Seimo TS-LKD frakcijos ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys prof. Vytautas Juozapaitis kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministrą Šarūną Birutį ir paprašė paaiškinti, kodėl iki šiol negauna atsakymo į 2014 m. gegužės 5 dieną siųstą raštą Nr. 37.2-s-515/146 „Dėl Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo nuostatų taikymo“.
Seimo narys kultūros ministrui priminė, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Seimo nario kreipimąsi, taip pat jo persiųstus rinkėjų pasiūlymus, pareiškimus ir skundus visi pareigūnai bei įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai, kuriems jie adresuoti, privalo išnagrinėti ir atsakyti Seimo nariui ne vėliau kaip per 20 dienų nuo gavimo dienos.“
Rašte, kurį gegužės 5 dieną gavo kultūros ministras, primenama, kad Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas numato teatrų ir koncertinių įstaigų finansavimo tvarką, pagal kurią valstybė skiria biudžeto asignavimus nacionalinių bei valstybinių teatrų ir koncertinių biudžetinių įstaigų kūrybinės veiklos programos įgyvendinimo užtikrinimui, taip pat išlaidoms darbo užmokesčiui ir turtui įsigyti. Įstatymas taip pat numato valstybės, savivaldybių teatrų ir koncertinių viešųjų įstaigų bei kitų teatrų ir koncertinių įstaigų finansavimo tvarką, pagal kurią minėtos viešosios įstaigos turi galimybę gauti valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimus, įstatymo nustatyta tvarka dalyvaujant Kultūros ministerijos arba savivaldybių tarybų skelbiamuose konkursuose atitinkamoms kūrybinės veiklos programoms, finansuojamoms iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, vykdyti.
Tuo tarpu kitaip nei viešosios įstaigos, turinčios teisę dalyvauti Kultūros ministerijos skelbiamuose konkursuose papildomam finansavimui gauti, juose taip pat dalyvauja biudžetinės įstaigos, kurioms įstatymas tokios galimybės nenumato.
Seimo narys kelia klausimą, kokio teisės akto pagrindu biudžetinėms įstaigoms – nacionaliniams ir valstybiniams teatrams bei koncertinėms įstaigoms – yra leidžiama dalyvauti Kultūros ministerijos skelbiamuose konkursuose kūrybinės veiklos programų įgyvendinimui, kurio finansavimo užtikrinimą imperatyviai nustato aukščiau paminėtas teisės aktas.
Manoma, kad Kultūros ministerija, vykdydama steigėjo funkcijas, neužtikrina biudžetinių asignavimų, reikalingų nacionalinių teatrų ir koncertinių bei valstybinių teatrų ir koncertinių biudžetinių įstaigų vykdomų kūrybinės veiklos programų įgyvendinimui, kaip tai numato Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas.
Atkreipdamas kultūros ministro dėmesį dėl galimai Kultūros ministerijos pavaldumo teatrų ir koncertinių įstaigų veiklas reglamentuojančio Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pažeidimo, Seimo narys kvietė ministrą besąlygiškai laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, o esant teisinei kolizijai, inicijuoti kultūros įstaigų finansavimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimą. Tačiau iki šiol atsakymo negaunama.
Todėl pagrįstai kyla klausimas, kodėl delsiama atsakyti pateikiant informaciją apie priimtą sprendimą ir numatomas priemones.
