Balandžio 4 d. partija „Nacionalinis susivienijimas“ (NS) išplatino pareiškimą, jog neseniai įsteigto Medijų rėmimo fondo (MRF) parengtos kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių programos finansavimo konkurso sąlygos sudaro prielaidas iškreiptai ir nesąžiningai konkurencijai.
Dėl to NS valdyba kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, Kultūros ministeriją ir Medijų rėmimo fondo (MRF) tarybą reikalaudama atšaukti ir papildyti MRF žiniasklaidos programų finansavimo taisykles sąlygomis, kurios nediskriminuotų smulkiosios žiniasklaidos ir mažųjų redakcijų. Kreipimesi teigiama, kad Medijų rėmimo fondo paskelbtos 2024 metų žiniasklaidos programų finansavimo taisyklių sąlygos yra nepalankios smulkiesiems viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, mažosioms redakcijoms bei smulkiai nepriklausomai žiniasklaidai.
„Jomis sudaromos valstybės paramai gauti neįveikiamos kliūtys smulkiesiems viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, mažosioms redakcijoms bei smulkiai nepriklausomai žiniasklaidai. Pvz., Medijų rėmimo fondo paskelbtos 2024 metų žiniasklaidos ir periodinių leidinių programų finansavimo sąlygose nustatyta, jog bus finansuojami tik tokie kultūros periodiniai leidiniai, kurių redakcijose dirba ne mažiau, kaip 2 etatiniai darbuotojai, veiklą vykdo ne mažiau, kaip 5 metus, išleidžia ne mažiau, kaip 5 leidinio numerius, o reklamos apimtis leidinyje sudaro ≤ 20 proc.,“ – rašoma pareiškime.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl finansavimo pagal minėtas taisykles į MRF kreiptis leidžiama tik toms regioninės žiniasklaidos redakcijoms, kuriose dirba ne mažiau kaip 2 etatiniai darbuotojai, o naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos programai finansuoti keliama sąlyga – kad redakcijoje dirbtų ne mažiau kaip 3 etatiniai darbuotojai.
Pareiškimo autoriai teigia, kad tokia Medijų rėmimo fondo veikla ir jo patvirtintos taisyklės yra akivaizdžiai diskriminuojančios: „Jos pažeidžia konstitucinį piliečių lygybės principą (Konstitucijos 29 str.), Lygių galimybių įstatymą ir kitus teisės aktus, nes skirstant šalies mokesčių mokėtojų lėšas visuomenės informavimui, lemiamas kriterijus yra ne kokybiškas informacijos teikimas, t. y. informavimo priemonės viešosios paslaugos kokybė, šios informacijos vartotojų skaičius, o skurdi viešosios paslaugos teikėjo (redakcijos) ekonominė padėtis arba Fondui nepriimtina mažųjų redakcijų darbo organizavimo tvarka – pastarosios nėra įdarbinusios Taisyklėse reikalaujamų 2-3 etatinių darbuotojų, o savo veiklą organizuoja sutartiniais pagrindais“.
NS teigia, kad dėl tokių diskriminuojančių Medijų rėmimo fondo reikalavimų daug skaitytojų turinčių ir šviečiamaisiais tikslais veikiančių nacionalinių bei regioninių internetinių portalų ir leidinių niekada negaus valstybės paramos, kad ir kokie populiarūs jie būtų arba kiek daug skaitytojų jie beturėtų.
Pastebima, kad tokios MRF taisyklės prieštarauja racionalumo kriterijams ir paneigia netgi paties Fondo tikslus – siekti žiniasklaidos pliuralizmo, nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės, socialiai reikšmingos, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje…, nes jos „suponuoja viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams priešingą tikslą – ne didinti pliuralizmo ir nuomonių įvairovę, informacijos vartotojų skaičių, o stebėti, kad redakcijose dirbtų atitinkamas etatinių darbuotojų skaičius“.
Pareiškime taip pat išreiškiamas susirūpinimas, kad „Medijų rėmimo fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklės“ ir jų derinimas su Kultūros ministerija nebuvo viešas. „Daugelis apie tai nežinojo, o į pastabas tų žiniasklaidos atstovų, kurie žinojo, rengiant galutinį taisyklių variantą, nebuvo atsižvelgta /…/ vykstant Medijų fondo vadovo pasitarimams su medijų atstovais, kultūros žiniasklaidos atstovai į posėdžius buvo neįleidžiami ir į jų pastabas buvo neatsižvelgiama“, – rašoma NS pareiškime.
Primename, kad prieš tai – kovo 25 d. dvylikos kultūros leidinių redaktoriai išplatino kreipimąsi kuriame kaltino MRF apribojus jų galimybes teikti paraiškas tolesnei veiklai.
Pasak šio kreipimosi autorių, paskelbdamas gerokai vėluojančias paraiškų teikimo datas bei naujas sąlygas, MRF sudarė iškreiptas ir nesąžiningas konkurencijos aplinkybes ir tai riboja dalies leidinių galimybes teikti paraiškas ir tęsti veiklą.
Tarp kreipimąsi pasirašiusiųjų yra: žurnalo „Nemunas“ redaktorė Erika Drungytė, „7 meno dienos“ redaktorė Agnė Narušytė, žurnalo „Kinas“ redaktorė Ilona Vitkauskaitė, žurnalo „Krantai“ redaktorius Helmutas Šabasevičius, „Artnews“ redaktorė Danutė Gambickaitė, žurnalo „Dailė” redaktorė Vaida Ragėnaitė, „Literatūra ir menas“ redaktorė Lina Laura Švedaitė, „Naujasis Židinys-Aidai“ direktorius Mantas Tamošaitis, „Echo Gone Wrong“ redaktorė Vitalija Jasaitė, žurnalo „Fotografija” leidėja Vilma Samulionytė, taip pat „Teatro žurnalas” leidėja ir redaktorė Vlada Kalpokaitė, „Muzikos barų“ redaktorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.
MRF vadovybė kovo 27 d. susitiko su šio kreipimosi autoriais. Po susitikimo buvo paskelbta, kad paraiškų priėmimo laikas nuo kovo 3 d. pratęsiamas iki kovo 8 d. 24 val. Tačiau jokių žinių, kad būtų atsižvelgta į kultūrinės žiniasklaidos atstovų pastabas dėl iškreiptų ir nesąžiningas konkurencijos sąlygų pakeitimo viešai paskelbta nebuvo.
Medijų rėmimo fondas (MRF) įsteigtas 2023 m. rudenį politikams atsisakius paramą žiniasklaidai, įskaitant kultūrinę, administravusio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) paslaugų…
Skelbiame visą NS išplatintą dokumentą:
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai Lietuvos Respublikos Kultūros ministrui Medijų rėmimo fondui Lietuvos žurnalistų sąjungai Kopijos: Lietuvos Respublikos Prezidentui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Žiniasklaidai POLITINĖS PARTIJOS NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS REIKALAVIMAS stabdyti nepriklausomos nacionalinės žiniasklaidos naikinimą 2024 m. balandžio 4 d. Vilnius Lietuvos šalies žiniasklaidos darbuotojai ir visuomenė dėjo viltis, kad panaikinus Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, o jo vietoje įsteigus naują Medijų rėmimo fondą, nepriklausomos nacionalinės ir regioninės žiniasklaidos materialinė padėtis pagerės, kartu šalyje išsiplės piliečių žodžio, nuomonių ir įsitikinimų sklaidos laisvė. Bet naujoji 2024 metų žiniasklaidos finansavimo tvarka atskleidė faktą, kad pakeistas juridinio subjekto pavadinimas iš esmės nieko nepakeitė, o medijų būklė, atitinkamai ir informacijos sklaidos laisvė, šalyje tik pablogėjo: Pirmiausia, visai šalies žiniasklaidai remti yra skirti vos 5 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad šalies valdžios sprendimais yra sistemingai grobstomos ir švaistomos valstybės biudžeto lėšos („BaltCap Infrastructure Fund“ atstovo pavogti 40 mln. eurų bei šimtų milijonų eurų reikalaujanti nacionaline gėda tapusi permanentinė sostinės stadiono statyba, išlaikoma daugybė perteklinių viešųjų administruojančių ir mokesčių mokėtojų lėšomis parazituojančių visuomenės ideologinį indoktrinavimą bei kontrolę vykdančių įstaigų ir kt.), 5 mln. eurų suma šiame kontekste atrodo apgailėtina ir yra neginčijama paramos žiniasklaidai parodija. Neatsitiktinai metų pradžioje, nesulaukęs valstybės paramos, beveik šešis dešimtmečius gyvavęs „Kultūros barų“ žurnalas paskelbė priverstas nutraukti veiklą ir užsidaryti (klausimas dėl veiklos nutraukimo tebėra aktualus). Daugybė nacionalinių ir regioninės žiniasklaidos leidinių bei portalų minėtam naujam dariniui (Medijų rėmimo fondui) pradėjus veikti, atsidūrė prie bankroto ribos. Antra, paaiškėjo, kad Medijų rėmimo fondo steigimo tikrasis tikslas buvo ne pagerinti žmonių informavimo ir žodžio laisvės būklę, o tik dar labiau suvaržyti nepriklausomų mažųjų redakcijų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklą, finansinio spaudimo priemonėmis apribojant laisvę reikšti valdžią kritikuojančią ir jai neparankią nuomonę. Šiuos teiginius patvirtina minėto fondo paskelbtos 2024 metų žiniasklaidos programų finansavimo taisyklių sąlygos. Jomis sudaromos valstybės paramai gauti neįveikiamos kliūtys smulkiesiems viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, mažosioms redakcijoms bei smulkiai nepriklausomai žiniasklaidai. Pvz., Medijų rėmimo fondo paskelbtos 2024 metų žiniasklaidos ir periodinių leidinių programų finansavimo sąlygose nustatyta, jog bus finansuojami tik tokie kultūros periodiniai leidiniai, kurių redakcijose dirba ne mažiau, kaip 2 etatiniai darbuotojai, veiklą vykdo ne mažiau, kaip 5 metus, išleidžia ne mažiau, kaip 5 leidinio numerius, o reklamos apimtis leidinyje sudaro ≤ 20 proc. Analogiškai finansavimą pagal minėtas taisykles gali gauti regioninės žiniasklaidos redakcijos, jeigu jose dirba ne mažiau kaip 2 etatiniai darbuotojai. Naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos programai finansuoti keliama sąlyga – kad redakcijoje dirbtų ne mažiau kaip 3 etatiniai darbuotojai ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas taisykles sudarė Medijų rėmimo fonde įsitaisiusi grupė žmonių, o Taisykles patvirtino Kultūros ministras Simonas Kairys. Trečia, šiomis dienomis periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūros leidiniai kreipėsi į Kultūros ministrą ir Medijų rėmimo fondo vadovą dėl per Medijų rėmimo fondo konkurso sąlygas sukuriamų prielaidų iškreiptai ir nesąžiningai konkurencijai. Ministras ir Fondo vadovas buvo informuoti, kad fondo rėmimo taisyklės ir jų derinimas su Kultūros ministerija nebuvo viešas – daugelis apie tai nežinojo, o į pastabas tų žiniasklaidos atstovų, kurie žinojo, rengiant galutinį taisyklių variantą, nebuvo atsižvelgta. Ministrui ir Fondo vadovui buvo pareikšta, kad šiuo metu vykstant Medijų fondo vadovo pasitarimams su medijų atstovais, kultūros žiniasklaidos atstovai į posėdžius neįleidžiami. Pastarųjų nuomone, realiai daugiau nei pusė Kultūros periodikos asociacijos narių praktiškai neatitinka konkurso sąlygų [[1]]. Tokia Medijų rėmimo fondo veikla ir jo patvirtintos taisyklės yra akivaizdžiai diskriminuojančios. Jos pažeidžia konstitucinį piliečių lygybės principą (Konstitucijos 29 str.), Lygių galimybių įstatymą ir kitus teisės aktus, nes skirstant šalies mokesčių mokėtojų lėšas visuomenės informavimui, lemiamas kriterijus yra ne kokybiškas informacijos teikimas, t. y. informavimo priemonės viešosios paslaugos kokybė, šios informacijos vartotojų skaičius, o skurdi viešosios paslaugos teikėjo (redakcijos) ekonominė padėtis arba Fondui nepriimtina mažųjų redakcijų darbo organizavimo tvarka – pastarosios nėra įdarbinusios Taisyklėse reikalaujamų 2-3 etatinių darbuotojų, o savo veiklą organizuoja sutartiniais pagrindais. Būtent dėl šio diskriminuojančio Medijų rėmimo fondo reikalavimo šimtus tūkstančius skaitytojų turintys ir šviečiamaisiais tikslais veikiantys nacionaliniai bei regioniniai internetiniai portalai (pvz., Propatria.lt; Alkas.lt; Pozicija.org‚ Tiesos.lt, Nyksčiai.lt, Utenis.lt ir kt.) pagal Taisykles niekada negaus valstybės paramos, kad ir kokie populiarūs jie būtų arba kiek daug skaitytojų jie beturėtų. Tokiu būdu vien Taisyklės paneigia netgi Fondo tikslus – „siekti žiniasklaidos pliuralizmo, nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės, socialiai reikšmingos, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje...“, nes jos suponuoja viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams priešingą tikslą – ne didinti pliuralizmo ir nuomonių įvairovę, informacijos vartotojų skaičių, o stebėti, kad redakcijose dirbtų atitinkamas etatinių darbuotojų skaičius. Tačiau tai prieštarauja racionalumo kriterijams. Kaip minėta, Fondo rėmimo taisykles tvirtina Kultūros ministras. Tačiau tokia padėtis, kai vienasmenis valstybės institucijos tarnautojas reguliuoja žodžio ir informacijos sklaidos laisvę demokratinėje valstybėje, yra teisiškai nepriimtina ir netoleruotina. Todėl Nacionalinis susivienijimas reikalauja:
Lietuvos Respublikos Kultūros ministrą S.Kairį ir Medijų rėmimo fondo tarybą atšaukti ir papildyti žiniasklaidos programų finansavimo taisykles sąlygomis, kurios nediskriminuotų smulkiosios žiniasklaidos ir mažųjų redakcijų, leidžiant taip pat ir labdaros pagrindais veikiantiems viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams dalyvauti konkuruojant nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės sklaidoje, skatinant informacijos prieinamumą visuomenėje.
Medijų rėmimo fondo tarybą paviešinti žiniasklaidos programų finansavimo Taisykles rengusius asmenis ir įpareigoti juos deklaruoti savo privačius ir viešus interesus bei pagrįsti ir paaiškinti Taisyklių nustatymo principus, motyvus, tikslus Fondo paskirties ir misijos įgyvendinimo efektyvumo požiūriu.
Medijų rėmimo fondą surengti papildomus konkursus ir kviesti viešosios informacijos rengėjus bei skleidėjus teikti paraiškas finansinei paramai 2024 metais gauti.
Raginame mažuosius viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienytis į asociaciją, kuri parengtų reikiamas įstatymų pataisas, teiktų jų projektus įstatymų leidžiamosios institucijos atstovams, o kartu gintų mažųjų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų interesus valdžios ir valstybės institucijose, nes piliečių laisvės, tarp jų ir medijų veikimo laisvė, nėra valdžios labdara – ją reikia išsikovoti ir ginti. Nacionalinio susivienijimo valdyba [1] https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2236585/pykcio-kamuoliukas-mediju-remimo-fondo-konkurse-vadovas-tikina-norintis-kalbetis-siauresniuose-ratuose
