Seimas po svarstymo pritarė Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama pertvarkyti paramos žiniasklaidai modelį ir įsteigti naują viešąją įstaigą – Medijų rėmimo fondą (MRF).
Pagal siūlomus pakeitimus steigti numatytame Medijų rėmimo fonde pagrindinė atsakomybė už skirstomą paramą atitektų kolegialiam organui – Fondo tarybai. Savitvarkos principu grindžiamą tarybą sudarytų 10 narių – informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančių organizacijų atstovų, kurių vieną skirtų ir taip vadinama Medijų taryba.
Teigiama, kad šio fondo tikslas būtų teikiant valstybės paramą viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams siekti žiniasklaidos pliuralizmo, nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės, socialiai reikšmingos, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje, įskaitant asmenų su negalia informacinį prieinamumą.
MRF steigėjais būtų Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija. Jie lygiomis dalimis dalyvautų valdant fondą ir spręstų visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirtus fondo veiklos ir strateginio valdymo klausimus.
Iki šiol valstybės lėšomis galėjo būti remiami tik viešosios informacijos rengėjų ir tik juridinių asmenų projektai. Būsimojo Medijų rėmimo fondo lėšomis galėtų būti remiami ir viešosios informacijos skleidėjų, ir fizinių asmenų – žurnalistų – projektai.
Įstatyme numatoma įtvirtinti, kad fondas skirtų paramą viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų projektams ir veiklai pagal šias programas (prioritetines sritis): kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių; regioninės žiniasklaidos; naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos; žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis ir lietuvių išeivijos (diasporos) žiniasklaidos; kitas programas, parengtas fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros bei informacinio saugumo ir visuomenės atsparumo stiprinimo prioritetus.
Būsimajame paramos žiniasklaidai modelyje būtų aiškiai apibrėžtos konkrečios fondo funkcijos ir viešojo administravimo įgaliojimai. Numatoma, kad Medijų rėmimo fondas taip pat vykdytų projektų įgyvendinimo ir finansinę priežiūrą, vertintų projektų rezultatų poveikį visuomenei, skirtų stipendijas viešosios informacijos rengėjams; organizuotų tyrimus, rengtų ir skelbtų projektų rezultatų apžvalgas.
Įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti saugiklius siekiant mažinti politinę įtaką fondui. Politinės organizacijos, jų įsteigti ar valdomi juridiniai asmenys negalėtų dovanoti lėšų fondui. Be to, jei fondo tarybos nariai ar direktorius būtų politinės partijos nariai, jie turėtų sustabdyti narystę prieš eidami pareigas.
Numatoma, kad MRF lėšomis negalėtų būti remiami rimtą profesinį pažeidimą padariusių viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų projektai, LRT parengti ar jos programose ir interneto svetainėje įgyvendinami projektai. Fondo lėšomis nebūtų remiami viešųjų ryšių, reklamos, informacijos agentūrų, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, politinių organizacijų projektai, taip pat – knygų, garso, vaizdo studijų leidybos projektai.
Tam, kad šios pataiso būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Kita nuomonė: naikinant SRTF siekiama didesnės politikų įtakos skirstant paramą žiniasklaidai
Tačiau ne visi pritaria tokiems politikų siūlomiems Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimams. Štai Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) jau seniai kelia klausimą: ar tikrai būtina siekiant pertvarkų ardyti dabartinį Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF)? Jei jau kalbama apie pertvarkas, tai gal vertėtų imtis dabartinio fondo pertvarkos užuot jį naikinus? Į šį klausimą vengiama atsakyti – įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte nėra aiškaus pagrindimo, kodėl reikia reikalingą steigti naują fondą, o ne tobulinti esamą SRTRF.
Dabartinis SRTRF yra plačiai (dvidešimt vieno dalininko) atstovaujamas, o naujai kuriamą atstovaus tik trys dalininkai, kurių vienas – Kultūros ministerija.
Pačiame Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte rašoma, kad pokyčius riboja Visuomenės informavimo įstatymu nustatytas baigtinis programų ir temų sąrašas. Atnaujinti Lietuvos žiniasklaidos (medijų) paramos modelį taip, kad pagrindiniai jo veiklos tikslai ir uždaviniai atitiktų Lietuvos visuomenės informavimo aplinkos poreikius, galima ir nekuriant naujo fondo, o įstatymiškai praplečiant valstybės pagalbos žiniasklaidai mechanizmą.
Į tai viešai dėmesį atkreipia Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas, žinomas fotožurnalistas Jonas Staselis. DELFI.lt paskelbtame rašinyje „Kiek parama žiniasklaidai turi būti kontroliuojama valdžios?“ jis rašo:
„Šio siūlymo aiškinamajame rašte nėra konkrečių aiškių argumentų, dėl kurių būtų reikalingą steigti naują fondą, o ne tobulinti esamą SRTRF. Pačiame aiškinamajame rašte rašoma, kad pokyčius riboja Visuomenės informavimo įstatymu nustatytas baigtinis programų ir temų sąrašas.
Atnaujinti Lietuvos žiniasklaidos (medijų) paramos modelį taip, kad pagrindiniai jo veiklos tikslai ir uždaviniai atitiktų Lietuvos visuomenės informavimo aplinkos poreikius, galima ir nekuriant naujo fondo, o įstatymiškai praplečiant valstybės pagalbos žiniasklaidai mechanizmą.
Siūlytume vadovautis Medijų tarybos posėdžio sprendimu, kuris nepritarė naujo Medijų fondo kūrimui, o rekomendavo atnaujinti dabar veikiantį. Vadovaudamiesi šia rekomendacija SRTRF dalininkai ir Taryba jau ėmėsi Fondo valdymo modelio atnaujinimo darbų“.
J. Staselis atkreipia dėmesį į tai, kad šiais tarsi „nekaltais“ pakeitimais didės Valdžios įtaka žiniasklaidai per finansavimą. O tai, pasak jo, yra ydinga demokratijos požiūriu ir gali sukelti korupcijos riziką, ypač politinės.
„Nors sudaroma regimybė, kad naujojo fondo ir administracijos, ir Tarybos nariai turi nutraukti savo politinę veiklą, tačiau naujai kuriamo Fondo daugelis įtakos svertų atitenka konkrečiai Kultūros ministerijai, kuriai vadovauja politinio pasitikėjimo komanda.
Jau dabar Kultūros ministerijos suburtoje darbo grupėje, svarstančioje „būsimo“ Fondo programas, finansavimo paskirstymus, reikalavimus projektams, pasigirsta frazių apie suinteresuotų asociacijų vizitus ir kokius tai susitarimus su Premjere“, – rašo R. Staselis.
