Sprendimas susilaukti vaiko – vienas svarbiausių gyvenime, atnešantis ne tik neįkainojamų jausmų, bet ir finansinių įsipareigojimų.
Nors meilės pinigais neišmatuosi, vaiko gerovė, ugdymas ir ateities galimybės tiesiogiai priklauso nuo tėvų gebėjimo planuoti biudžetą. Remiantis 2025 metų duomenimis, vilniečiai per 18 metų vaikui išauginti gali išleisti daugiau nei 100 tūkst. eurų, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Paauglio išlaikymas sostinėje vidutiniškai kainuoja daugiau nei 7 000 eurų per metus
Banko „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovo Lietuvoje Edvardo Arnatkevičiaus teigimu, išlaidos vaikui auga kartu su juo: „Išlaidos sauskelnėms ir pieno mišiniams vėliau virsta išlaidomis būreliams, stovykloms, technologijoms ir sudėtingesniems poreikiams.
Išlaidų dydis taip pat reikšmingai skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Remiantis savivaldybių pateiktais švietimo įkainiais, vidutinėmis maisto, drabužių ir būsto kainomis bei „Numbeo“ duomenų baze, galima teigti, kad Vilniuje pragyvenimas yra maždaug 10 proc. brangesnis nei kitur Lietuvoje.“
Žinovas pateikia apskaičiuotas vidutines metines išlaidas vaikui pagal jo amžių ir gyvenamąją vietą:
0–3 metai: apie 4 800 Eur Vilniuje / apie 4 000 Eur kitur Lietuvoje;
4–7 metai: apie 5 300 Eur Vilniuje / apie 4 200 Eur kitur Lietuvoje;
8–12 metų: apie 5 800 Eur Vilniuje / apie 4 600 Eur kitur Lietuvoje;
13–17 metų: apie 7 100 Eur Vilniuje / apie 5 700 Eur kitur Lietuvoje.
Tai reiškia, kad per 18 metų vilniečių šeimos biudžetas gali patuštėti apie 105 tūkst. eurų, o kituose regionuose ši suma siekia apie 84 tūkst. eurų.
Tiesa, verta turėti omenyje, kad valstybė šiuo metu skiria 122,50 euro mėnesinę išmoką vaikui, – tai sudaro 1 470 eurų per metus arba 26 460 eurų per 18 metų. Tad valstybė dengia apie ketvirtadalį vaiko poreikių, o visa kita našta gula ant tėvų pečių.
Pagrindiniai skirtumai tarp išlaidų skirtinguose miestuose atsiranda dėl didesnių būsto, maitinimo ir laisvalaikio išlaidų sostinėje.
Pavyzdžiui, vien viešųjų darželių mokestis už lopšelinukų maitinimą Vilniuje siekia apie 2,90 euro per dieną, nors kitose savivaldybėse šis mokestis dažnai nesiekia ir 2,50 euro per dieną. Brangiau Vilniuje kainuoja ir būstas, ir daugelis būrelių.
Daugiausiai išleidžiama maistui, drabužiams ir būstui
Didžiausią dalį išlaidų auginant vaikus paprastai sudaro išlaidos už maistą, drabužius ir avalynę, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitas kategorijas:
Būstas. Papildomas kambarys ir didesni komunaliniai mokesčiai šeimos išlaidas išaugina vidutiniškai 100–140 eurų per mėnesį. Be abejo, vaiką galima auginti ir studijos rūšies bute, tačiau net ir tokiu atveju būstą tektų pritaikyti vaiko poreikiams.
Priežiūra ir ugdymas. Net ir pasirinkus valstybinį darželį, mėnesio išlaidos siekia apie 80 eurų. Vėliau šias išlaidas keičia pietūs mokykloje, mokymosi priemonės, vadovėliai ir pan.
Nors pirmaisiais vaiko gyvenimo metais jo laisvalaikis beveik nekainuoja, ilgainiui būreliai, pramogos ir įvairūs pomėgiai paauglystėje gali lengvai pareikalauti 100 eurų per mėnesį ar daugiau.
Be kasdienių išlaidų, tėvų laukia ir stambūs vienkartiniai pirkiniai, kurie gali stipriai paveikti šeimos biudžetą, jei jiems nepasiruošiama iš anksto:
kūdikio vežimėlis, lovytė, automobilinė kėdutė – 600–1 500 eurų;
telefonas ir kompiuteris mokslams – 300–1 000 eurų kas kelerius metus;
vasaros stovyklos ar atostogos: viena ar dvi savaitės turiningo laisvalaikio gali kainuoti 200–600 eurų.
„Be abejo, dar daugiau išleidžia tie, kas renkasi privačias švietimo įstaigas: privatus darželis gali kainuoti nuo 350 iki 900 eurų per mėnesį, o privati mokykla – net ir 1 000 eurų per mėnesį.
Turint antrą vaiką, dažnai galima sutaupyti drabužiams ir priežiūrai. Tiesa, kai kuriems nemažą išlaidų dalį gali sudaryti, pavyzdžiui, medicininės išlaidos. Tad nors kiekvieno biudžetas gali atrodyti labai skirtingai, vidurkis paprastai yra gana panašus“, – sako E. Arnatkevičius.
Svarbu pasiruošti iš anksto
Suvokus tikras išlaidų sumas, kyla natūralus klausimas – kaip joms pasiruošti? Atsakymas – ilgalaikis finansinis planavimas. Užuot kas mėnesį su nerimu stebėdami tirpstančias lėšas, galite pradėti kaupti konkretiems tikslams iš anksto.
„Kaupiant pinigus studijoms ar savarankiško gyvenimo pradžiai, galima rinktis ilgalaikes priemones, tokias kaip biržoje prekiaujami fondai (ETF).
Itin ilgalaikiams tikslams tinka III pakopos pensijų fondai, jau numatytiems didesniems pirkiniams galima rinktis kelerių metų trukmės terminuotąjį indėlį, o neplanuotoms išlaidoms – kaupiamąjį indėlį“, – sako E. Arnatkevičius.
Žinovas pastebi, kad nors geriausia vaiko pinigus investuoti į patį vaiką, esant galimybei, galima sukaupti ir mokslams užsienyje: „Net ir konservatyviausios bei saugiausios kaupimo priemonės, generuojančios apie 2,5 proc. metinę grąžą, per 18 metų leistų sukaupti apie 33 tūkst. eurų, o investuojant į fondus ir nepasitaikius ekonomiškai prastam laikotarpiui, galima sukaupti net apie 59 tūkst. eurų.“
Svarbu suprasti, kad finansinis vaiko ateities planavimas nėra bandymas įsprausti tėvystę į rėmus. Atvirkščiai – tai būdas sumažinti stresą ir užtikrinti, kad galėsite suteikti savo vaikui geriausią pradžią gyvenime. Įvertinę būsimas išlaidas ir pradėję reguliariai taupyti, kelionę į vaiko ateitį padarysite kur kas sklandesnę ir ramesnę.
