Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) paskelbė pareiškimą kuriuo pritarė ir palaikė neseniai Nacionalinio susivienijimo (NS) paskelbto reikalavimo teiginiams dėl Medijų rėmimo fondo (MRZF) veiklos.
Reikalaujama, kad Kultūros ministras ir Medijų rėmimo fondo (MRF) tarybą peržiūrėtų žiniasklaidos programų finansavimo taisykles ir nedelsiant paviešintų žiniasklaidos programų finansavimo Taisykles rengusius asmenis, įpareigodami juos deklaruoti savo privačius ir viešus interesus.
Šių reikalavimų pagrindas balandžio 8 d. pasibaigęs MRF paramai gauti paraiškų priėmimo konkursas kurio taisyklės pasirašytos Kultūros ministro, pasak pareiškimo autorių ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų, yra akivaizdžiai diskriminacinės ir sudaro prielaidas iškreiptai ir nesąžiningai konkurencijai.
Skelbiame Alkas.lt redakcijai atsiųstą visą pareiškimo nuorašą:
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai
Lietuvos Respublikos Kultūros ministrui
Medijų rėmimo fondui
Lietuvos žurnalistų sąjungai
Kopijos:
Lietuvos Respublikos Prezidentui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Nacionalinei ir regioninei žiniasklaidai
LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ KOORDINAVIMO CENTRO
PAREIŠKIMAS- REIKALAVIMAS
dėl nepriklausomos nacionalinės žiniasklaidos naikinimo
2024 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos politinė partija Nacionalinis susivienijimas (NS) 2024 m. balandžio 4 d. išplatino reikalavimą (toliau – Reikalavimas) Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, Kultūros ministrui ir Medijų rėmimo fondui (MDF) stabdyti nepriklausomos nacionalinės žiniasklaidos naikinimą (pridedamas).
Reikalavime atskleisti galimi politiniai MRF steigimo tikslai ir manipuliacijas žiniasklaidos programų finansavimo taisyklėmis. NS teigimu, Taisyklėmis siekiama finansinio spaudimo priemonėmis sunaikinti bet kokią konkurenciją sisteminei žiniasklaidai, suvaržant nepriklausomų mažųjų redakcijų, viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų veiklą ir tuo būdu apriboti žmonių informavimo bei žodžio laisvę, įskaitant laisvę reikšti valdžią kritikuojančią ir jai neparankią nuomonę.
Lietuvos žmogaus koordinavimo centras (LŽTKC) pritaria Reikalavimo teiginiams, ypač teiginiui, kad įvertinus „BaltCap Infrastructure Fund“ atstovo iš Lietuvos gyventojų pavogtus 40 mln. eurų bei metų metais grobstomas valstybės biudžeto lėšas sostinės stadiono statybai, kuri ši esmės tapo fikcija, šalies žiniasklaidai skirta 5 mln. eurų parama yra neadekvati ir diskredituojanti konstitucinę piliečių žodžio bei informacijos laisvę.
Įtikinantis Reikalavimo argumentas, kad MDF žiniasklaidos programų finansavimo taisyklėse (Taisyklės) nustatytos sąlygos yra specialiai sukurtos smulkiųjų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, mažųjų redakcijų bei smulkiosios nepriklausomos žiniasklaidos veiklos ribojimui, nes reikalavimas pastarosioms privalomai turėti 2 ar 3 etatinius darbuotojus, kai dažnai šių rengėjų ir leidėjų veikla grindžiama sutartiniais pagrindais, reiškia tik tai, kad smulkiesiems viešosios informacijos rengėjams bei skleidėjams pagal MDF taisykles valstybės parama yra užkardyta visam laikui.
Dalies kultūros leidinių redaktoriai (žurnalų „Nemunas“, „7 meno dienos“, „Kinas“, „Krantai“, „Artnews“, „Dailė, „Literatūra ir menas“, „Naujasis Židinys-Aidai“, „Echo Gone Wrong“ „Fotografija” „Teatro žurnalas”, „Muzikos barai“) kreipėsi į MRF, apkaltinę pastarąjį apribojus kultūros leidinių galimybes teikti paraiškas tolesnei veiklai ir dėl kitų priežasčių, 2024 03 25 kreipimesi reikalaudami sudaryti sąlygas aplikuoti visiems kultūrinės žiniasklaidos leidiniams, netaikyti sąlygose numatytų apribojimų dėl etatinių darbuotojų, unikalių lankytojų internetinėse svetainėse skaičiaus, formato bei periodiškumo [[1]]. Jų teigimu, Taisyklių sąlygose nėra apibrėžta netgi, kas yra kultūrinė žiniasklaida, ir kuo ji skiriasi nuo kultūros periodinių leidinių, nuogąstaudami, jog Interneto kultūriniai leidiniai negali teikti paraiškos veiklos finansavimui tik dėl to, kad neturi popierinio tiražo, kad Internetinė žiniasklaida apskritai netenka jokios galimybės teikti paraiškų veiklos finansavimui, nes jos pasirinkimas vykdyti periodinę veiklą tik internete nėra pakankamas be spausdintų leidinių ir kt.
Neabejotina tai, kad Taisyklės yra diskriminuojančios, pažeidžiančios konstitucinį piliečių lygybės principą ir lygias galimybes konkuruoti smulkiesiems viešosios informacijos rengėjams bei skleidėjams įgyvendinant deklaruojamus MRF tikslus -„siekti žiniasklaidos pliuralizmo, nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės, socialiai reikšmingos, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje…“. Jos kartu rodo, jog teikiant valstybės paramą šalies žiniasklaidai pagrindu imamas (jį nustatė MDF) ne žodžio laisvė, pliuralizmas, nuomonių įvairovė ar informacijos vartotojų gausinimas, o nelygiavertė smulkiosios nacionalinės žiniasklaidos materialinė padėtis stambiųjų viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų atžvilgiu. Vien dėl to šios taisyklės yra diskriminuojančios.
Svarbu ir tai, kad beveik visų stambiųjų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų valdytojai skirtingai, negu smulkiosios nacionalinės žiniasklaidos savininkai, nėra Lietuvoje reziduojantys asmenys ir dėl to jie objektyviai nėra suinteresuoti čia gyvenančių skaitytojų, klausytojų bei žiūrovų nuomonių įvairove, mūsų nacionalinės kalbos, kultūros ir tradicijų puoselėjimu, jie taip pat objektyviai nėra suinteresuoti Lietuvoje gyvenančių kitataučių gerais kaiminystės santykiais, įvairių visuomenės socialinių grupių santarve, turinčia esminę reikšmę visuomenės stabilumui. Todėl MDF finansavimo taisyklių sąlygos, orientuotos remti stambiąją žiniasklaidą, yra nukreiptos ne tik prieš nacionalinę žiniasklaidą, kuri labiausiai yra suinteresuota mūsų šalies visuomenės stabilumu, nacionalinės kalbos ir kultūros puoselėjimu bet ir prieš visuomenės interesą.
Kita vertus, pagrįstas yra Reikalavimo argumentas, kad visuomenės demokratijai didžiausią įtaką turintis žiniasklaidos finansavimas negali būti patikėtas vienvaldiškam Kultūros ministro sprendimui tvirtinti diskriminuojančias žiniasklaidos taisykles ar siaurai žmonių grupei sudaryti tokias taisykles, juolab slepiant nuo visuomenės asmenis, kurie tokias taisykles rengia.
Todėl Lietuvos žmogaus koordinavimo centras:
- Reikalauja Lietuvos Respublikos Kultūros ministrą ir Medijų rėmimo fondo tarybą peržiūrėti žiniasklaidos programų finansavimo taisykles, nustatyti jose lygias sąlygas konkuruoti stambiesiems ir smulkiesiems viešosios informacijos rengėjams bei skleidėjams, siekiantiems žiniasklaidos pliuralizmo, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės sklaidos.
- Pritardami NS Reikalavimo argumentams raginame nedelsiant paviešinti žiniasklaidos programų finansavimo Taisykles rengusius asmenis, įpareigojant juos deklaruoti savo privačius ir viešus interesus – be viso yra neįmanomas MRF veiklos skaidrumas ir visuomenės pasitikėjimas šia organizacija.
Pridedamas 2024 m. balandžio 4 d. Nacionalinio susivienijimo reikalavimas.
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras:
Piliečių gynybos paramos fondas – Stasys Kaušinis
Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis
Lietuvos Helsinkio grupė – Aurelija Kuzmaitė
Lietuvos kultūros kongreso garbės primininkas – Krescencijus Stoškus
Nurodytų asmenų pritarimą prašymo turiniui tvirtinu:
Piliečių gynybos paramos fondo direktorius Stasys Kaušinis
[1] https://alkas.lt/2024/04/05/ns-mediju-remimo-fondo-skelbiamo-konkurso-salygos-sudaro-prielaidas-iskreiptai-ir-nesaziningai-konkurencijai/
,,Lietuvos žmogaus koordinavimo centras (LŽTKC)”, ,,Todėl Lietuvos žmogaus koordinavimo centras:”
– Gal galit ištaisyti klaidas ?