Dažnas šeimos gydytojo kabinete apsilankome tik turėdami konkrečių nusiskundimų sveikata, tačiau profilaktinėms sveikatos būklės patikroms laiko randame nedaugelis.
Šeimos gydytoja Greta Kabašinskienė įspėja, kad jei nejaučiame jokių neįprastų požymių – nebūtinai reiškia, kad esame sveiki, mat nieko nė neįtariantiems neretai nustatomas ryškus tam tikrų vitaminų ar mineralų trūkumas, kepenų pažeidimai ar dislipidemija. Gydytoja pataria, kokius profilaktinius tyrimus būtina atlikti kiekvienam, kad išvengtume gresiančių ligų ir sveikatos sutrikimų.
Kraujo tyrimuose – kūno būklės išklotinė
Į kasdienybę be jokių simptomų gali pasibelsti ne viena liga, tačiau pirmuosius jos ženklus gali išduoti profilaktiškai atliekami kraujo tyrimai. Anot medicinos centro „Antėja“ šeimos gydytojos G. Kabašinskienės, kraujo tyrimai gali parodyti širdies ligų riziką padidinančio „blogojo“ cholesterolio lygį bei trigliceridų kiekį, kuriems padidėjus, žmogui dažniausiai nepasirodo jokie simptomai.
„Tyrimai pasufleruoja ir žmogaus gliukozės kiekį kraujyje – labai svarbų rodiklį, kuris nustato riziką susirgti diabetu ir leidžia kontroliuoti būklę. Taip pat būtent iš kraujo tyrimų rodiklių galime atpažinti inkstų funkcijos sutrikimus: ankstyvi inkstų ligų požymiai, tokie kaip padidėjęs kreatinino ar šlapalo kiekis kraujyje, dažnai nesukelia jokių negalavimų“, – sako gydytoja.
Viena dažniausiai be ryškių požymių nustatoma lėtinė liga – geležies stokos anemija. Pasak G. Kabašinskienės, beveik kiekvieną dieną tenka konsultuoti darbingo amžiaus moteris, kurios skundžiasi besitęsiančiu nuovargiu, bendru silpnumu, tačiau į šiuos požymius numoja ranka, manydamos, jog tai yra paprasčiausiai greito gyvenimo ritmo rezultatas. Visgi, gydytoja pasakoja, kad pakoregavus geležies atsargas ir stiprinant kūną, ligonės vėl susigrąžina puikią gyvenimo kokybę ir jaučia padidėjusį darbingumą.
„Laboratorinių tyrimų specialistai ir šeimos gydytojai taip pat dažnai atkreipia dėmesį į kepenų būklę – ją parodo pasikeitę kepenų fermentų rodikliai. Taip pat kraujo tyrimų pagalba nustatomi įvairūs ankstyvų stadijų skydliaukės sutrikimai, kaip hipotiroidizmas ar hipertiroidizmas. Dažnai žmonės pro akis praleidžia įvairių mineralų ir vitaminų, pavyzdžiui, vitaminų D ar B12 trūkumo požymius, tačiau juos vėlgi gali padėti nustatyti atitinkami kraujo tyrimai“, – aiškina specialistė.
Ji pabrėžia, kad kraujo tyrimai yra vienas esminių rodiklių nustatant ir uždegimines ligas – padidėjęs C reaktyvus baltymas (CRB) gali parodyti, kad kūne vyksta uždegiminiai procesai, dar prieš pasireiškiant požymiams. Kraujo tyrimai padeda nustatyti ir daug lėtinių ligų, kurios pradinėse stadijose neišsiduoda jokiais simptomais, pavyzdžiui, hepatitus B ir C.
Kada ir kaip dažnai turėtume atlikti kraujo tyrimus?
Medikė pabrėžia, kad simptomų nejaučiančiam ir sveikatos kokybe nesiskundžiančiam žmogui profilaktinius kraujo tyrimus patariama atlikti kartą per metus. Šalia bendrojo kraujo tyrimo G. Kabašinskienė ragina pasitikrinti ir vitamino D bei feritino koncentraciją kraujyje, taip pat atlikti vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimus.
„Vitaminas D yra svarbus ne tik dėl bendros savijautos ar geresnės nuotaikos, bet ir dėl kitų mineralų, tokių kaip kalcis ar magnis pasisavinimo. Žemą šio vitamino lygį turinčioms moterims netgi padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kai kuriais vėžiniais susirgimais. Štai feritino tyrimai labai aktualūs gausiomis menstruacijomis sergančioms moterims, kad būtų išvengiama anemijos.
Už energiją atsakingas vitaminas B12 taip pat iš dalies lemia sveikai atrodančių plaukų, odos, nagų būklę, o folio rūgštis – aktuali ne tik besilaukiančioms ar planuojančioms pastoti, ji svarbi kepenų bei žarnyno funkcijoms. Pastarųjų dviejų vitaminų tyrimas dažnai atliekamas kartu, įtariant megaloblastinę mažakraujystę“, – pasakoja „Antėja“ šeimos gydytoja.
Ji priduria, kad kai kuriems žmonėms tam tikri tyrimai siūlomi atlikti dažniau. Ypač tiems, kurie turi jau nustatytų sveikatos sutrikimų, tokių kaip skydliaukės sutrikimai, hiperlipidemija, mažakraujystė ar tam tikrų vitaminų stoka. Anot G. Kabašinskienės, gydytojams sekant tokių žmonių tyrimų dinamiką, vertinant gydymo veiksmingumą paprastai patariama pakartoti tyrimus porą kartų per metus.
„Kadangi kiekvieno žmogaus būklė yra individuali ir tai, kas aktualu vienam, gali būti visiškai neaktualu kitiems, dėl tyrimų atlikimo visuomet patariu pasitarti su savo šeimos gydytoju. Jis tikslingai parinks tyrimus pagal jaučiamus požymius, gyvenimo būdą, asmeninę bei šeimos ligos istoriją“, – priduria ji.
