Po beveik dešimtmečio teismų buvusi Suomijos parlamentarė ir ministrė Paivi Rasanen Suomijos Aukščiausiojo Teismo pripažinta kalta dėl neapykantos kurstymo pagal neapykantos kalbos straipsnį. Tą patį, kurį Lietuvoje siūlau siaurinti. Jos nusikaltimas? Socialiniame tinkle viešai pacitavo Biblijos eilutes apie vienalyčius santykius, kur jie įvardijami kaip nuodėmė. Galima pritarti ar nepritarti, bet nelengva apsimesti, kad bausti už tai yra grubus ir tiesioginis žodžio laisvės principo pažeidimas. Jos kova (žemesniuose teismuose buvo išteisinta) tapo gana globaliu ypač krikščionių kovos už žodžio laisvę simboliu, neseniai ji liudijo apie savo patirtis JAV Kongrese. Dabar ji žada tęsti kovą Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Daugybėje Vakarų šalių, euroatlantinės erdvės šalių, yra plačiai suvokiama, kad neapykantos kalbos (hate speech) persekiojimas yra tapęs ideologine cenzūra, teisine priemone užtikrinti, kad žmonės patys stengtųsi kalbėti politiškai korektiškai ir, gink Dieve, nieko neužgauti. Šie straipsniai ypatingai pavojingi visų religijų tikintiesiems, nes faktiškai nerasite religijos, kurių mokymas apie šeimą, lytį ir moralę apskritai šiuolaikiniame pasaulyje tampa nepolitkorektiškas ir skleidžiantis tariamą neapykantą.
O iš tiesų, jeigu kažkam nemalonu girdėti kokius nors žodžius, gyvenimo laisvoje demokratinėje šalyje kaina turėtų būti tai toleruoti kaip savo paties ir kitų, kurių kalbos patinka mums, bet gal nepatinka kitiems, žodžio laisvės kainą. Žodžio laisvė yra visiems arba niekam, nors savaime suprantama, neapima faktinio melo arba veikimo prieš valstybės saugumą.
Labai konstruktyvią, dalykišką ir produktyvią diskusiją šia tema turėjome Žinių radijo eteryje su Aušra Jurgauskaite ir iškiliu profesoriumi advokatu Romualdu Drakšu. Manau, kad tai buvo dalykiškos ir kultūringos diskusijos, kurioje gebama ir sutarti, ir nesutarti, pavyzdys.
Net kas nėra įsigilinę į temą, o ypač tie, kas patikėjote pasakojimais apie neva Žemaitaičio išteisinimui mano pateiktas pataisas (kas nėra tiesa, tad palauksime, kol jo teismas baigsis), pasiklausykite komentare pridėtos laidos – esu tikras, kad neapykantos kalbos klausimas tik aštrės ir taps normalia diskusija kaip ir Vakarų šalyse, nors kol kas Lietuvoje ją tik pradedame.
Autorius yra Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas
Gal tos ‘neapykantos kalbos’ sąvokos atsiradimas visgi iš esmės yra ne tiek žodžio laisvės, o daugiau nuomonių pliuralizmo demokratinėje visuomenėje problema.
Tai tiesiog dar vienas komunofašistinio pogrindžio įrankis griaunant laisvą visuomenę.