Liepos mėnesį vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 75,63 Eur/MWh ir buvo beveik penktadaliu mažesnė nei birželį, kai sudarė 93,80 Eur/MWh. Vis dėlto tikėtina, kad rugpjūtį kainos vėl augs. Pastaruosius trejus metus rugpjūtis buvo brangesnis už liepą, o šiemet kainoms papildomą spaudimą gali daryti prognozuojami sausesni orai, mažėjanti saulės elektrinių gamyba, silpnesnis vėjas ir išliekantis geopolitinis neapibrėžtumas.
Pasak „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovo Manto Kavaliausko, elektros kainų mažėjimą liepą, palyginti su birželiu, lėmė palankesnės, nei prognozuota, oro sąlygos. Mėnuo nebuvo toks sausas ir karštas, kaip tikėtasi, todėl elektros poreikis patalpoms vėsinti buvo mažesnis.
„Liepos pradžioje rinkoje netrūko prielaidų aukštesnėms kainoms, tačiau faktinės oro sąlygos pasirodė palankesnės. Dėl ne itin karštų dienų liepos mėnesį mažiau elektros reikėjo patalpų vėsinimui. Be to, gausesni krituliai sudarė palankesnes sąlygas hidroelektrinių gamybai, todėl liepos elektros kaina buvo mažesnė nei birželį“, – sako M. Kavaliauskas.
Rugpjūtį elektros kainos įprastai kyla
Pastarųjų metų duomenys rodo nuoseklią tendenciją – 2023–2025 m. rugpjūtį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo aukštesnė nei liepą.
2025 m. liepą elektra vidutiniškai kainavo 46,29 Eur/MWh, o rugpjūtį – 80,06 Eur/MWh. 2024 m. kaina padidėjo nuo 97,93 iki 108,95 Eur/MWh, o 2023 m. – nuo 83,84 iki 102,49 Eur/MWh. Per pastaruosius trejus metus rugpjūčio ir liepos kainų skirtumas siekė nuo maždaug 11 iki beveik 34 Eur/MWh.
„Pastarųjų metų duomenys, žinoma, negarantuoja, kad tokia pati kainų kryptis bus ir šiemet, tačiau prielaida, kad rugpjūtį kainos bus aukštesnės nei liepą, yra labai stipri. Trumpėjant dienoms mažėja saulės elektrinių gamyba, o jei tuo pat metu vyrauja sausi ir mažai vėjuoti orai, regione sumažėja pigesnės elektros pasiūla. Todėl rugpjūtį labiau tikėtinas kainų augimas nei reikšmingas jų mažėjimas“, – aiškina bendrovės komercijos vadovas.
Kainoms įtakos turės saulės ir vėjo gamyba
Rugpjūtį trumpėjant dienoms mažėja saulės elektrinių gamybos trukmė. Dienos metu jų generacija vis dar gali reikšmingai mažinti elektros kainas, tačiau vakare, saulės elektrinėms pagaminant vis mažiau energijos, didesnę paklausos dalį tenka padengti kitais šaltiniais.
Kainų kryptį taip pat lems vėjo elektrinių gamyba Baltijos ir Šiaurės šalyse, hidroelektrinių gamybos galimybės, perdavimo jungčių prieinamumas bei elektros paklausa kaimyninėse rinkose.
„Rugpjūčio kainą lems kelių veiksnių visuma. Saulėtomis valandomis gausesnė saulės elektrinių gamyba gali reikšmingai sumažinti kainas, tačiau vakare, jai mažėjant, o vėjo ar hidroenergijos pasiūlai esant ribotai, kainos gali sparčiai kilti. Todėl mažesnės kainos dalį paros dar nereiškia, kad žemas bus ir viso mėnesio kainos vidurkis“, – pažymi M. Kavaliauskas.
Papildomą neapibrėžtumą kelia geopolitika
Elektros rinkai įtaką daro ir platesnė energetikos bei geopolitinė situacija. Kylant gamtinių dujų, anglies ir kitų kuro rūšių kainoms, taip pat brangstant apyvartiniams taršos leidimams, didėja elektros gamybos šiluminėse elektrinėse sąnaudos. Šios elektrinės tampa ypač svarbios tuomet, kai saulės, vėjo ar hidroelektrinių gamybos nepakanka elektros paklausai patenkinti.
Pasak M. Kavaliausko, dėl šių veiksnių tikslios rugpjūčio vidutinės kainos šiuo metu prognozuoti negalima, tačiau labiau tikėtinas kainų augimo, o ne mažėjimo scenarijus.
„Rinkoje išlieka daug neapibrėžtumo, todėl bet kokie spėjimai dėl konkretesnės kainos rugpjūčiui, yra sudėtingi. Vis dėlto dabartinės prognozės ir ankstesnių metų duomenys rodo, kad rugpjūtį kainų augimo tikimybė yra didesnė. Vartotojams, pasirinkusiems su birža susietus planus, išlaidas gali padėti mažinti valandinių kainų stebėjimas ir daugiau elektros vartojančių prietaisų – skalbyklių, džiovyklių ar indaplovių – naudojimo perkėlimas į pigesnes valandas“, – teigia jis.
Parengta pagal „Elektrum Lietuva“ pranešimą
