Spalio 23 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įregistravo piliečių iniciatyvinę grupę, siekiančią paskelbti referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio pakeitimo – kad įstatymai gintų ne tik nuosavybės teises, bet ir teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Pagal VRK sprendimą, įregistruota 18 Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinė grupė, siekianti papildyti Konstitucijos 23 straipsnio antrąją dalį nuostata:
„Nuosavybės teises ir teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais saugo įstatymai.“
Iniciatoriai pabrėžia, kad šiandien, kai vis dažniau kalbama apie krizių, karo ar technologinių sutrikimų grėsmes, nėra ir negali būti patikimesnės žmogaus finansinės apsaugos nei grynieji pinigai.
„Niekas nesuteiks jokių tikrų garantijų ne tik dėl savivaliaujančių bankų ir valdžios sprendimų, bet ir dėl internetinių paslaugų ar elektros energijos tiekimo sutrikimų. Todėl niekas neturi teisės riboti asmens teisių teisėtai gauti lėšas grynaisiais ir jomis naudotis“, – teigiama iniciatyvos pranešime.
Pagal VRK sprendimą, spalio 30 d. iniciatyvinei grupei bus išduoti popieriniai parašų rinkimo lapai ir sukurta prieiga prie elektroninės parašų rinkimo formos VRK informacinėje sistemoje. Per šešis mėnesius piliečiai turės surinkti ne mažiau kaip 300 000 rinkimų teisę turinčių piliečių parašų, kad referendumo klausimas būtų pateiktas balsavimui.
Žinios apie šią ir kitas referendumų iniciatyvas skelbiamos svetainėje www.referendumai.eu.
Referendumo iniciatyvų logotipo autoriai – Vaiva ir Vidas Simanavičiai.
Tarptautinis kontekstas
Lietuvos piliečių iniciatyva dėl teisės atsiskaityti grynaisiais apsaugos nėra kažkoks išskirtinis atvejis – panašūs sprendimai šiuo metu svarstomi arba jau priimti keliose Europos šalyse.
Vengrijoje 2025 m. balandžio 14 d. parlamentas priėmė konstitucinę pataisą, kuria įtvirtino teisę atsiskaityti grynaisiais kaip fundamentalią žmogaus teisę. Pataisa papildė Vengrijos Pagrindinį Įstatymą nuostata, kad valstybė privalo užtikrinti galimybę naudotis grynaisiais pinigais kaip teisėta mokėjimo priemone. Nuo 2025 m. liepos 1 d. Vengrijoje visi verslai privalo sudaryti sąlygas pirkėjams atsiskaityti grynaisiais. Apie tai praneša Helpers Finance ir CMS Law-Now.
Šveicarijoje šių metų kovą parlamentas pritarė siūlymui įrašyti grynuosius pinigus į Konstituciją kaip nacionalinės suvereniteto ir ekonominės nepriklausomybės simbolį. Įstatymo tikslas – užkirsti kelią priverstiniam perėjimui prie vien skaitmeninių atsiskaitymų. Apie tai rašė Swissinfo.ch ir NDTV.
Lenkijoje, kaip ir Vengrijoje bei Šveicarijoje, pastaraisiais metais sustiprintos grynųjų pinigų apsaugos priemonės. Po visuomenės ir ekspertų pasipriešinimo Lenkijos Seimas atšaukė planus riboti atsiskaitymus grynaisiais, pripažindamas piliečių teisę rinktis mokėjimo būdą. Taip šalis aiškiai pasirinko laisvės, o ne ribojimų kryptį, skelbia Notes from Poland ir Polskie Radio.
Tuo tarpu Europos Sąjungoje diskutuojama dėl vieningo grynųjų atsiskaitymų ribojimo reglamento, kuris nuo 2027 m. galėtų apriboti atsiskaitymus grynaisiais iki 10 000 € vienam sandoriui. Tai skelbia Europos Komisijos kovos su pinigų plovimu iniciatyvos dokumentai.
Šiomis aplinkybėmis Lietuvos piliečių sumanytas referendumas atrodo savalaikis ir gerai apgalvotas – juo siekiama ne riboti, o konstituciškai užtikrinti laisvę naudotis grynaisiais pinigais kaip viena iš nuosavybės teisių išraiškų.
– Dabar, atsirastų tik maža smulkmena – galimybė mokėti algą grynaisiais, pasiunčiant velniop kenkėjus bankininkus.
– Tautos žudymo problematiškas pavojus taikos metu išlieka, kol bolševikai vis dar seime.
– Lietuvos naikinimo problema išlieka, kol bolševikai vis dar seime.
– Lietuvoje yra daugiau nei milijonas dirbtinai sukurtų bolševikinių ir Tautai pražūtingų problemų, kurių galima atsikratyti vienu ypu.
_____________________________________________________
Vadovaujantis išmintimi, gerbiant karalių Gediminą, vadovaujantis Vasario 16 signatarų valia, ruoškimės LDK Lietuvos (monarchinės) valstybės atstatymui, kad Tauta atsigautų, kad Lietuva taptų pavyzdingiausia valstybe pasaulyje.
1918 vasario 16, Lietuvos taryba paskelbė a_t_s_t_a_t_a_n_t_i nepriklausomą Lietuvos valstybę (LDK) ir buvo pradėtas a_t_s_t_a_t_y_m_a_s, kai 1918 liepos 11 Lietuvos Valstybės Taryba paskelbė Lietuvą konstitucine monarchija, bet 1918 lapkričio 2 Lietuvos Valstybės Taryba buvo bolševikų priversta atšaukti (LDK) a_t_s_t_a_t_y_m_ą ir pradėti (niekada istorijoje nebuvusios Lietuvos) bolševikinės respublikos kūrimą.
Tarkim Brazilai, kad išsivaduoti iš bankų reketo, naudoja Pix. Sugalvojo savo elektroninį bekontaktį atsiskaitymą, apeinant globalistų bankus. Lietuviai neturi galvos ?
Iniciatyva, kurios neremia stipri organizacija, turinti skyrius visose savivaldybėse – pasmerkta žlugti, nes 300 tūkst. yra labai daug.
Nebent referendumo organizatoriai kažkur gautų lėšų stipriai pareklamuoti pasirašymo internetu galimybę.
– Kad organizuotis 2014 metų (žemės) referendumui, Pranciškaus Šliužo bendraminčiai ilgai ruošėsi – ruošė didino parašų rinkėjų pulką.
– Tai parodo, kad referendumas galimai suplanuotas sužlugdymui.
– Zigmai Vaišvila, esi prisipažinęs viešai, kad nebuvai komunistu. Ar esi buvęs slaptųjų cccp tarnybų darbuotojas – tokių kaip kgb ar panašių?
Pritariu grinų pinigu turėjimui.