V. Sinica. Konservatorių cirkas Nausėdai skandinti

Trečiadienį Seime surengtas retas cirko pasirodymas. Pasirodyme dalyvavo vien valdančiosios koalicijos atstovai Matas Maldeikis, Andrius Vyšniauskas, Bronislovas Matelis, Vytautas Mitalas ir akivaizdžiam komisijos politiniam angažuotumui pridengti kaip klevo lapas skirtas pirmininkas nepartinis Vytautas Bakas.

Bent man pats sąrašas įspūdingas. Komisijoje ir be surengusiųjų pasirodymą nebuvo daugiau nei vieno Seimo opozicijos atstovo. Susirinkusieji išdėstė absoliučiai skandalingas išvadas, kad Gitanas Nausėda yra pažeidžiamas savo aplinkos, jo aplinkoje yra daug su Baltarusijos verslu ir net su Rusijos bei sovietinėmis struktūromis siejamų asmenų.

Nausėda dar nebūdamas kandidatu pateikė užklausas VSD apie galimas rizikas savo aplinkoje ir ši ištyrusi rizikų nerado. Bet va Seimo valdančiųjų komisija ištyrė ir rizikų rado.

Nausėda pasisakė prieš tam tikras sankcijas Baltarusijai paveiktas tų pavojingų žmonių savo aplinkoje. Prezidentas galimai pažeidė priesaiką, galimai bus apkalta. VSD, viena vertus, nutekino M. Laurinavičiaus paviešintą garsiojo pranešėjo T. Gailiaus tapatybę, kita vertus, slepia sau nepalankią, VSD diskredituojančią informaciją šiais klausimais.

Visa tai ir dar daugiau prikalbėta konferencijoje. Vieno dalyko trūko: įrodymų. Visais šiais skandalingais klausimais nepateikta nei vieno įrodymo. Neatsitiktinai susirinkę didžiųjų žiniasklaidos priemonių žurnalistai, kaip profesinė savigarba ir reikalauja, kibo į vieną esminį klausimą: tai kur įrodymai?

Prelegentai į tai kartojo, kad visi išvadų teiginiai yra pagrįsti tyrime surinktais įrodymais, tačiau ne dėl komisijos kaltės nė vieno tų įrodymų negalima pateikti visuomenei, nes jie esą įslaptinti. Kas įslaptino?

Pasirodo, visi. Ir STT, ir VSD, ir Generalinė prokuratūra – visos institucijos susimokė prieš garbiąją komisiją ir piktybiškai laiko įslaptintą visą medžiagą, kuri pagrįstų komisijos teiginius. Tas buvo skirtingais žodžiais pakartota ar ne dešimt kartų.

Vyšniauskas net tiesiai pasakė, kad VSD pati pridarė nederamų veiksmų, tai dabar pati juos ir slepia, todėl neišslaptina medžiagos.

Pavargę nuo to kartojimo, kad viskas pagrįsta, bet negalima to niekaip įrodyti, žurnalistai uždavė tiesiog nuostabų klausimą (perfrazuosiu savais žodžiais): jeigu komisija negali įrodyti savo teiginių, tai gal ir nereikėjo jų viešai skelbti negalint įrodyti?

Rodos, prelegentus nuoširdžiai papiktino toks klausimas. Kaip gi nereikia skelbti. Skelbti reikia, nes visuomenė turi žinoti. Žinoti pletkus, kurių negalime pagrįsti, bet visuomenė gali tikėti mūsų garbės žodžiu.

Tada prabilo Bronislovas Matelis – matosi, kad ne aštriausias peilis stalčiuje. Jis pasakė labai įsimintiną dalyką (cituoju tiksliai):

dabar visuomenė žinos, kad Prezidentas pažeidžiamas, ir jeigu iškils valstybėje klausimas dėl sankcijų Baltarusijos trąšoms arba vėl kažką, visuomenė galės vertinti tą situaciją.

Turbūt ir pats nesuprato, kiek daug tuo pasakė, nors neabejoju, kad turėjo susiprasti šalia sėdėję Vyšniauskas su Maldeikiu, politikos kaip intrigavimo profesionalai.

Matelis tuo pasakė, manyčiau, esmę: išvados yra skirtos visuomenės nuomonei apie prezidentą formuoti ir atitinkamai neutralizuoti jo veiksmus per likusius kadencijos mėnesius.

Nes dabar, matote, įrodyta ar ne, bet viešas įtarimas mestas ir visi galės galvoti, kad vieną ar kitą dalyką („arba vėl kažką“) Nausėda sako ar daro, nes yra veikiamas pavojingų įtakų savo aplinkoje.

Kas gali būti geriau konservatoriams?

Visiems, kas seka JAV politinį gyvenimą, šis cirkas negalėjo nepriminti to, kaip demokratai ir jų prokurorai (kaip žinia, JAV prokurorai renkami) kurpia vis naujas bylas prieš Donaldą Trampą, kuris neva ir dokumentus neteisėtai savinosi, ir organizuotą nusikalstamumą organizavo, ir valstybės paslaptis išdavė ir ko dar tik nedarė.

JAV politikos apžvalgininkams nėra abejonių: tokios JAV demokratų pastangos tik mobilizuoja Trampo rinkėjus jį dar labiau palaikyti ir prisidėjo prie jo išskirtinai lengvos pergalės respublikonų pirminiuose rinkimuose.

JAV politika labai poliarizuota ir ten demokratų kaltinimai kitai visuomenės daliai savaime yra įrodymas, kad žmogus – nekalta auka.

Lietuvoje tokios poliarizacijos nėra, tačiau yra būtent toks požiūris į konservatorius. Jie mylimi arba nekenčiami, labai retas yra abejingas.

Mylintys konservatorius, suprantama, ir taip balsuos už Šimonytę. Tačiau likusiems Seime susėdę prelegentai su savo niekuo viešai nepagrįstomis išvadomis pasiuntė labai aiškų signalą.

Tas signalas paprastas: Nausėda yra auka, mes, konservatoriai, jį puolame. Joks pirmininko poste tarp būrelio konservatorių pasodintas Bakas negali to pridengti.

Ir tai gali tik padėti Nausėdai.

Jeigu tikėtume naujausiomis apklausomis, nėra taip jau aišku, kad apskritai bus antras turas.

Konservatoriai nebūtinai supranta prisidedantys, kad taip ir nutiktų.