bedarbiai, kaip bedarbystė siejasi su mažamečių vaikų priežiūra ar negalią turinčių asmenų šeimoje slauga. Neužtikrinant paslaugų infrastruktūros plėtros, artimieji – dažniausiai moterys – neretai iškrenta iš darbo rinkos, nutrūksta socialiniai ryšiai.

Šeima | seimostaryba nuotr.

Daug metų mokslininkai teigia, kad nepakankamas dėmesys būsto problemos jaunoms šeimoms sprendimui siejasi su demografinę situaciją įtakojančiais veiksniais: santuokų mažėjimu, jų atidėjimu vėlesniam laikui, gimimų mažėjimu. Lietuvoje būsto klausimas yra vienas iš svarbiausių šeimoms, kurios augina vaikus. Jaunos šeimos būsto problemą sprendžia, imdamos paskolas, nuomodamos butus. Socialinis būstas skiriamas, kai ypač bloga šeimos situacija. Svarbu, kad valstybinė būsto politika realiai  švelnintų negailestingą laisvos  rinkos poveikį šeimoms.

Sprendžiant šeimų ekonominės gerovės užtikrinimo problemas labai svarbu, kad numatomos priemonės turėtų prevencinį, įgalinantį pobūdį, susijusį su sąlygų bei galimybių šeimoms pačioms spręsti iškilusias problemas sudarymu. Prevencinės paslaugos šeimoms buvo pradėtos kurti, vadinant jas kompleksinėmis paslaugomis šeimai. Pastaruoju metu, priėmus naują socialinių paslaugų įstatymą, prevencinės paslaugos turėtų atsirasti socialinių paslaugų kataloge. Taip būtų sudaryta galimybė padėti šeimoms, kol jos nepatyrė didelės socialinės rizikos, tuo pačiu  mažinant skaičių šeimų, kurios nebepajėgios atlikti šeimos funkcijų.

Ypač sudėtinga situacija Lietuvoje šeimų, kenčiančių dėl priklausomybės ligų: vienas didžiausių Europos šalyse skaičius vaikų, gyvenančių su problemiškai alkoholį vartojančiais asmenimis, mirtingumas nuo narkotikų perdozavimo Lietuvoje yra du kartus didesnis už ES vidurkį, daugiau nei pusė smurtinių nusikaltimų  atlikti apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų.

Nacionalinės šeimos tarybos narių atlikti tyrimai parodė, kad  COVID-19 pandemijos metu net apie 80 proc. ugdymo naštos teko tėvams ar pačiam vaikui ir apie 20 proc. – mokytojui. Pandemijos, karo ir kitų krizių laikotarpiu šeimoms, auginančioms vaikus, reikalinga nuolatinė emocinė ir socialinė parama ar galimybė tokią paramą gauti. Šiuo metu nėra pakankamai užtikrinamas profesionalios psichologinės pagalbos prieinamumas šeimai ir vaikams.

Pranešime atkreipiamas dėmesys, kad vienas iš sėkmingo šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo rezultatų yra šalies demografinė situacija. Pastebėta, kad siekiant pateikti informaciją, paremtą statistiniais duomenimis susiduriama su sunkumais, nes šiuo metu duomenų apie šeimų skaičių Lietuvoje nėra, – galima pasinaudoti tik visuotinio surašymo, vykusio 2011 m., duomenimis. Vykdoma namų ūkių apskaita negali atspindėti šeimų situacijos, nes jie nėra tapatūs šeimoms:  namų ūkiai, kuriuose gyvena vienas žmogus Lietuvoje apima net 38 proc.

Pranešime pastebima, kad dėl demografinės situacijos vykstantis visuomenės senėjimas lemia socialinės priežiūros ir socialinės globos paslaugų poreikio didėjimą. Tai susiję ir su emigracija, kai vaikai išvykdami dirbti į užsienį be globos palieka senyvo amžiaus tėvus, todėl itin paklausios socialinės paslaugos. Socialinių paslaugų prieinamumo užtikrinimas ir socialinė integracija, socialinės atskirties mažinimas savivaldybėse reikalauja nuolatinio, socialinei sričiai skirtos biudžeto dalies, didinimo.

Susipažinti su visu Nacionalinės šeimos tarybos metiniu pranešimu apie šeimų būklę Lietuvoje galima čia arba Nacionalinės šeimos tarybos puslapyje seimostaryba.lt.

Primintina, kad Nacionalinės šeimos taryba įsteigta įsigaliojus Šeimos stiprinimo įstatymui.  Nacionalinė šeimos taryba patvirtinta 2020 m. birželio 4 d. Seimo nutarimu, 4 metų kadencijai. Ją sudaro  15 visuomeniniais pagrindais dirbančių narių: penki savivaldybių šeimų tarybų atstovai, trys mokslo ir studijų institucijų atstovai, septyni šeimas atstovaujančių bei su šeimomis dirbančių organizacijų atstovai.

Nacionalinės šeimos tarybos misija – teikti Seimui ir Vyriausybei patariamąją ekspertinę nuomonę formuojant nuoseklią šeimos politiką, aiškiai apibrėžiant šeimos politikos kryptis ir tikslus, nustatant prioritetus, kuriant bendradarbiavimo mechanizmus tarp šeimų (jas atstovaujančių ir su jomis dirbančių organizacijų) ir atsakingų už šeimos politiką institucijų (ministerijų bei savivaldybių), kartu atliekant šeimos politikos įgyvendinimo stebėseną.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seime – Prezidento antrasis metinis pranešimas (tiesiogiai)
  2. Seime – konferencija apie Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomumą ir profesionalumą
  3. Auksinis leidėjų apdovanojimas pirmą kartą įteiktas lietuviškam leidiniui
  4. Seimas pirmą kartą dalyvaus Vilniaus knygų mugėje
  5. K. Zamarytė-Sakavičienė. Interesų kopūstuose nepaslėpsi – dar kartą apie mokinių lytinį ugdymą
  6. Seime – diskusija apie vaiko teisių apsaugą Lietuvoje ir užsienyje (video)
  7. TV laidoje „Lietuvos Hipokratas“ gyd. Rasa Račienė: Man ne tas pats, kokia vaikų dantų būklė bus jiems užaugus
  8. Kai pirmą kartą tampi tėčiu
  9. Seime rengiama diskusija apie mokymosi turinio įtaką ir švietimo ateitį
  10. Seime – tarptautinė konferencija apie vaikų teisių apsaugą (tiesioginė transliacija, video)
  11. Daugiau šeimų bus aprūpinta socialiniu būstu
  12. Lopšinės skamba didžiojoje dalyje Lietuvos šeimų
  13. Švietimo būklė: geresni pasiekimai, bet išlieka dideli skirtumai tarp mokyklų
  14. Spalio 3-ioji Seime – Lietuvos ir Ukrainos draugystės diena
  15. Seime – siekis mokytojų tobulinimą perduoti į vienas rankas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. Ramune says:
    1 metai ago

    Dėkojame, kad skiriate dėmesį svarbiausioms Lietuvos aktuaijoms, taip pat ir šeimų klausimui.

    Atsakyti
  2. Svajonė says:
    1 metai ago

    Didžiausia tragedija – VIENIŠI vaikai, palikti patys sau ir ,,išmaniakui” daugiabučio narvelyje. O taip pat netgi agresyviai pašalinių įtakai). Metai po metų kasdien, visą laiką, kol baigsis neriboto ilgio tėvų darbo diena ir darbo savaitė. Šalia nei mamos, nei senelių, ir JOKIO NATŪRALAUS ŠEIMOS GYVENIMO.
    Jei jau neįmanoma apsieiti be daugiabučių ir nuo sutemos iki sutemos duoną uždirbančių mamų, – d-bučiai neturėtų būti atsitiktinių, skirtingų žmonių sambūris (vakaruose jau pradėta apgyvendinti ,,burbulais” – pagal išsilavinimą, pomėgius ir pan. O pas mus iš d-bučių namų ir laiptinių vis dar neišgyvendinti NT nuomotojai, apgyvendinantys butus pačia įvairiausia publika.
    Gal būt išeitis būtų gyvenimas laiptinėse vertikaliais ,,kaimais”, t.y., gyvenimas Didžiosiomis šeimomis , kai laiptinėje gyvena 3-5 vienos šeimos kartos. Kiekviena šeima atskirame bute, taigi, visi kartu, bet ir atskirai (kiekv. šeimai atskiras butas). Laiptinė turėtų nedidelę salę, kur būtų bendrai švenčiamos šventės, o paprastomis dienomis rinktųsi iš mokyklos grįžę vaikai, ruoštų ten namų darbus, o vėliau kitų bendrų užsiėmimų turėtų, sportuotų, muzikuotų. Taip pat būtų dirbtuvės, kur galima būtų iš tėvų, senelių, kitų giminės narių įv. meistrystės ir kūrybinių darbelių pramokti. Netgi duonkepė krosnis galėtų būti ir krosnis molio indams. Tai, ko pramoktų, tiktų ir Dainų šventėms, ir Kaziukui, ir šeimų/giminės sporto, muzikiniams kolektyvams suburti.
    Viskas, žinoma, ne iš karto. Iš pradžių reikia sugalvoti, kaip bėgant metams ir augant šeimos vaikams, apgyvendinti jų sukurtas šeimas toje pačioje laiptinėje, tame pačiame aukšte, šalia senelių. Bėgant dešimtmečiams, kai jau anūkai pradėtų savo šeimas kurti, jiems jau ir visos laiptinės gal prireiktų.
    (Griežtas įspėjimas Pajūriečiui: tik pabandykite sudirbti mano svajonę!)

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      1 metai ago

      Svajokite, tik Tamstos svajonė dvelkia brandaus socializmo dvasia su aštriu kolektyvizmo kvapu. Kolektyvizmas nėra gėris, kolektyvizmas yra utopija, kurią įgyvendinant milijonai buvo išžudyti. Kolektyvizmas yra tas pats konclageris, tik minkštesniu pavidalu. Maloniai linkėčiau pernelyg neatitrūkti nuo tikrovės 🙂 Su vienu vaiku, ypač paaugliu, kiek nervų reikia, jei spaudi jį kokybiškai atlikti namų darbus, o Tamsta ruošiatės organizuoti daugiabuty įvairiausio amžiaus vaikų praiilgintos darbo dienos grupę, kurios metu bus tik rūkoma žolė, o sutemus ten pat su alkoholiu bus švenčiamos tos išsiskyrusios ištvirkėlės iš penkto aukšto vardinės? 🙂 Oi, ne tokių įspėjimų esu girdėjęs, bet man jie, kaip nuo žąsies vanduo. Siūliau: daugiau būkite gryname lauke, išveskite šuniuką ar katę į vaikų žaidimo aikštelę ir iškart atriškite pavadėlį 🙂 Praėjo pionieriškų draugovių laikai negrįžtamai. Kaip ir mūsų jaunystė paika 🙂

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        1 metai ago

        Patinka šeimų, giminių gyvenimas kaime ar miesteliuose greta viena kitos. Kai pas mus gyvenusi jauna dzūkų šeima sutaupė pinigų savo namui, vieną savaitgalį pas juos į talką atvykdavo visi jos kaimo giminės, kitą – jo kaimo. Arba ir abi šeimos – kada kaip reikėjo. Žaibiškai namą pastatė ir įrengė.
        Kai gyvenome priemiestyje uošvio namuose (ir 2, ir 3 šeimos), buvo daug paprasčiau prižiūrėti vaikus, susitvarkyti su darbais, nes prireikus vieni kitus pavaduodavome ir ,,laimėje ir nelaimėje”. Be to, turėdami namie su kuo žaisti, bendrauti, vaikai apsaugomi nuo svetimų įtakos. Iš močiutės ir senelio jie mokėsi įvairių darbų, kokiems dirbančios mamos ir tėčiai neturėjo laiko, su jais ruošė namų darbus, o su seneliu ir po visatą skraidė, ir visokias mašinas, prietaisus kūrė…
        Vėliau pažįstamų šeima tapo tokio bendro gyvenimo d-butyje pavyzdžiu: jų seneliai ir tėveliai gavo du gretimus butus tame pačiame aukšte (vėliau ir trečias atsirado). Buvo labai patogu – kai seneliams kas nutinka, kai reikia artimųjų pagalbos, nereikia per visą Lietuvą pas juos važiuoti (kiek senelių per tai vieniši savo paskutinius metus nugyvena!), tad kasdien galėjo jiems padėti, jais rūpintis, kai atėjo laikas. O iki to seneliai anūkais rūpinosi – užaugino puikiai išlavintus ir išauklėtus. Tik proanūkių nepajėgė iki pat pilnametystės užauginti.
        Dabar, deja, jautiesi, lyg sovietmečio bendrabutyje – dalyje butų vis keičiasi nuomininkai, dalis jų iš svetur suvažiavę, su savo saviraiška, ir jautiesi ne laiku ir ne vietoje atsidūrus. Visai kita jausena būtų, jei už visų durų būtų kažkas iš artimų.

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          1 metai ago

          Užkrauti vaikus ir šunį seneliams, o patiems ištisai tampytis po barus, koncertus, spektaklius ir visokias tenerifes yra daugiau, negu savanaudiška. Smerkiu tokius jaunus tėvelius. Vienu žodžiu, namai pragarai, be namų negerai. Dėl nuomininkų Vilniuje – tiesa. Niekada nesisveikina laiptinėje ir t.t.

          Atsakyti
          • Taip, bet ne says:
            1 metai ago

            Pritariu, kai iš tiesų taip yra. Bet aprašiau ne tokį atvejį.

  3. Žemyna says:
    1 metai ago

    Jei neklausėte laidos – pasiklausykite!
    LRT Radijo ringas. Ar gerai, kad Šeimų sąjūdis negali protestuoti Vilniuje ?
    – lrt.lt/mediateka/irasas/2000213521
    ,,Vilniaus savivaldybė šiemet neišdavė leidimo „Lietuvos Šeimų Sąjūdžiui“ rengti protestą Vingio parke, todėl Šeimos gynimo maršas šiemet vyks privačioje sodyboje. Organizatoriai piktinasi, kad sostinės valdžia pamina jų teises, o leidimus duoda tik LGBT bendruomenės renginiams. Savo ruožtu Vilniaus savivaldybė „Lietuvos Šeimų Sąjūdį“ kaltina simpatijomis Rusijai ir sako neleisianti kvailinti žmonių.
    Ar protestai demokratinėje valstybėje gali vykti it privatūs renginiai? Ir ar pagrįsti sostinės savivaldybės kaltinimai „Lietuvos Šeimų Sąjūdžiui“?
    Laidoje dalyvauja Vilniaus mero patarėjas Karolis Žukauskas, „Lietuvos Šeimų Sąjūdžio“ tarybos narys Arvydas Daunys, Seimo nariai Arūnas Valinskas ir Aidas Gedvilas. Argumentus vertina politikos mokslų daktarė, solidarumo ir pilietinio dalyvavimo tyrėja, Demos kritinės minties instituto analitikė Jolanta Bielskienė. ”

    Ar ne per daug arogancijos, mieli ponai ,,politikai”? Ar tik neimat pavyzdžio iš Kremliaus, savavališkai visagalio teisėjo, Lietuvos ar sostinės savininko bei vienintelės tikros Tiesos skleidėjo vaidmenį užgrobdami?
    Kaltinate provokacijomis Sausio 13 mitinge, jų autorystę LŠS primesdami? Tai gal dar plačiau ir giliau užsimokite – Sąjūdžio mitinguose ir KGB agentų, ir Jedinstvos provokatorių buvo pilna. Vėliau KGBinių buvo AT bei Seime (pasak to meto žiniasklaidos bei prisiminimų – Rita Dapkutė, V. Čepaitis, B. Kuzmickas ir dar tie, kas ligi šiol neišryškinti). Tai gal ponas Š. Sąjūdį atšauktų, jį ir jo padarinius niekiniais paskelbtų?
    Brandžiam politikui net mintis nešaus į galvą, kad neatsiras, kas pasinaudos proga mitinge KITŲ VARDU pasireikšti, o juolab, tuo remiantis, neleisti mitingo! Meras, kuris išdrįso primesti savo valią piliečiams, atsiskleidė, jog ne SOSTINEI tarnauja, o atskirai grupuotei. Sostinės atžvilgiu jis elgiasi tartum ją užgrobęs diktatorius, kuriam LR Konstitucija ne motais. Ar ne laikas teisėsaugai rimčiau pasidomėti pačiu p. meru, kuris nebe pirmą kartą nepataiko elgtis, dirbti pagal konstituciją?

    Atsakyti
    • ŽR Atviras pokalbis says:
      1 metai ago

      Tarptautinė šeimos diena priešina ar vienija žmones?
      – ziniuradijas.lt/laidos/atviras-pokalbis/tarptautine-seimos-diena-priesina-ar-vienija-zmones?video=1
      Laidoje dalyvauja politikos apžvalgininkas Ginas Dabašinskas ir Seimo narys, konservatorius Matas Maldeikis.

      Atsakyti
    • Apie vaikus šeimoje says:
      1 metai ago

      Ramūnas Aušrotas. Vaiko teisių apsaugos klystkeliai
      – propatria.lt/2022/05/ramunas-ausrotas-vaiko-teisiu-apsaugos.html

      Atsakyti
    • apie įstatymą says:
      1 metai ago

      • „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ atstovė: partnerystės reikia ne tik tos pačios lyties poroms
      – tv3.lt/naujiena/lietuva/mamos-uz-lgbtq-vaikus-atstove-partnerystes-reikia-ne-tik-tos-pacios-lyties-poroms-n1167223
      – alfa.lt/aktualijos/lietuva/mamos-uz-lgbtq-vaikus-atstove-partnerystes-reikia-ne-tik-tos-pacios-lyties-poroms/254379/
      – diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/mamos-uz-lgbtq-vaikus-atstove-partnerystes-reikia-ne-tik-tos-pacios-lyties-poroms-1077876
      • Per 250 akademikų pasirašė laišką, remiantį Partnerystės įstatymą
      – alfa.lt/aktualijos/lietuva/per-250-akademiku-pasirase-laiska-remianti-partnerystes-istatyma/254364/
      – diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/250-akademiku-pasirase-laiska-remianti-partnerystes-istatyma-1077854
      • A. Mazuronis: Laisvės partija nesuinteresuota Partnerystės įstatymo priėmimu
      – alfa.lt/aktualijos/lietuva/a-mazuronis-laisves-partija-nesuinteresuota-partnerystes-istatymo-priemimu/254345/

      Atsakyti
    • Kas toliau? says:
      1 metai ago

      Mokytoja Astra – Vilniaus savivaldybė: 1:0
      – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/mokytoja-astra—vilniaus-savivaldybe-10/

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      1 metai ago

      R.Šimašius nurodė, kad K.Krivicko maršas už šeimą yra teisingas, o Šeimos gynimo maršo renginys – ne
      – laisvaslaikrastis.lt/r-simasius-nurode-kad-k-krivicko-marsas-uz-seima-yra-teisingas-o-seimos-gynimo-marso-renginys-ne/
      ,,Vilniaus meras Remigijus Šimašius […} pabrėžęs, kad „atsisakys sovietinės šeimos teisės“ paveldo.
      Citata: „Keliaus į šiukšlyną: sovietinė šeimos teisė, kuri nepripažįsta nei vienos, nei skirtingų lyčių partnerystės, o juo labiau vienos lyties santuokų“.
      Ponas Š. pranešė atsisakąs ,,sovietinio” paveldo (tikrai? – Juk visus kartus moteris vedė?) . Ką gi – tai jo teisė. Tskant, skonio reikalas. Bet kas jam leido versti to atsisakyti Lietuvos piliečius, Vilnių?

      Atsakyti
      • Kažin says:
        1 metai ago

        Tai, kad du kartus moteris vedė, apie vyriškumą gali ir nieko nesakyti, juk jis gali būti formalus – dokumentinis…

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          1 metai ago

          Bet ar ne tris kartus kartais?

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Pinigai | pixabay.com nuotr.

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Seimas pritarė rudens sesijos darbų programai

2023 09 10
Vaikų darželis | Pixabay nuotr.

Vilniaus darželiuose privalomo pietų miego nebus

2023 09 10
Ką svarbu žinoti priešmokyklinukų tėvams?

Kaip elgtis pastebėjus patyčias?

2023 09 10
Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas | Asociatyvi, Unsplash nuotr.

Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas!

2023 09 10
Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai | „Vilniaus plano“ nuotr.

Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai

2023 09 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10
Kuo papildyti pavasarinį stalą?
Gamta ir žmogus

5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje

2023 09 10
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė rudens sesijos darbų programai

2023 09 10
Vaikų darželis | Pixabay nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus darželiuose privalomo pietų miego nebus

2023 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Romas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • P.Skutas apie „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • jo apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Romui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau
  • Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
1
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ planuoja nuo šio žiemos sezono (spalio pabaigoje) didinti esamų skrydžių dažnį tarp Vilniaus ir Frankfurto, kuris...

Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

by daiva
2023 09 11
2
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Skaityti toliau

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
0
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Šiandien išmanieji prietaisai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo būdo dalimi. Technologijų žinovė pataria, kaip tinkamai prižiūrint prietaisus pilnai išnaudoti jų galimybes...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Romas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • P.Skutas apie „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • jo apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Romui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
Kitas straipsnis
Rengiamos priemonės Baltijos jūros aplinkos būklei gerinti

Rengiamos priemonės Baltijos jūros aplinkos būklei gerinti

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai