Trečiadienis, 25 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Dėl vandalizmo prieš kultūros paveldą protestavę visuomenininkai paragino kultūros ministrą ginti naikinamas vertybes (video)

www.alkas.lt
2019 11 13 06:00
4
Dėl vandalizmo prieš kultūros paveldą protestavę visuomenininkai paragino kultūros ministrą ginti naikinamas vertybes (video)

Lentvario dvaro sodybos daržinės liekanos | Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ nuotr.

Lentvario dvaro sodybos daržinės liekanos | Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ nuotr.
Lentvario dvaro sodybos daržinės liekanos | Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ nuotr.

Spalio 17 d., prie Kultūros ministerijos dėl vandalizmo prieš kultūros paveldą protestavę Klaipėdos, Panevėžio ir Vilniaus visuomeninių organizacijų nariai kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko kvietimu apsilankė Kultūros ministerijoje ir paragino ministrą ginti paveldo vertybes nuo naikinimo ir žalojimo, panaikinti neseniai įtvirtintą nuostatą, palankią siekiantiems įslaptinti KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų posėdžius, ir inicijuoti esminius sisteminių problemų sprendimus, nes šiuo metu žadamas paveldosaugos gerinimas gresia virsti eiline vaidyba.

„Pernelyg ilgą laiką nebuvo valios nei spręsti sistemines problemas, nei įvertinti bent rezonansinius atvejus, nubrėžiant raudoną liniją, kuri aiškiai parodytų, kokio elgesio su kultūros paveldu valstybė netoleruoja. Juk Zapyškio bažnytėlės skandalo galėjo nebūti, jeigu tuometis kultūros ministras būtų viešai pasakęs, kad kitame Nemuno krante stovinčios barokinės Karmelitų bažnyčios įrėminimas milžiniško prekybos centro garažu – nusikaltimas kultūros paveldui. Galbūt šiandien tektų mažiau bijoti dėl Lukiškių dominikonų ansamblio, jeigu Jūs, kaip kultūros ministras, būtumėte įvardinęs tai, ką matome plika akimi – kad ant Išganytojo kalvos pastatyti daugiabučiai sumenkino Misionierių bažnyčią ir uždengė Sanguškų rūmus, bei pareikalavęs nustatyti ir pašalinti priežastis, dėl kurių tai tapo įmanoma. Klaipėdos senamiestis galėjo išvengti griovimų bangos, jeigu Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui priklausančiame Kaciūniškės dvare nugriovus du į kultūros vertybių registrą įrašytus pastatus visuomenei būtų pranešta, kad bus pareikalauta baudžiamosios atsakomybės ir skirta reikiamo dydžio finansinė bauda, o ne 300 eurų dydžio bauda (žr.: https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/09/02/rajonas/paveldosaugininku-taisykles-v-matijosaiciui-negalioja-be-leidimo-nugriove-du-valstybes-saugomus-pastatus/). Klaipėdos pastatų griovėjus galėjo įkvėpti ir Vilniaus senamiesčio Žygimantų gatvės istorija – juk toje vietoje, kur prieš porą metų buvo paskubomis nugriautas statyboms trukdęs dvarelis, ir toliau numatomi požeminiai garažai bei daugiabutis, galintis sunaikinti vertinga pripažintą senamiesčio panoramą.“, – rašoma kultūros ministrui įteiktoje rezoliucijoje.

Vaizdo įrašas iš spalio 17 d. piketo:

„Kadangi patirtis parodė, kad viešai apie paveldosaugos procesus pasisakantiems visuomenininkams gali būti keliamos teisminės bylos, atkreipiame dėmesį, kad viskas, kas rašoma rezoliucijoje – mūsų nuomonė.

Vienoje iš nuotraukų – plyta, kurią susitikimo metu perdavėme kultūros ministrui kaip dabartinės paveldosaugos padėties simbolį. Ši plyta yra vakar paimta iš „valstybės saugomo“, „nacionalinės reikšmės“ ir „kultūros paminklo“ – Lentvario dvaro sodybos daržinės liekanų. Šis paminklas ir toliau išrinkinėjamas plytomis – nepaisant to, kad liepos pabaigoje kreipėmės dėl vandalizmo į KPD, o KPD – į policiją.“ – Teigia asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė Rasa Kalinauskaitė.

Plyta iš Lentvario dvaro sodybos daržinės liekanų | asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ nuotr.
Plyta iš Lentvario dvaro sodybos daržinės liekanų | Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ nuotr.

Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui 2019 m. spalio 17 d. piketo dalyvių

REZOLIUCIJA

2019 m. lapkričio 8 d.

Mes, 2019 m. spalio 17 d. piketo rengėjai ir dalyviai, kreipiamės į Jus prašydami to paties, kaip ir ankstesnių kultūros ministrų – apginti nuo naikinimo ir žalojimo mūsų kaip kultūrinės bendrijos savivokai svarbias paveldo vertybes ir spręsti esmines dabartinės paveldo apsaugos sistemos problemas, dėl kurių ji neužtikrina net pačių vertingiausių Lietuvos paminklų ir istorinių kraštovaizdžių išsaugojimo.

Manome, kad šokiruojantys pastarojo meto įvykiai – vandalizmo banga Klaipėdos senamiestyje, kai per trumpą laiką buvo nugriauti trys istoriniai pastatai, vėl iškilusi grėsmė, kad Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia ištiks toks pats likimas, kaip daugiabučiais inkrustuotą baroko šedevrą Misionierių bažnyčią, didelį visuomenės pasipiktinimą sukėlęs gotikinės Zapyškio bažnytėlės įbetonavimas – yra ne atsitiktinumas, bet dėsningas daug metų blogėjančios paveldosaugos rezultatas.

Pernelyg ilgą laiką nebuvo valios nei spręsti sistemines problemas, nei įvertinti bent rezonansinius atvejus, nubrėžiant raudoną liniją, kuri aiškiai parodytų, kokio elgesio su kultūros paveldu valstybė netoleruoja.

Juk Zapyškio bažnytėlės skandalo galėjo nebūti, jeigu tuometis kultūros ministras būtų viešai pasakęs, kad kitame Nemuno krante stovinčios barokinės Karmelitų bažnyčios įrėminimas milžiniško prekybos centro garažu – nusikaltimas kultūros paveldui. Galbūt šiandien tektų mažiau bijoti dėl Lukiškių dominikonų ansamblio, jeigu Jūs, kaip kultūros ministras, būtumėte įvardinęs tai, ką matome plika akimi – kad ant Išganytojo kalvos pastatyti daugiabučiai sumenkino Misionierių bažnyčią ir uždengė Sanguškų rūmus, bei pareikalavęs nustatyti ir pašalinti priežastis, dėl kurių tai tapo įmanoma. Klaipėdos senamiestis galėjo išvengti griovimų bangos, jeigu Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui priklausančiame Kaciūniškės dvare nugriovus du į kultūros vertybių registrą įrašytus pastatus visuomenei būtų pranešta, kad bus pareikalauta baudžiamosios atsakomybės ir skirta adekvataus dydžio finansinė sankcija, o ne 300 eurų dydžio bauda (žr.: https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/09/02/rajonas/paveldosaugininku-taisykles-v-matijosaiciui-negalioja-be-leidimo-nugriove-du-valstybes-saugomus-pastatus/). Klaipėdos pastatų griovėjus galėjo įkvėpti ir Vilniaus senamiesčio Žygimantų gatvės istorija – juk toje vietoje, kur prieš porą metų buvo paskubomis nugriautas statyboms trukdęs dvarelis, ir toliau numatomi požeminiai garažai bei daugiabutis, galintis sunaikinti vertinga pripažintą senamiesčio panoramą.

Nors reaguodami į nuolat besikartojančius paveldo naikinimo skandalus mes ir kiti visuomenininkai bei paveldo srityje dirbantys profesionalai jau porą dešimtmečių Kultūros paveldo departamento ir Kultūros ministerijos tarnautojams nurodome dabartinės paveldo apsaugos sistemos ydas – pvz., tai, kad joje tiesiog nevyksta nepriklausoma kontrolė, kad darbai paveldo objektuose dažnai nėra pagrįsti kokybiškais ir nepriklausomais tyrimais, nes juos užsako plėtra susidomėję asmenys ir jų kokybė netikrinama, kad nėra užtikrinta kultūros paveldo išsaugojimu besidominčios visuomenės teisė gauti pilną informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus dėl paveldo, neužkertamas kelias teisiniam visuomenininkų persekiojimui už protestus dėl paveldo naikinimo bei kt. – sisteminės problemos nėra sprendžiamos.

Po 2018 m. vasarą vykusių pasitarimų dėl paveldosaugos tobulinimo Kultūros ministerija įsipareigojo, kad sistema bus sanuojama atsakingai, atlikus esamos būklės analizę ir nustačius problemas bei įtraukiant į šį procesą platų profesinių ir kultūros paveldo išsaugojimu besidominčių nevyriausybinių organizacijų ratą, tačiau šis įsipareigojimas nevykdomas, rengiamas „integralios kultūros paveldo apsaugos modelis“ nenumato užtikrinti net tokį paveldosaugos veiksmingumui esminį dalyką, kaip nepriklausoma patikra, į pastabas neatsižvelgiama, o pasitarimas su visuomene – paverstas biurokratiniu melu.

Primindami, kad Lietuvos piliečių 1992 m. spalio 25 d. balsavime priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnyje yra įtvirtintas mūsų valstybės įsipareigojimas rūpintis Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga, o Jūs kaip kultūros ministras esate asmeniškai už tai atsakingas – tokią atsakomybę nustato Lietuvos respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, prašome:

  • Užtikrinti, kad paveldosaugos sistemos tobulinimas būtų vykdomas atsakingai ir nevirstų dar viena veiklos vaizdavimu, kai nesprendžiamos esminės problemos, t. y.: pareikalauti, kad „integralios kultūros paveldo apsaugos modelis“ būtų pagrįstas esamos padėties analize bei problemų identifikavimu (tai iki šiol nėra padaryta) ir būtų numatyti sprendimai, kurie leistų užtikrinti nepriklausomą kontrolę ir tyrimų, kuriais turi būti grindžiami darbai paveldo objektuose, kokybiškumą ir nepriklausomumą; asmeniškai pasirūpinti, kad parengus galutinį modelį jis būtų pristatytas visuomenei viešame forume, paprašant pateikti įvertinimus ir pastabas, į kuriuos būtų atsižvelgta ir pateikti argumentuoti atsakymai.
  • Pateikti visuomenei informaciją, kada ir kaip ketinama spręsti skandalingai įsisenėjusias UNESCO Pasaulio paveldo objekto Vilniaus istorinio centro apsaugos problemas: šio pasaulio kultūros paveldo objekto Lietuvoje valdytoja Vilniaus m. savivaldybės viešoji įstaiga „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra“ jau daug metų nevykdo jos įstatuose nustatytų pagrindinių tikslų – saugoti, stebėti, tvarkyti, konservuoti, restauruoti, atnaujinti Vilniaus senamiestį, tai yra konstatavusi ir Valstybinė kultūros paveldo komisija; Kultūros ministro įsakymu sudaryta „Vilniaus istorinio centro, įrašyto į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo ir tausojamojo naudojimo priežiūros komisija“ jau daug metų nesirenka ir nieko neveikia; po to, kai dešimtmetį rengto Vilniaus senamiesčio specialiojo plano sprendiniai 2018 m. pradžioje susilaukė esminės kritikos iš labai įvairius interesus ir lūkesčius išreiškiančių paveldosaugos proceso dalyvių – Valstybinės kultūros paveldo komisijos, paveldo išsaugojimu suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų, vietos ir profesinių bendruomenių, Vilniaus m. savivaldybės ir verslo – plačioji visuomenė nebėra informuojama, kas toliau vyksta su šiuo planu ir kada numatoma jį pateikti viešam svarstymui.
  • Pateikti visuomenei viešą Jūsų, kaip už paveldo apsaugą atsakingo ministro, vertinimą dėl daugiabučių statybos Misionierių ansamblyje, aiškiai pasakant, ar tokį elgesį su kultūros paveldu laikote tinkamu, o jei ne – kokios priežastys nulėmė netinkamą elgesį ir kas daroma, kad jos būtų pašalintos.
  • Apsaugoti nuo sudarkymo Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia. Kad jam gresia toks pats likimas, kaip daugiabučiais užstatytam Misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansambliui, mums tapo akivaizdu, paskelbus architektūrinio konkurso rezultatus (http://pilotas.lt/2019/10/14/architektura/sv-jokubo-konkursas-laimejo-vilniaus-architektu-biuras-do-architects/). Abu konkursus organizavo Lietuvos architektų sąjunga, laimėjo tas pats architektų biuras, abu rengti vadinamaisiais „sudėtingais“ atvejais, kai į ypač vertingus paveldo kompleksus ar ansamblius bandoma įsprausti papildomus kvadratinius metrus (Misionierių konkursą galima prisiminti čia: http://pilotas.lt/2014/10/02/uncategorised/misionieriu-sodu-konkursaslaimejo-do-architects-architektu-grupe/). Matydami, kaip ant Išganytojo kalvos pastatyti daugiabučiai sumenkino baroko šedevrą – Misionierių bažnyčią – turime pagrindo nerimauti, kad istorija pasikartos. Manome, kad Vilniaus istorinei ir estetinei tapatybei ypatingai svarbių ansamblių užstatymą galima vertinti kaip įteisintą vandalizmą, kuriam pridengti it figos lapelis pasitarnauja Lietuvos architektų sąjungos rengiami konkursai.
  • Imtis iniciatyvos, kad būtų sukurta profesionali istorinių želdynų paveldosauga Lietuvoje. Šiuo metu išskirtinės meninės vertės parkai nyksta stokojant tinkamos priežiūros arba jų teritorijos sudarkomos naujomis statybomis (pavyzdžiui, Lentvario, Verkių dvarų sodybų parkai arba Misionierių sodai Vilniuje). Daug „valstybės saugomų“ objektų jau nukentėjo, arba, tikėtina, dar nukentės nuo „euroremontų“ ir „medžiapjūtės“: Trakų Vokės, Jašiūnų, Palangos, Raudonės, Žagarės, Panemunės, Kėdainių, Taujėnų ir kitų dvarų sodybų parkai, taip pat Vilniaus, Kauno ir kitų miestų istoriniai sodai, skverai ir kapinės. Ištisas unikalus paveldo klodas – vertingiausi mūsų kultūrinio kraštovaizdžio objektai – pastaruoju metu yra labai greitais tempais prarandamas, todėl tikimės skubaus ir svaraus Jūsų įsikišimo.
  • Parodyti asmeninę iniciatyvą, kad būtų padaryti konkretūs darbai, siekiant sukurti iškilaus kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andrė (Édouard François André, 1840-1911) parkų kelią, tinkamai pasinaudojant Lietuvai tekusia laime turėti turtą, reikšmingą pasaulio mastu – keturis E. F. Andrė suprojektuotus parkus, priskiriamus brandžiajam jo kūrybos laikotarpiui, iš kurių trys yra visai šalia Vilniaus: Užutrakis, Trakų Vokė ir šio kūrėjo gulbės giesme vadinamas Lentvario parkas. Nepaisant apverktinos padėties Lentvario ir Trakų Vokės dvarų sodybose, bent dalį šiuos parkus žalojančių dalykų dar galima pataisyti – prašome Jūsų asmeniškai pasirūpinti, kad padėtis šiuose parkuose būtų sąžiningai įvertinta ir imtasi juos tvarkyti taip, kaip turėtų būti tvarkomi tokios vertės kūriniai. Panaikinti Jūsų 2019 m. rugsėjo 25 d. įsakymu patvirtintų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų 30 punkto nuostatą, kad „Kiti asmenys gali dalyvauti Tarybų posėdžiuose tik Tarybos pirmininkui ar jį pavaduojančiam Tarybos pirmininko pavaduotojui leidus.“ Ši nuostata dar labiau suvaržė ir taip dažnai tik popierinę visuomenės teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl paveldo – anksčiau vertinimo tarybų posėdžiai buvo atviri, dabar norint juos stebėti teks prašyti leidimo. Tuo pasinaudojant, jau bandyta uždrausti asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ atstovams stebėti išvykstamąjį tarybos posėdį Žygimantų g. 12. Ši situacija užfiksuota vaizdo įraše: 

Atkreipiame dėmesį, kad neigiamai šią nuostatą įvertino ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, nurodžiusi: „STT atkreipia dėmesį, kad Kultūros ministerija, patvirtinusi naujus Vertinimo tarybų pavyzdinius veiklos nuostatus savo iniciatyva įtvirtino nuostatą, pagal kurią Vertinimo tarybų posėdžiai tapo nevieši. STT nuomone, tokia nuostata laikytina neskaidria ir ydinga, todėl bus vertinama antikorupciniu požiūriu ir teikiami atitinkami pasiūlymai.“ (https://www.stt.lt/lt/naujienos/?cat=1&nid=3083). Taip pat prašome pakoreguoti aptariamus nuostatus, numatant, kad vertinimo tarybų posėdžiai turi būti tiesiogiai transliuojami internetu, o jų įrašai skelbiami KPD interneto svetainėje. Visuomenė turi teisę gauti išsamią informaciją, kaip ir kokiais argumentais remiantis sprendžiami klausimai, nuo kurių priklauso bendruomenės kultūrinei tapatybei svarbaus paveldo likimas – šiuo metu ši teisė nėra užtikrinta, paveldo klausimus bandoma paversti vertinimo tarybų ir objektų savininkų ar valdytojų tarpusavio susitarimų objektu.

  • Pateikti visuomenei viešą Jūsų, kaip už paveldo apsaugą atsakingo ministro, vertinimą dėl ICOMOS valdybos sprendimo atšaukti Lietuvos ICOMOS nacionalinio komiteto akreditaciją – tai neeilinis įvykis, bet dėl jo iki šiol niekaip nepasisakėte, nors praėjo jau trys mėnesiai. Primename, kad kai kurie sprendimai dėl rezonansinių atvejų buvo priimti remiantis ir Lietuvos ICOMOS nacionalinio komiteto pateiktais vertinimais – pvz., šio komiteto vardu buvo pateiktas vertinimas, kad tuo metu dar tik planuojama daugiabučių statyba Misionierių ansamblyje teigiamai paveiks UNESCO saugomą Vilniaus senamiestį miestovaizdžio, vientisumo ir autentiškumo, panoramų ir siluetų bei morfologijos aspektais (žr.: http://icomos.lt/files/3414/8967/2621/Vertinimas_Subaciaus_g._Vilniuje.pdf).
  • Pateikti informaciją, ar Kultūros ministerija rengiasi, ir kada konkrečiai, įgyvendinti 2017 m. lapkričio 14 d. Seimo priimtą rezoliuciją „Dėl Lietuvos prisijungimo prie Europos Tarybos pagrindinės konvencijos dėl kultūros paveldo vertės visuomenei (Faro konvencijos)“, kuria Vyriausybė buvo pakviesta užtikrinti kuo greitesnį Faro konvencijos pasirašymą ir pateikimą Seimui ratifikuoti, taip pat nedelsiant pradėti taikyti jos principus Lietuvos kultūros paveldo politikoje ir praktikoje. Primename, kad 2017 metais Kultūros ministerija pažadėjo atlikti būtinus parengiamuosius darbus, kad Valstybinė kultūros paveldo komisija ne kartą pareiškė nerimą dėl atsainaus Lietuvos valstybės politikų požiūrio į šią konvenciją, ir kad jau yra praėję 12 metų nuo tada, kai 2007 m. spalio 11-12 d. d. Vilniuje įvykusios Europos Tarybos konferencijos „Tarptautinės kultūros paveldo konvencijos ir pagrindiniai dokumentai – dabartinė būklė ir perspektyvos“ dalyviai – daugiau nei 20-ties Europos šalių parlamentų ir vykdomosios valdžios institucijų, taip pat Europos Tarybos ir Parlamentinės Asamblėjos, UNESCO, įtakingiausios, milijonus narių iš daugiau nei 40 valstybių vienijančios kultūros paveldo išsaugojimu besirūpinančios Europos nevyriausybinės organizacijos Europa Nostra, Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos ICOMOS, Tarptautinio kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo studijų centro ICCROM bei Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto UNIDROIT vadovai ir kiti aukšto lygmens atstovai, mokslininkai – priėmė Vilniaus deklaraciją, kuria pakvietė valstybių vyriausybes kuo greičiau pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos pagrindinę konvenciją dėl kultūros paveldo vertės visuomenei, o to belaukiant pradėti taikyti jos principus, atitinkamai keičiant savo politiką ir praktiką kultūros paveldo atžvilgiu.
  • Įpareigoti KPD direktorių V. Bezarą kas ketvirtį rengti susitikimus su kultūros paveldo išsaugojimu suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų atstovais ir pateikti tokių susitikimų grafiką, o taip pat artimiausiu metu pradėti viešinti savo darbotvarkes ir informaciją apie KPD vykstančius pasitarimus bei susitikimus, ypač dėl rezonansinių atvejų – tai pažadėta daugiau nei prieš pusmetį, bet taip ir liko tik pažadais. <Patikslinimas: 2019 m. lapkričio 8 d. Kultūros ministerijoje įvykusio susitikimo su kultūros ministru metu V. Bezaras nurodė, kad darbotvarkės jau yra paskelbtos: http://www.kpd.lt/direktoriaus-darbotvarke/>
  • Įpareigoti KPD direktorių V. Bezarą atkurti prie regioninių KPD padalinių veikusias visuomenines patariamąsias kultūros paveldo komisijas iš kultūros paveldo išsaugojimu suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų.
  • Pateikti išsamius atsakymus į piliečių iniciatyvinės grupės „Išsaugoti Garsą“ pateiktus klausimus dėl institucijų vykdomo sistemingo teisės aktų pažeidinėjimo, siekiant nugriauti Panevėžio kino teatrą „Garsas“ ir Jūsų, kaip kultūros ministro, poziciją dėl šių griovimo planų – primename, kad peticiją už „Garso“ išsaugojimą pasirašė keli tūkstančiai žmonių, viešą kreipimąsi paskelbė žinomi kino kūrėjai (https://www.7md.lt/kinas/2019-06-28/Lietuvos-kino-ir-kulturos-bendruomenes-kreipimasis-del-kino-teatro-Garsas?fbclid=IwAR3vp7VIOCbvtZlfsD3qziQrwbkXJXWVScY0hEypj-EXcPVovuI3R726Th0). Manome, kad pastatas, matuojamas „Garso“ vietoje, kelia klausimų ir dėl paveldo, ir dėl miestiečių savastimi tapusios kultūros erdvės naikinimo.

Pagarbiai, 2019 m. spalio 17 d. pikete dalyvavusių nevyriausybinių organizacijų nariai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą? (video)
  2. Visuomenininkai stojo mūru už paveldosaugininkų leistą nugriauti „Locmanų namą“ (video)
  3. Kultūros komitetas aptarė Zapyškio bažnyčios tvarkymo klausimą (video)
  4. Kultūros ministerija ir Vyriausybė užsimojo panaikinti Kultūros paveldo departamentą!
  5. Kultūros ministrė teisino griovimus Kuršių Nerijoje (video)
  6. D. Varnaitė. Tauta prieš bolševikinį kultūros užvaldymą, arba Kas yra Apskritas nulis?
  7. Dokumentinio filmo „Laiko tiltai“ kūrėjams – Kultūros ministerijos premija (video)
  8. Paveldo saugotojai piketuos prie Kultūros ministerijos (video)
  9. Visuomenininkai ragina Lietuvos valdžią stabdyti miestų istorinių centrų niokojimą
  10. Kultūros paveldo departamentas atsisako dalyvauti paveldo sistemos naikinime
  11. Kauno centrinis paštas paskelbtas kultūros paveldo vertybe
  12. Medvilionių dvaro sodyba įrašyta į Kultūros vertybių registrą (nuotraukos)
  13. Pušaloto sinagoga paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo vertybe
  14. Mažosios kultūros sostinės kuria Lietuvos kultūrai svarbų tinklą
  15. Pasiūlyta kuo skubiau į Kultūros vertybių registrą įrašyti Alytaus geležinkelio tiltelį
  16. Kultūros ministerija kviečia teikti paraiškas Valstybinei Jono Basanavičiaus premijai gauti
  17. Šiemet konferencijoje apie architektūros kokybę dėmesys bus skirtas kultūros paveldui (tiesioginė transliacija)
  18. Įvyko pirmasis Kultūros ministerijos kolegijos posėdis
  19. Kultūros ministerijoje apdovanotos gražiausius lietuviškus pavadinimus turinčios įmonės
  20. M. Puidokas. Lietuvos pasirinkimas: Faro konvencija ar betikslė kultūros paveldo apsaugos reforma?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Taip says:
    3 m. ago

    Mindaugas Kvietkauskas yra gerenis Kultūros ministras už buvusią Ruokytę. Vis dėlto šis ministras yra mažai iniciatyvus sprendžiant paveldosaugos reikalus,nededa pastebimų pastangų lietuviškos kultūros sklaida už Lietuvos ribų,bet rūpestingai stengiasi lenkiškos kultūros vystimuisi Lietuvoje /net asmeniškai globoja kai kuriuos lenkų kultūrinius renginius Lietuvoje,pvz.,,Wilenskie Spotkania Sceny Polskiej -2019″/.

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    3 m. ago

    Žr. šiandienos ŽR „Atvirą pokalbį”
    „Vilniaus tapatybė: ar egzistuoja atotrūkis tarp tikrovės ir deklaracijų?”
    – ziniuradijas.lt/laidos/atviras-pokalbis/vilniaus-tapatybe-ar-egzistuoja-atotrukis-tarp-tikroves-ir-deklaraciju?video=1
    Dalyvauja: Seimo narys Mantas Adomėnas, Lietuvos DM direktorius hum. m. dr. Arūnas Gelūnas ir „Achemos Grupės” v-bos narys Adomas Žadeika (padeda org-joms „Niekieno vaikai“).
    Vilniaus klubo organizuojama Vilniaus tapatybės konferencija šiais metais vyko jau trečiąjį kartą.

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    3 m. ago

    Čia pateiktiems paveldėsaugos faktams analizuoti, nušviesti derėtų, vykdant LRT savo visuomeninę misiją, parengti dešimtis laidų. Šios savo priedermės LRT tinkamai nevykdo, tad būtent tokio tipo trūkumai keltini kaip pagrindas LRT vadovės Garbačiauskaitės- Budrienės, LRT tarybos vadovo atsistatydinimo reikalavimams.

    Atsakyti
  4. Žemyna says:
    3 m. ago

    Panevėžio teatro premjera artėja – Vanagaitės „Mūsiškiai”… Į premjera pakviesta pati ponia Vanagaitė. Miltinis karste vartosi. Tai sau leidžia nacionalinis(!!!) teatras.
    Kiek durų turi teatras? Siūlyčiau prie durų išrikiuoti ilgą, išvingiuotą negarbės koridorių.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais

Ministerija laukia pasiūlymų Muziejų įstatymui

2022 05 20
Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

2022 05 20
Paskelbtos Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių varžytuvės

Paskelbtos Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių varžytuvės

2022 05 18
1-asis tautinis Kultūros kelias: Patvirtinimui pritarė visi KPD žinovai

1-asis tautinis Kultūros kelias: Patvirtinimui pritarė visi KPD žinovai

2022 05 11
Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

2022 05 10
Išrinktos 2021-ųjų Metų knygos

Išrinktos 2021-ųjų Metų knygos

2022 05 10
Patvirtintas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo planas

Patvirtintas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo planas

2022 05 07
Kauniečiai kviečiami paaukoti būtiniausių prekių Ukrainai

Kaunas dar didina paramą Ukrainai

2022 05 05
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais

Nelieka ribojimų atvykstantiems užsienio menininkams

2022 04 27
Kaune ilgai lauktos sugrįžtuvės: po remonto atidarytas seniausias kino teatras Lietuvoje – „Romuva“

Kaune ilgai lauktos sugrįžtuvės: po remonto atidarytas seniausias kino teatras Lietuvoje – „Romuva“

2022 04 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos moksleiviai drauge su kitais europiečiais jungsis į tarptautinį Europos kino klubą
Kultūra

Lietuvos moksleiviai drauge su kitais europiečiais jungsis į tarptautinį Europos kino klubą

2022 05 25
Vandens motociklai draustiniuose pridaro ypatingos žalos
Gamta ir ekologija

Vandens motociklai draustiniuose pridaro ypatingos žalos

2022 05 25
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55

2022 05 24
Vaikų stovyklose – dėmesys saugumui
Lietuvoje

Ruošiami pakeitimai vaikus auginantiems tėvams

2022 05 24
URM griežtai smerkia Rusijos neteisėtą sprendimą pripažinti jos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų nepriklausomybę
Lietuvoje

Lietuvos diplomatų laukia pokyčiai

2022 05 24
Vilnius ieško išeičių dėl stringančio statinių atnaujinimo
Lietuvoje

Vilnius ieško išeičių dėl stringančio statinių atnaujinimo

2022 05 24
Ministro dėmesys – Alytaus keliams
Lietuvoje

Ministro dėmesys – Alytaus keliams

2022 05 24
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pritarta Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimams

2022 05 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Petras apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Proproanūkė apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis
  • Povilas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Diedas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos moksleiviai drauge su kitais europiečiais jungsis į tarptautinį Europos kino klubą
  • Vandens motociklai draustiniuose pridaro ypatingos žalos
  • Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 686; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 636; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 624; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 444; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis peržiūrėta: 266; komentarų: 0
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?! peržiūrėta: 260; komentarų: 7

Kiti Straipsniai

Ministerija laukia pasiūlymų Muziejų įstatymui

by Ditė Česėkaitė
2022 05 20
0
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais

Kultūros ministerija, siekdama apibrėžti šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkančią muziejų misiją ir funkcijas, parengė Muziejų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir teikia...

Skaityti toliau

Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

by Kristina Aleknaitė
2022 05 20
0
Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

Menas ir istoriniai pastatai dera ir papildo vieni kitus. Tai įrodė Trakuose naujam gyvenimui prikeltame senosios medinės architektūros name, stovinčiame...

Skaityti toliau

Paskelbtos Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių varžytuvės

by Kristina Aleknaitė
2022 05 18
0
Paskelbtos Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių varžytuvės

Birželio 15–16 d. į Varėnos kultūros centrą Lietuvos teatrai kviečiami į varžytuvių atranką, kurioje bus atliekami būsimo scenos meno kūrinio...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Petras apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Proproanūkė apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis
  • Povilas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Diedas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Stepanas apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis

Kitas straipsnis
Dėmesys pelkių atkūrimui ir išsaugojimui

Dėmesys pelkių atkūrimui ir išsaugojimui

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai