Etninės kultūros globos taryba siūlo Kultūros rėmimo fondo nenaikinti

Rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos pateiktam Kultūros rėmimo fondo (KRF) naikinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-856. Sunaikinti KRF siūlančio įstatymo projekto aiškinamajame rašte tvirtinama, kad jo rengimą paskatino siekis įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, reguliuojantį fondo finansavimo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei analogišką Vyriausybės nutarimą.

Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ekspertai, susipažinę su KRF naikinti siūlančiu įstatymo projektu ir su juo susijusiais teisės aktais, pareiškė nepritariantys Kultūros rėmimo fondo naikinimui. Seimo Kultūros komitetui adresuotame EKGT rašte jie atkreipė dėmesį į tai, kad KT pripažino neteisėtais tik atskirus KRF įstatymo punktus, tačiau nei KT, nei Vyriausybės programa nereikalauja naikinti Kultūros rėmimo fondą.

KT nutarimo išvadoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštarauja tik du iš šešių KRF įstatymo straipsniai. 3 straipsnis  – tiek, kiek šiame straipsnyje nustatytas konkretus praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo pajamų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką dydis bei azartinių lošimų mokesčio dydis, numatomas KRF planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus; 5 straipsnis – tiek, kiek pagal jį draudžiama perduoti KRF lėšas į valstybės biudžetą ir per kalendorinius metus nepanaudotos šio fondo lėšos lieka jo sąskaitoje ir naudojamos kitais metais.

Vyriausybės programa taip pat nenumato KRF naikinimo, priešingai – nurodomas siekis įgyvendinant minėtą KT nutarimą atnaujinti KRF finansavimo modelį, stiprinti KRF lėšomis finansuojamų kultūros ir meno projektų tęstinumą ir sklaidą Lietuvos regionuose ir užsienyje, ypatingą dėmesį skiriant kultūros ir meno projektų stebėsenai ir analizei.

EKGT siūlo apsiriboti KRF įstatymo punktų patobulinimu

Taigi EKGT įsitikinimu, pakaktų tobulinti atskirus KRF įstatymo punktus, o ne pripažinti nebegaliojančiu visą KRF įstatymą, sunaikinant patį KRFą. Galbūt pakaktų tiesiog numatyti įvairesnius KRF lėšų kaupimo šaltinius, įtraukiant papildomas teisėtas galimybes.

Naudinga būtų pasinaudoti ir kitų šalių patirtimi formuojant KRF lėšas. Pavyzdžiui, Estijos kultūros rėmimo fondo lėšos apima ne tik pajamas iš alkoholio ir tabako akcizų, azartinių žaidimų mokesčių (tai Lietuvos atveju būtų atmestina), bet ir fondui dovanotas lėšas, palikimus, taip pat įplaukas iš investuotų Kultūros fondo lėšų bei iš kitų ekonominių veiklų.

EKGT stojo ginti KRF, nes šio fondo skiriama parama iš tiesų yra labai svarbi kultūros lauko žmonėms. EKGT pirmininkės doc. dr. Dalios Urbanavičienės teigimu: „Kultūros rėmimo fondo panaikinimas būtų labai skausmingas žingsnis, sugriaunantis ilgai kurtą kultūros finansavimo modelį. Be to šis žingsnis nėra pakankamai aptartas ir išdiskutuotas su visuomene“.

Tuo pačiu EKGT ekspertai Seimo Kultūros komitetui pateikė pastabų ir dėl KRF administruojančios Lietuvos kultūros tarybos įstatymo (LKT) tobulinimo.

EKGT įsitikinimu, LKT įstatyme turėtų būti aiškiau apibrėžiamos Regioninės kultūros tarybos. EKGT taip pat siūlo tobulinti LKT formavimo modelį, sukuriant atskiras ekspertines funkcijas atliekančias kultūros ir meno sričių komisijas, kurių narius rinktų atitinkamos srities organizacijos, kultūros ar mokslo įstaigos, o pagrindinę Tarybą sudarant iš kiekvienos srities komisijos atstovų.

EKGT nuomone, tokiu būdu būtų išspręsta šiuo metu egzistuojanti problema, kad projektus svarsto su projekto sritimi nesusijusių sričių ekspertai.

Po KT sprendimo KRF liko be finansavimo

Kaip žinia rugsėjo 15 d. Vyriausybė pasiūlė naikinti KRF ir keisti LKT įstatymą, remdamasi KT nutarimu, kad negalima numatyti konkrečios mokesčio dalies kokiam nors fondui finansuoti.

Kultūros ministras Simonas Kairys užtikrino, kad projektams skiriamos LKT lėšos, palyginti su šiais metais, nemažės. Šiemet LKT buvo skirta per 21 mln. eurų. Pasak  ministro, po KT sprendimo KRF įstatymas netenkąs prasmės.

Praėjusių metų lapkritį KT paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymai, kurie įtvirtina konkretų išankstinį įvairių fondų ir programų finansavimą, numatant jo dydį kaip tam tikrą procentą nuo akcizų ir mokesčių.

Būtent taip būdavo finansuojamas KRF. Į jį patekdavo 3 % akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bei 10 % lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Po 6io KT sprendimo KRF liko be finansavimo.

KRF lėšomis LKT rėmė įvairius projektus, skyrė stipendijas.

Pagal teikiamą Vyriausybės projektą, LKT turėtų būti finansuojama valstybės biudžeto lėšomis.

Parengta pagal  EKGT pranešimą ir kitus šaltinius