Kas trečias Lietuvos gyventojas smulkius elektroninius prietaisus su integruotomis ar neišimamomis baterijomis vis dar išmeta netinkamai arba kaupia namuose. Tokius rezultatus atskleidė Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos (PATVA) užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės tyrimas. Specialistai perspėja, kad toks gyventojų elgesys didina gaisrų riziką tiek namuose, tiek atliekų tvarkymo infrastruktūroje.
„Kaip rodo statistika, vienas gyventojas šiandien vidutiniškai turi apie 10 įvairiausių elektronikos prietaisų, turinčių integruotas baterijas – elektronines cigaretes, įkraunamus žibintuvėlius, bevieles ausines, išmaniuosius įrenginius ir pan. Deja, bet didelę dalį šių prietaisų, jiems sugedus ar tapus nebereikalingiems, gyventojai išmeta netinkamai. Tai kelia pavojų, nes ličio jonų baterijos gali būti pažeistos atliekų mechaninio apdorojimo metu, pradėti kaisti ir tapti gaisro priežastimi. Didžiausia rizika kyla tada, kai jos atsiduria tarp lengvai degių atliekų – popieriaus ir plastiko pakuočių“, – sako PATVA direktorius Marius Busilas.
Tyrimo duomenimis apie 15 proc. gyventojų nebereikalingą smulkiąją elektroniką išmeta tiesiog į mišrių atliekų, plastiko ar popieriaus konteinerius arba viešose vietose esančias šiukšliadėžes.
Dar apie 15 proc. gyventojų yra linkę nebenaudojamus prietaisus tiesiog kaupti namuose. Žinovai perspėja, kad tai taip pat nėra saugu – ilgai laikomos ir senstančios ličio jonų baterijos laikui bėgant tampa mažiau stabilios, todėl specialistai rekomenduoja neveikiančių ar nebenaudojamų įrenginių nekaupti metų metus, o geriau perduoti atliekų tvarkytojams.
PATVA atliktos apklauso duomenys rodo, kad maždaug kas 6 gyventojas elektronikos prietaisus išmeta į prekybos centruose ar laiptinėse esančias galvaninių elementų dėžutes, nors jos tam ir nėra pritaikytos.
Kodėl žmonės elektroniką vis dar meta ne ten, kur reikia?
Apklausa atskleidė, kodėl dalis žmonių smulkią elektroniką vis dar išmeta netinkamai. 28 proc. respondentų nurodė, kad tokių atliekų nėra daug, todėl po vieną jas priduoti nepatogu. 26 proc. teigė, kad arti namų nėra patogios surinkimo vietos, o 24 proc. sakė manę, kad taip atliekas rūšiuoja tinkamai ir nežinojo apie specialias smulkios elektronikos surinkimo vietas.
Tai patvirtina ir elektronikos atliekų perdirbimo įmonės „EMP Recycling“ generalinis direktorius Darius Valeika: „Mes vis dar matome didelę problemą su smulkiąja technika. Kur dėti sugedusį šaldytuvą ar skalbimo mašiną, gyventojams jau nekyla klausimų, tačiau kur išmesti bevieles ausines, elektrinį dantų šepetėlį, išmanųjį laikrodį – susimąstome ne visi. Dažnai itin smulkūs elektronikos prietaisai nukeliauja į bendruosius konteinerius kartu su kitomis atliekomis. Kas telpa į bendruosius konteinerius dažnai ten ir atsiduria.“
Kaip rodo PATVA tyrimas, apie 8 proc. respondentų mano, kad atliekų tvarkytojai surūšiuotas atliekas vis tiek sumeta į vieną vietą, o 7 proc. teigia, kad rūšiavimas tiesiog vargina.
„Šie duomenys rodo, kad žmonėms dažnai trūksta ne noro rūšiuoti, o aiškumo ir pasitikėjimo pačia sistema. Vis dar gajus mitas, kad atliekų tvarkytojai visas atliekas vėliau vis tiek sumeta į vieną vietą, tačiau realybėje taip nevyksta. Didelė dalis rūšiuojamų atliekų turi vertę rinkoje, tad yra perdirbamos bei grąžinamos atgal į ekonomiką kaip vertingos žaliavos, todėl jų tinkamas surinkimas šiandien yra svarbus ne tik aplinkosaugai, bet ir žiedinei ekonomikai “, – teigia M. Busilas.
Ką daryti su senais ar neveikiančiais prietaisais?
Žinovai teigia, kad smulkios elektronikos prietaisus, baterijas, įvairiausius laidus galima priduoti kartu su stambiąja technika, taip pat nemokamai palikti prekybos centruose esančiose elektronikos atliekų surinkimo vietose arba perduoti elektroninės įrangos atliekų tvarkytojams.
„Jeigu daiktas kraunamas laidu, turi integruotą bateriją, šviečia, groja ar veikia be elektros lizdo, jo vieta nėra buitinių atliekų konteineryje. Tai labai paprasta taisyklė, kuri gali padėti išvengti didelių problemų“, – teigia PATVA direktorius M. Busilas.
O kad problemų tikrai kyla, rodo ir baterijų sukeltų gaisrų statistika. Europoje ši problema jau vadinama didžiausia atliekų sektoriaus veiklos rizika. Vokietijoje atliekų surinkimo automobiliuose ir rūšiavimo centruose kyla apie 30 gaisrų per dieną, o 80 proc. jų priežastis – kartu su įprastomis atliekomis išmesti baterijas turintys elektroniniai prietaisai. Austrijoje kasmet fiksuojama iki 240 baterijų sukeltų gaisrų, o Jungtinėje Karalystėje vien per 2023 metus užregistruota daugiau kaip 1200 baterijų sukeltų gaisrų šiukšliavežėse ir atliekų aikštelėse. Prancūzijoje tokių gaisrų skaičius per ketverius metus padvigubėjo.
Lietuvoje taip pat stebima auganti tendencija. Lietuvos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, jei 2023 m. dėl baterijų kilo 12 gaisrų, tai 2024 m. jų jau buvo 21, o 2025 m. – 33. Taigi, per dvejus metus tokių incidentų skaičius išaugo beveik tris kartus.
„Elektroninės cigaretės išlieka vienu problemiškiausių pavyzdžių. Jas žmonės dažnai išmeta į gatvėje esančias viešas šiukšliadėžes ar kartu su buitinėmis atliekomis arba į plastiko/popieriaus pakuočių konteinerius, nors iš tiesų tai yra elektronikos atliekos su ličio baterijomis. Panaši padėtis yra ir su ausinėmis ir kitais smulkiais įkraunamais įrenginiais“, – sako M. Busilas.
Parengta pagal PATVA pranešimą
