Nuo sekmadienio, spalio 26 d. įvedamas žiemos laikas – laikrodžių rodyklės sukamos viena valanda atgal. Keisdama laiką, valdžia demonstruoja savo galią apgauti gamtą, nes rytas vis tiek ateina tada, kai teka saulė. Demokratinė Europa seka Italijos fašistų vado B. Musolinio, kuris rašė „Mes esame valstybė kontroliuojanti visas gamtoje veikiančias jėgas“ idėjomis valdyti piliečių kasdienybę.
Įdomiausia, kad apie ekonominę laikrodžio persukimo prasme jau retai kada kalbama. Taip sumažinti elektros energijos suvartojimą gal ir buvo prasminga pirmojo ir antrojo pasaulinių karų metu. Kiek tokiu būdu „sutaupoma“ šiandieną niekas neskaičiavo, nes tikslių skaičių valdantys labai nemėgsta. Todėl net nebando analizuoti ką sutaupys pramonė, kurį yra didžiausias elektros vartotojas (suvartoja apie 37 % elektros Lietuvoje). Akivaizdu, kad beveik nieko – gamybai reikia energijos tiek pat ir dieną, ir naktį.
Laikrodžio persukimo nuostoliai daug aiškesni. Visų jų išvardinimui prireiktų storos knygos. Keletą galima paminėti.
Harvardo universiteto sveikatos leidyklos vyriausiasis medicinos redaktorius H. E. Le Wine rašo, kad tyrimai rodo – laiko keitimas gali sutrikdyti pagal natūralų 24 valandų ciklą, kintantį apetitą, nuotaiką ir miegą.
Daugeliui žmonių sunku pritaikyti miego grafiką prie naujo laiko. Pirmąsias kelias dienas ar net savaitę jie gali eiti miegoti vėliau arba pabusti anksčiau nei įprastai, o todėl jausti miego trūkumą, nuovargį ir būti mažiau susikaupę. Tai iš dalies gali paaiškinti 6 proc. išaugantį automobilių avarijų skaičių po laiko pakeitimo. Prastas miegas, kurį sukelia laiko kaitaliojimas, taip pat gali paaštrinti esamas psichikos problemas (pvz., depresiją).
Dar vienas išsamus laiko kaitaliojimo poveikio tyrimas atliktas Stanfordo universiteto mokslininkų grupės. Jo autoriai, apžvelgdami jo poveikį, pažymi, kad laikrodžių persukimas susijęs su daugybe neigiamų padarinių sveikatai (insultu, miokardo infarktu, kraujospūdžio svyravimais) bei saugai (padidėjusiu žuvusiųjų eismo įvykiuose per pirmąsias kelias dienas po laiko pakeitimo, labai pagausėjusiomis žmogiškosiomis klaidomis medicinoje).
Į laiko kaitaliojimą ypač jautriai reaguoja kai kurios grupės. Antai, Kornelio universiteto organizuotas tyrimas parodė, kad paauglių miegas po laikrodžio persukimo sutrumpėja vidutiniškai 32 minutėmis per naktį, o tai lemia 2 val. 42 min. bendrą miego praradimą per savaitę. Panašiai nukenčia ir vyresnio amžiaus žmonės.
Valdiškų žaidimo su laiku prajovų nepavyks sustabdyti. Belieka bandyti savarankiškai prisitaikyti prie laiko kaitaliojimo.
Kas turi tokią galimybę, turėtų pasistengti labiau gyventi gamtos, o ne valdžios, nustatytu ritmu. Kiek įmanoma daugiau išnaudoti natūralios šviesos laiką. Naudinga keisti miego grafiką palaipsniui. Pavyzdžiui, eiti miegoti ir keltis 10–15 minučių anksčiau. Praverstų atsipalaiduokite prieš miegą, nors kelias minutes medituoti ar paieškojus internete, išmokti relaksacijos pratimų.
Tikėtina, kad valdžios noras „kontroliuojanti visas gamtoje veikiančias jėgas“ taigi ir laiką, ateityje bus suvaldytas bet kol kas tenka išmokti gyventi su šiuo kenksmingu įpročių.
Autorius yra psichologas konsultantas, šeimos psichologas ir psichoterapeutas, politikas, publicistas, psichologijos populiarintojas
Labai tiksliai ir paremta tyrimais. Ačiū.
Bijote vaikščioti vieni naktį? Teisingai darote – Lietuva nėra tarp saugiausių šalių
– alfa.lt/aktualijos/pasaulis/bijote-vaikscioti-vieni-nakti-teisingai-darote-lietuva-nera-tarp-saugiausiu-saliu/371927/
„Naujasis Pasaulio saugumo indeksas rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje žmonės naktį jaučiasi mažiau saugūs vaikščiodami naktį nei Estijoje. Naujausia ataskaita kelia rimtų klausimų apie saugumą Europoje.”
Skaitytojo patarimas:
„Juozas Prieš 57 min.
Dar daugiau maskolių įsileiskime tai bus saugiau. Tfu.”
O banditų profesinė sąjunga norėtų, kad dar bent 2 val. laikrodį pasuktume! Jie reikalauja sau geriau pritaikytų, saugesnių darbo sąlygų
Laimei, Ispanija jau rimtai svarsto apie laikrodžių nesukiojimą.
Nuopušų valdomam žemyne atsirado viena šalis, kuri ,,rimtai svarsto”. Na, mūsų laukia tiesiog puiki ateitis.
Straipsnis aprašo daug laiko persukimo neigiamybių. Aš taip pat prieš laiko kaitaliojimą. Man laiko persukimas, ypatingai rudens, dabartinis veikia taip pat neigiamai. Man tai sukelia chaosą kasdienybėje, kuris pasireiškia visko pakeitimu, sutrikimu, sujaukia nusistovėjusią tvarką ir įpročius, sujaukta kasdienybe. Reikia tam tikro laiko, kad vėl gyvenimas taptų normalus. Palankiau priimu pavasarinį laiko pasukimą, kai laikas paankstinamas, viskas prasideda valanda anksčiau, lyg tai pailgėja diena. Straipsnis parodo, kad laiko sukiojimas nesukuria jokių energijos sutaupymų. Tai dar vienas išmislas, niekai, atėję iš vakarų. Seniai nusistovėjęs prietaras, kad viskas, kas ateina iš vakarų yra pažangu, naudinga, priimtina. Ypač tai veikė anais laikais, socialistiniais. Po šia apgaulės ir netikrumo priedanga į mūsų gyvenimus atėjo daug vakarietiško brudo. Pradedant tuo, kad kapitalistinė santvarka pažangesnė už socialiai orentuotą, socialistinę, kad bankai ir jų lupikavimas, tai normalu. Kad ištvirkavimas, prostitucija, įvairūs lošimai ir daug kitokių visuomenės blogybių yra savaime visuomenėje kylanti veikla. Pasirodo, kad tai tik apgaulės, būdai, iš patiklių žmogelių daryti biznius.
Tamsta Jonai, esi teisus. Iš koncentracijos stovyklos pabėgėliai elgiasi labai keistai. Kažkada apie tai esu skaitęs. Vieni beprotiškai džiaugiasi laisvę ir negalvoja ką toliau daryti (tuos greitai sugaudo). Kiti grįžta atgal , ten vis tiek valgyti duoda. Ir tik tikslą turintys , šaltų nervų, pasiekia laisvę. Pas mus ir tokių , ir tokių netrūksta. Mano pažįstamas kiekvieną kartą manę sutikęs ; “man prie rusų buvo geriau velniop tą nepriklausomybę”. Šiandien tai išgirdęs , pareiškiau užuojautą.
Technologijų milijardieriaus Billo Gateso neseniai paskelbtas tinklaraščio įrašas, kuriame teigiama, kad „pasaulio pabaigos požiūris“ apie aplinkos ir socialinę katastrofą dėl pasaulinio atšilimo yra klaidingas, regis, žymi reikšmingą poslinkį diskusijose apie klimato kaitą.
Kartodamas ortodoksinę nuomonę, kad klimato kaita turės „rimtų pasekmių“ ir labiausiai pakenks neturtingiesiems, Gatesas tęsia, kad „tai nesukels žmonijos žlugimo“.
„Žmonės galės gyventi ir klestėti daugumoje Žemės vietų artimiausioje ateityje“, – sakė jis.
Geitso straipsnis, parašytas kaip žinutė JT klimato kaitos konferencijai Brazilijoje, kuri prasidės lapkričio 10 d., dalyviams, teigia, kad didžiausios problemos, su kuriomis susiduria pasaulis, yra skurdas ir ligos, o ne kylanti temperatūra.
Tai prieštarauja ankstesniems jo teiginiams šia tema, tame tarpe 2021 m. knygoje „Kaip išvengti klimato katastrofos“, kurioje jis teigia, kad klimato kaita yra vienas didžiausių žmonijos iššūkių, ir prognozuoja, kad ji gali sukelti daugiau mirčių nei COVID-19 pandemija, nusinešusi milijonų žmonių gyvybes visame pasaulyje.
Panašiai JT generalinis sekretorius António Guterresas 2022 m. pareiškė , kad visos tautos privalo nutraukti priklausomybę nuo iškastinio kuro, „prieš tai, kai klimato katastrofa mus visus užklupo“.
Gatesas prisijungia prie kitų, kurie atsisako niūrių prognozių apie kylančią temperatūrą, kurią lemia naftos, dujų ir anglies deginimas.
Tedas Nordhausas, į klimatą orientuoto „Breakthrough“ instituto įkūrėjas, 2007 m. rašė: „Jei ir toliau deginsime tiek pat anglių ir naftos, kiek deginome iki šiol, dėl Žemės atšilimo kils jūros lygis, žlugs Amazonės dykumos ir, remiantis Pentagono užsakytais scenarijais, kils daugybė karų dėl pagrindinių išteklių, tokių kaip maistas ir vanduo.“
Rugpjūčio mėnesio tinklaraščio įraše Nordhausas rašė : „Aš nebetikiu šia hiperbole. Taip, pasaulis ir toliau šils, kol deginsime iškastinį kurą. Ir jūros lygis kils… Bet visa kita? Ne taip jau labai.“
Kas pasikeitė?
Teiginių, kad klimatas keičiasi dėl žmogaus veiklos ir kad šie pokyčiai kelia neatidėliotiną egzistencinę krizę, kritikai teigia, kad pačios niūriausios klimato kaitos modelių prognozės – „ekstremalių oro sąlygų“ eskalavimas, Ramiojo vandenyno salų valstybių ir pakrančių miestų potvyniai dėl kylančio jūros lygio, koralinių rifų nykimas ir Arkties jūros ledo tirpimas – atrodo, yra perdėtos. Nors klimato kaitos aktyvistai ir toliau tvirtina, kad jų prognozės iš esmės yra teisingos, mokslinės diskusijos apie visuotinį atšilimą tapo labiau subtilios, paneigdamos nuomonę, kad egzistavo mokslinis sutarimas dėl klimato katastrofos.
„Žiniasklaida iki šiol griežtai kontroliavo, kas skelbiama, ir didžioji visuomenės dalis girdėjo tik ekstremalius, nerimą keliančius klimato ir planetos pražūties scenarijus“, – „The Epoch Times“ sakė Gregas Wrightstone’as, CO2 koalicijos, kuri ginčijo vadinamąjį sutarimą dėl klimato kaitos, vykdomasis direktorius. „Mes visą laiką sakėme, kad kai užtvanka sugrius – ir tikiuosi, kad ji griūva dabar – galėsime atskleisti tiesą ne tik Amerikos žmonėms, bet ir visam pasauliui.“
Liepos mėnesį Energetikos departamento ataskaitoje , kurią parengė penkių nepriklausomų fizikos mokslų, ekonomikos, klimato mokslo ir akademinių tyrimų ekspertų darbo grupė, padaryta išvada, kad anglies dioksido (CO2) sukeltas atšilimas „atrodo esąs mažiau žalingas ekonomikai, nei įprastai manoma, ir kad agresyvios švelninimo strategijos gali būti nukreiptos neteisingai“.
„Be to, ataskaitoje teigiama, kad JAV politikos veiksmai turėtų turėti nepastebimai nedidelį tiesioginį poveikį pasaulio klimatui ir bet koks poveikis pasireikš tik po ilgo vėlavimo“, – rašoma ataskaitoje.
Kartu su tos ataskaitos paskelbimu JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas pareiškė: „Žmonių klestėjimo iškilimas per pastaruosius du šimtmečius yra istorija, kurią verta švęsti. Vis dėlto mums nuolat kartojama, kad pačios energetikos sistemos, kurios leido pasiekti šią pažangą, dabar kelia egzistencinę grėsmę.“
Tai atspindėjo pokytį diskusijose apie klimato kaitą, kuriose buvo atsižvelgta į iškastinio kuro energijos ir anglies dioksido naudą, taip pat į galimą kylančios temperatūros žalą.
„Beveik kiekvienu mūsų vertinamu rodikliu Žemės ekosistemos klesti ir klesti“, – teigė Wrightstone’as. „Visiškai akivaizdu, kad klimato kaita duoda didžiulės naudos – ilgesni vegetacijos sezonai, pasėlių produktyvumas metai iš metų lenkia gyventojų skaičiaus augimą, nuo 1900 m. su ekstremaliais orais susijusių mirčių sumažėjo daugiau nei 90 procentų, dykumos mažėja, o miškai plečiasi.“
2024 m. Fredo Pearce’o ataskaitoje, kurią paskelbė Jeilio aplinkos mokykla, teigiama, kad „nepaisant perspėjimų, jog klimato kaita sukels platų dykumėjimą, daugelis sausringų vietovių žalėja dėl padidėjusio CO2 kiekio ore – tendencija, kuri, remiantis naujausiais tyrimais, tęsis“.
theepochtimes.com/science/prediction-of-climate-catastrophe-loses-some-of-its-strongest-advocates-5936238?utm_source=rtnewsnoe&src_src=rtnewsnoe&utm_campaign=rtbreaking-2025-10-30-1&src_cmp=rtbreaking-2025-10-30-1&utm_medium=email&utm_content=access0&est=Lt%2FyAo3jZf%2B6Kphv%2FQRHlVpLfjVYU4PulCmIr8ssWuxNMjrfWEZiPIAeJiwJug%3D%3D
Technologijų milijardieriaus Billo Gateso neseniai paskelbtas tinklaraščio įrašas, kuriame teigiama, kad „pasaulio pabaigos požiūris“ apie aplinkos ir socialinę katastrofą dėl pasaulinio atšilimo yra klaidingas, regis, žymi reikšmingą poslinkį diskusijose apie klimato kaitą.
Kartodamas ortodoksinę nuomonę, kad klimato kaita turės „rimtų pasekmių“ ir labiausiai pakenks neturtingiesiems, Gatesas tęsia, kad „tai nesukels žmonijos žlugimo“.
„Žmonės galės gyventi ir klestėti daugumoje Žemės vietų artimiausioje ateityje“, – sakė jis.
Geitso straipsnis, parašytas kaip žinutė JT klimato kaitos konferencijai Brazilijoje, kuri prasidės lapkričio 10 d., dalyviams, teigia, kad didžiausios problemos, su kuriomis susiduria pasaulis, yra skurdas ir ligos, o ne kylanti temperatūra.
Tai prieštarauja ankstesniems jo teiginiams šia tema, tame tarpe 2021 m. knygoje „Kaip išvengti klimato katastrofos“, kurioje jis teigia, kad klimato kaita yra vienas didžiausių žmonijos iššūkių, ir prognozuoja, kad ji gali sukelti daugiau mirčių nei COVID-19 pandemija, nusinešusi milijonų žmonių gyvybes visame pasaulyje.
Panašiai JT generalinis sekretorius António Guterresas 2022 m. pareiškė , kad visos tautos privalo nutraukti priklausomybę nuo iškastinio kuro, „prieš tai, kai klimato katastrofa mus visus užklupo“.
Gatesas prisijungia prie kitų, kurie atsisako niūrių prognozių apie kylančią temperatūrą, kurią lemia naftos, dujų ir anglies deginimas.
Tedas Nordhausas, į klimatą orientuoto „Breakthrough“ instituto įkūrėjas, 2007 m. rašė: „Jei ir toliau deginsime tiek pat anglių ir naftos, kiek deginome iki šiol, dėl Žemės atšilimo kils jūros lygis, žlugs Amazonės dykumos ir, remiantis Pentagono užsakytais scenarijais, kils daugybė karų dėl pagrindinių išteklių, tokių kaip maistas ir vanduo.“
Rugpjūčio mėnesio tinklaraščio įraše Nordhausas rašė : „Aš nebetikiu šia hiperbole. Taip, pasaulis ir toliau šils, kol deginsime iškastinį kurą. Ir jūros lygis kils… Bet visa kita? Ne taip jau labai.“
Kas pasikeitė?
Teiginių, kad klimatas keičiasi dėl žmogaus veiklos ir kad šie pokyčiai kelia neatidėliotiną egzistencinę krizę, kritikai teigia, kad pačios niūriausios klimato kaitos modelių prognozės – „ekstremalių oro sąlygų“ eskalavimas, Ramiojo vandenyno salų valstybių ir pakrančių miestų potvyniai dėl kylančio jūros lygio, koralinių rifų nykimas ir Arkties jūros ledo tirpimas – atrodo, yra perdėtos. Nors klimato kaitos aktyvistai ir toliau tvirtina, kad jų prognozės iš esmės yra teisingos, mokslinės diskusijos apie visuotinį atšilimą tapo labiau subtilios, paneigdamos nuomonę, kad egzistavo mokslinis sutarimas dėl klimato katastrofos.
„Žiniasklaida iki šiol griežtai kontroliavo, kas skelbiama, ir didžioji visuomenės dalis girdėjo tik ekstremalius, nerimą keliančius klimato ir planetos pražūties scenarijus“, – „The Epoch Times“ sakė Gregas Wrightstone’as, CO2 koalicijos, kuri ginčijo vadinamąjį sutarimą dėl klimato kaitos, vykdomasis direktorius. „Mes visą laiką sakėme, kad kai užtvanka sugrius – ir tikiuosi, kad ji griūva dabar – galėsime atskleisti tiesą ne tik Amerikos žmonėms, bet ir visam pasauliui.“
Liepos mėnesį Energetikos departamento ataskaitoje , kurią parengė penkių nepriklausomų fizikos mokslų, ekonomikos, klimato mokslo ir akademinių tyrimų ekspertų darbo grupė, padaryta išvada, kad anglies dioksido (CO2) sukeltas atšilimas „atrodo esąs mažiau žalingas ekonomikai, nei įprastai manoma, ir kad agresyvios švelninimo strategijos gali būti nukreiptos neteisingai“.
„Be to, ataskaitoje teigiama, kad JAV politikos veiksmai turėtų turėti nepastebimai nedidelį tiesioginį poveikį pasaulio klimatui ir bet koks poveikis pasireikš tik po ilgo vėlavimo“, – rašoma ataskaitoje.
Kartu su tos ataskaitos paskelbimu JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas pareiškė: „Žmonių klestėjimo iškilimas per pastaruosius du šimtmečius yra istorija, kurią verta švęsti. Vis dėlto mums nuolat kartojama, kad pačios energetikos sistemos, kurios leido pasiekti šią pažangą, dabar kelia egzistencinę grėsmę.“
Tai atspindėjo pokytį diskusijose apie klimato kaitą, kuriose buvo atsižvelgta į iškastinio kuro energijos ir anglies dioksido naudą, taip pat į galimą kylančios temperatūros žalą.
„Beveik kiekvienu mūsų vertinamu rodikliu Žemės ekosistemos klesti ir klesti“, – teigė Wrightstone’as. „Visiškai akivaizdu, kad klimato kaita duoda didžiulės naudos – ilgesni vegetacijos sezonai, pasėlių produktyvumas metai iš metų lenkia gyventojų skaičiaus augimą, nuo 1900 m. su ekstremaliais orais susijusių mirčių sumažėjo daugiau nei 90 procentų, dykumos mažėja, o miškai plečiasi.“
2024 m. Fredo Pearce’o ataskaitoje, kurią paskelbė Jeilio aplinkos mokykla, teigiama, kad „nepaisant perspėjimų, jog klimato kaita sukels platų dykumėjimą, daugelis sausringų vietovių žalėja dėl padidėjusio CO2 kiekio ore – tendencija, kuri, remiantis naujausiais tyrimais, tęsis“.
theepochtimes.com/science/prediction-of-climate-catastrophe-loses-some-of-its-strongest-advocates-5936238?utm_source=rtnewsnoe&src_src=rtnewsnoe&utm_campaign=rtbreaking-2025-10-30-1&src_cmp=rtbreaking-2025-10-30-1&utm_medium=email&utm_content=access0&est=Lt%2FyAo3jZf%2B6Kphv%2FQRHlVpLfjVYU4PulCmIr8ssWuxNMjrfWEZiPIAeJiwJug%3D%3D