Nuolatinis nuovargis, energijos stoka ar sunkumas susikaupti dažnai priskiriami įtemptam gyvenimo ritmui, stresui ar miego trūkumui. Tačiau vis dažniau sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad už šių iš pažiūros „nekaltų“ simptomų gali slypėti kūno siunčiami signalai apie geležies trūkumą. Be pakankamų šio mikroelemento atsargų sunkiau pernešamas deguonis, mažėja darbingumas, lėtėja mąstymas ir gali nukentėti net išvaizda. Tad jei pastaruoju metu vis dažniau jaučiatės išsekę, gali būti metas atlikti išsamesnius kraujo tyrimus.
„Jėgų stoka, sumažėjęs gebėjimas susikaupti yra gana dažni gyventojų nusiskundimai, nors akivaizdžių sveikatos problemų nėra. Visgi ne visada dėl to kaltas geležies stygius organizme, tačiau gana dažnai papildžius geležies atsargas savijauta pagerėja“, – sako „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja hematologė Lina Aleškevičienė.
Kada metas kreiptis į gydytojus
Pasak gydytojos specialistės, geležis yra naudojama hemoglobino gamybai, tad jo lygis kraujyje yra vienas iš mažakraujystės indikatorių. Deja, bet apsiribojant tik hemoglobino stebėjimu kraujyje galima pražiūrėti geležies atsargų, arba kitaip – feritino – stygių.
„Geležis yra sudedamoji hemoglobino dalis, atsakinga už deguonies pernešimą į organizmo audinius bei organus, o feritinas rodo, kiek geležies atsargų turime. Feritinas atspindi organizmo geležies atsargų kiekį. Kai geležies suvartojama per mažai ar jos netenkama, pavyzdžiui, dėl kraujavimo, organizmas pirmiausia panaudoja geležį iš šių atsargų. Dėl to feritino lygis mažėja anksčiau nei hemoglobino, kuris kurį laiką gali išlikti normos ribose“, – sako L. Aleškevičienė.
Gydytoja specialistė pastebi, kad nesant pakankamam geležies atsargų kiekiui – ji taupoma, pavyzdžiui, plaukams, skydliaukei, odai, energijai siekiant pirmiausiaiišlaikyti hemoglobino lygį. Štai čia ir gali slypėti jėgų trūkumo, sunkumų susikaupti ir kitų šiuolaikinių žmonių problemų priežastys.
Pasak L. Aleškevičienės, dėl to gydytojai vis dažniau atlieka jau ne tik hemoglobino, bet ir feritino tyrimą. Jei feritino rodiklis žemas, reikėtų pasirūpinti pakankamu geležies rezervu harmoningam organizmo funkcijų darbui užtikrinti.
„Rekomenduojamas feritino lygis turėtų būti gerokai aukštesnis nei apatinė normos riba –bent virš 40–50mcg/l. Jei feritino kiekis organizme yra mažesnis nei 30mcg/l, toks rezultatas rodo, jog reikėtų didinti geležies rezervą. Tą padaryti galima tiek geriamaisiais geležies preparatais, tiek intraveninės geležies infuzijomis. Abu variantai yra tinkami, o konkretus parenkamas atsižvelgiant į individualią situaciją“, – sako gydytoja hematologė.
Kaip pabrėžia ekspertė, geležies stokos anemija gali būti aptinkama apie 20–30 proc. gyventojų. Dažniausiai ji diagnozuojama moterims, nėščiosioms ir vaikams. Dar dažniau daliai žmonių randama geležies stoka nesant anemijos − tokiu atveju reikėtų įvertinti dažniausias to priežastis. Tai gali būti nepakankamas geležies suvartojimas su maistu, prastas pasisavinimas, padidėjęs geležies poreikis, vitaminų B12 ar folio rūgties trūkumas.
Kaip tyrimus atlikti greičiau
Vis dėlto, norint patekti pas šeimos gydytoją ar gydytoją specialistą gali tekti palaukti eilėje.
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik trečdalis arba 31 proc. šalies gyventojų, kurie dažniausiai lankosi valstybinėse gydymo įstaigas, patekti pas šeimos gydytoją laukia 1-2 savaites, o kas šeštam laukti tenka ir iki mėnesio. Prireikus apsilankyti pas gydytoją specialistą, pavyzdžiui, hematologą, kone ketvirtadalis laukia ilgiau nei 3 mėnesius.
Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas, pažymi, kad svarbu ieškoti būdų, kaip efektyvinti pacientų srautus, trumpinti laukimo laiką ir skatinti gyventojus rūpintis savo sveikata nelaukiant, kol simptomai taps dar rimtesni.
„Pastaraisiais metais stebime tendenciją, kad daugėja gyventojų, kurie naudojasi privatiems asmenims skirtu sveikatos draudimu. Ši paslauga leidžia naudotis lengviau pasiekiamomis mokamomis sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugomis tiek privačiose, tiek viešosiose gydymo įstaigose“, − sako A. Zinevičius.
Pasak eksperto, skaičiuojant nuo 2023 metų, sveikatos draudimo klientų skaičius išaugo dvigubai. Viena to priežasčių – galimybė greičiau patekti pas šeimos gydytoją ar gydytojus specialistus. Kaip rodo tyrimo rezultatai, būtent šis aspektas yra svarbiausias renkantis sveikatos priežiūros paslaugas, tai nurodo 70 proc. respondentų.
Dar viena tendencija, kurią pastebi draudimo specialistas – augantis susidomėjimas nuotolinėmis šeimos gydytojų konsultacijomis, kurios leidžia greitai ir patogiai, esant bet kurioje vietoje gauti šeimos gydytojo konsultaciją rūpimu klausimu.
Parengta pagal „Hila“ pranešimą
