2025 m. spalio 23 d. VRK įregistravus piliečių referendumo inciatyvą dėl teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais konstitucinės apsaugos, keičiant Konstitucijos 23 straipsnį (iniciatyva nepradėta vykdyti dėl ginčo teisme dėl netinkamo įrašo piliečių parašų rinkimo lape), VRK pateikėme piliečių grupės prašymą įregistruoti prasmingą iniciatyvą dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo, kad referendumo inicijavimui nebereikėtų rinkti tam pritariančių 300 tūkst. piliečių parašų, o pakaktų 50 tūkst. Jei rinkti 300 tūkst. piliečių parašų, tai rinkti prasminga dėl abiejų iniciatyvų vienu metu.
Nepriklausomoje Lietuvoje 1922 m. Konstitucija (102 § ir 103 §) ir 1928 m. Konstitucija (103 ir 104 straipsniai) buvo nustačiusios 50 tūkst. piliečių valią, kaip privalomą už siūlomą įstatymą balsuoti Seimui, o Seimui nesutikus – skelbti referendumą.
Grupės koordinatoriai prieš savaitę buvo gavę VRK pranešimą į planuojamą VRK posėdį kviesti iniciatyvinės grupės narius, kad patvirtintų savo valią dėl tokio referendumo inicijavimo. Tai būtina pagal Referendumo konstitucinį įstatymą, kai VRK svarsto pritarimą referendumo iniciatyvai.
Derinant posėdžio laiką VRK pirmininkė Lina Petronienė koordinatoriui Z. Vaišvilai pasakė, kad VRK nuomonė keičiasi.
2025 m. lapkričio 13 d. posėdyje VRK vienbalsiai nusprendė neregistruoti referendumo iniciatyvos. Jokių priekaištų dėl siūlymo, kad po reikiamo pritariančių iniciatyvai piliečių parašų surinkimo patvirtinimo referendumas įvyktų per 4 mėnesius, VRK nepateikė. Tačiau nusprendė, kad 50 tūkst. piliečių per mažai referendumui inicijuoti.
Neišgirdome VRK atsakymo, kodėl 2018 metais (2018 m. spalio 25 d. VRK sprendimu Nr.Sp-111) ir 2023 metais (2023 m. balandžio 20 d. VRK sprendimu Nr.Sp-118) buvo įregistravusios referendumo iniciatyvas dėl referendumo inicijavimo kartelės sumažinimo iki 50 tūkst. piliečių parašų ir išdavė parašų rinkimo lapus. Kodėl 50 tūkst. per mažai?
VRK nesutiko ir su siūlymu, kad tuo atveju, jei surinktas reikiamas piliečių parašų skaičius, kad Seimas per mėnesį turėtų balsuoti dėl siūlomo įstatymo ar nutarimo (jei tai nėra Konstitucijos keitimas), o Seimui nepriėmus tokio sprendimo, būtų skelbiamas referendumas. Anot VRK, labai neaiški ir plati formuluotė, verčianti dirbti ir Seimą.
Ką gi, šį VRK sprendimą skųsime teismui, o po posėdžio, kad negaišti laiko, pateikėme prašymą registruoti referendumo iniciatyvą dėl referendumo inicijavimo kartelės sumažinimo iki 50 tūkst. rinkėjų parašų ir referendumo įvykimo per 4 mėnesius (dabar Seimas tam turi net metus laiko po parašų surinkimo!), tačiau be Seimo „varginimo“ balsuoti už piliečių pasiūlytą iniciatyvą.
Š. m. lapkričio 23 d. papildėme skundą teismui dėl referendumo inciatyvos dėl teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais konstitucinės apsaugos. Teismui jau priėmus mūsų skundą nagrinėjimui, VRK paskubomis pakeitė aprašą dėl parašų rinkimo, dar labiau siekdama nuslėpti nuo rinkėjų svarbią aplinkybę – skirtingai nuo piliečių parašų rinkimo dėl rinkimuose dalyvaujančių kandidatų parėmimo, referendumo iniciatyvos atveju nėra naikinami visi to paties asmens parašai. Referendumo iniciatyvos atveju vienas iš kelių to paties asmens parašų užskaitomas.
Be to, VRK savo nutarimu referendumo iniciatyvinė grupė paskelbta parašų lapuose pasirašiusių piliečių asmens duomenų valdytoja, nors pagal įstatymą šių duomenų valdytoju yra pati VRK. Į parašų lapą neįrašyti asmens duomenų apsaugai privalomi duomenys, o už pažeidimus asmens duomenų valdytojui gresia kuklios baudos iki 20 mln. eurų.
Bandysime visa tai išsiaiškinti teisme, kurio posėdis vyks š. m. lapkričio 19 d.
Naujienas sekite www.referendumai.eu, www.k23.lt ir siūlykite parašų rinkėjus, siųsdami elektroninius laiškus adresu labas@k23.lt
Įstatymus priiminėti teisę turi ne tik Seimas, bet ir Lietuvos Respublikos piliečiai.
Autoriai yra referendumo iniciatyvos koordinatoriai
koks dar referendumas, ko čia tie vis kliedi, aišku kad nereikia jokio referendumo