Vilniuje kylančio Nacionalinio stadiono konstruktyvo statybos baigtos, tai žymi statybų aikštelėje iškeltas įspūdingas, saulėgrąžų žiedais puoštas simbolinis pabaigtuvių vainikas. Generalinė stadiono rangovė, viena iš didžiausių statybos įmonių Lietuvoje „Naresta“ kartu su partneriais surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų montavimą užbaigė liepą, nors pirminiame grafike tam buvo numatyta rudens pabaiga. Laimėtas laikas, pasak įmonės vadovo, suteiks daugiau lankstumo tolimesniuose statybų etapuose.
„Statybos vyksta sklandžiai. Stadione dirbančios komandos konstruktyvą baigė anksčiau nei planuota, tačiau svarbu ir tai, kad kiti darbai nelaukė šio etapo pabaigos, dalis jų vyksta paraleliai. Toks darbų planavimas leidžia išlaikyti tempą ir neperkelti visos rizikos į projekto pabaigą“, – sako projektą įgyvendinančios koncesininkės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Paskutinė gelžbetonio konstrukcija stadione sumontuota liepos 31 d., ant jos simboliškai pasirašė Vilniaus meras Valdas Benkunskas, A. Avulis ir „Naresta“ vadovas Tadas Grincevičius.
„Džiaugiuosi, kad Nacionalinio stadiono statybose pasiekėme dar vieną svarbų etapą – iškėlėme pabaigtuvių vainiką, žymintį sėkmingai užbaigtą pagrindinių konstrukcijų montavimą. Smagu, kad šį etapą pavyko įgyvendinti greičiau nei planuota – judame pirmyn“, – teigia V. Benkunskas.
Stadione per 9 mėnesius sumontuota daugiau nei 5 tūkst. gelžbetoninių konstrukcijų, iš kurių 1766 – tribūnų konstrukcijos. Likusią dalį sudaro pagrindinės stadiono laikančiosios ir atitvarinės konstrukcijos: kolonos, įprastosios ir potribūninės sijos, vienasluoksnės ir trisluoksnės sienos, perdangos plokštės bei laiptų elementai.
„Tai, kad konstruktyvas baigtas anksčiau, dar nereiškia, kad galime keisti viso projekto pabaigos datą. Tačiau turime daugiau laiko sudėtingiausiai darbų daliai, kai objekte vienu metu dirbs daug skirtingų komandų“, – sako T. Grincevičius. Statybas baigti planuojama kitų metų paskutinį ketvirtį.
Jo teigimu, matant tam galimybę ir sklandžiai bendradarbiaujant su partneriais „INHUS“, konstruktyvo darbus nuspręsta paspartinti sąmoningai.
„Vėlesniuose etapuose planavimas taps sudėtingesnis: fasadų, inžinerinių sistemų ir vidaus darbai turi vykti tam tikra tvarka. Todėl nusprendėme spartinti dabar, kai tai dar gali duoti realios naudos visam grafikui“, – teigia T. Grincevičius.
Iškeltas pabaigtuvių vainikas žymi konstrukcijų montavimo pabaigą, tačiau prieš perduodant darbų frontą kitoms komandoms visas konstruktyvas dar turi būti patikrintas.
„Reikia atlikti apibetonavimo darbus, matavimus. Tik tada konstruktyvą galima perduoti kitoms komandoms ir ant jo montuoti fasadus bei inžinerines sistemas. Kitas etapas – užsandarinti pastatą iki žiemiškų orų“, – aiškina „Naresta“ vadovas.
„INHUS“ suprojektavo, pagamino ir sumontavo stadiono konstrukcijas
Bendrovė „INHUS“ šiame projekte buvo atsakinga už visą surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų įgyvendinimo procesą – nuo projektavimo ir gamybos iki montavimo.
Dėl sudėtingos stadiono elementų geometrijos specialiai šiam projektui buvo pagamintos individualios metalinės formos, leidusios gamykloje tiksliai išgauti reikiamus elementų matmenis ir užtikrinti vienodą gaminių kokybę.
Tokia technologija anksčiau naudota gaminant tribūnų konstrukcijas Švedijos stadione, Kauno „Žalgirio“ ir Šiaulių arenose.
„Stadiono tribūnas veikia ne tik žiūrovų svoris. Kai tūkstančiai žmonių vienu metu juda ar šokinėja, konstrukcijos turi atlaikyti nuolat pasikartojančias dinamines apkrovas ir vibracijas. Todėl projektuodami vertiname konstrukcijų elgseną pilname stadione vykstant renginiui“, – sako „INHUS“ komercijos direktorius Tadas Raškauskas.
Didžioji dalis surenkamųjų gelžbetonio elementų į statybvietę buvo pristatyti jau su galutine paviršiaus apdaila.
Tai leido užtikrinti aukštą gaminių kokybę, sumažinti statybvietėje atliekamų darbų apimtį ir paspartinti konstrukcijų montavimą.
Plieno konstrukcijos suprojektuotos individualiai
Metalines stadiono konstrukcijas suprojektavo inžinierius – konstruktorius Audrius Ražaitis, o už detalų jų projektavimą, gamybą, logistiką ir montavimą atsakinga bendrovė „Nordec“.
Stadionui panaudoti keli tūkstančiai tonų konstrukcinio plieno. Iš jo pagamintos pagrindinės santvaros, kolonos, sijos, stogo elementai, standumo ryšiai ir mazginės jungtys.
Dėl didelių tarpatramių ir sudėtingos stadiono geometrijos nemaža dalis elementų buvo projektuojami ir gaminami individualiai. Didžiausios konstrukcijos į statybvietę gabentos specialiu transportu.
„Kol nesujungtos visos stogo konstrukcijos, jos dar neveikia kaip viena sistema. Todėl montuojant svarbu ne tik galutinis rezultatas, bet ir kiekvieno etapo stabilumas. Santvarų eiliškumo negalime keisti pagal situaciją – jis buvo suplanuotas iš anksto“, – sako „Nordec“ verslo vadovas Audrius Bukauskas.
Plieno elementai turėjo tiksliai sutapti su jau sumontuotomis gelžbetonio konstrukcijomis ir inkariniais varžtais pamatuose, nors buvo projektuojami ir gaminami skirtingose vietose.
„Nedidelė paklaida viename mazge vėliau gali tapti problema visai konstrukcijų grandinei. Dėl to geometriją tikrinome ir montuodami, ir gamybos metu“, – teigia A. Bukauskas.
Baigus konstruktyvą, toliau vyks pastato užsandarinimas, įrengiami fasadai, stogo danga ir vidaus patalpos. Šiuo metu „Civinity Engineering“ jau pradėjo šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemų projektavimo darbus, kurių montavimo pradžia suplanuota rugsėjį. Kartu bus diegiamos stadiono eksploatacijai, renginių valdymui, saugumui ir UEFA IV kategorijos reikalavimams būtinos technologinės sistemos, įrengiamos tribūnos, futbolo aikštė, VIP bei komercinės zonos ir tvarkoma komplekso aplinka.
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės pranešimą
