Sekmadienis, 20 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Politika ir ekonomika

Investicinis gyvybės draudimas – žingsnis į vaikų finansinę ateitį

www.alkas.lt
2025-02-09 08:00:00
59
PERŽIŪROS
0
Pinigai

Pinigai | Pixabay nuotr.

Vaikui sulaukus pilnametystės, tėvai įprastai susiduria su nemažais finansiniais iššūkiais – vieniems tenka sumokėti už pajamų dar negaunančios atžalos mokslus, kiti nusprendžia padėti išsinuomoti ar įsigyti nuosavą būstą, automobilį, dar kiti stengiasi investuoti į atžalos talentus.

Siekdami padėti savo vaikams lengviau įveikti pirmąjį nepriklausomo gyvenimo etapą, tėvai vis dažniau ieško būdų, užtikrinančių jų finansinį saugumą. Vienas populiariausių sprendimų Lietuvoje – lėšų kaupimas vaikui, pasinaudojant gyvybės draudimo galimybėmis. Tačiau nuo ko reikėtų pradėti?

„Investicinis gyvybės draudimas – vienas populiariausių mažmeninio investavimo produktų, suteikiančių galimybę derinti finansinį saugumą su investavimo nauda. Jis tarsi apjungia galimybę auginti kapitalą investuojant sukauptas lėšas ir turėti draudimo apsaugas susižeidus, patyrus traumą ir pan. Šio draudimo tikslai yra dveji: užtikrinti finansinę apsaugą įvykus įvairioms rizikoms, tokioms kaip nelaimingi atsitikimai ar kritinės ligos, taip pat sukaupti lėšų konkretiems tikslams bei ateities planams įgyvendinti“, – sako bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Šeimos draudimo ekspertas Žygintas Juodis.

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ rudenį atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad absoliučiai daugumai respondentų asmeninė ir šeimos gerovė yra vienas didžiausių jų kasdienio gyvenimo prioritetų. 27 proc. apklaustųjų teigė manantys, jog taupyti nenumatytiems atvejams yra privaloma, 35 proc. – labai svarbu, 27 proc. – svarbu. Natūralu, kad investicinis gyvybės draudimas lietuviams išlieka itin patraukliu būdų lėšų kaupimui.

Ž. Juodžio teigimu, žvalgantis galimybių apdrausti savo vaikus, tėvai dažniausiai domisi, kada gyvybės draudimo sutartį pasirašyti yra geriausia ir kada vaikai galės sukauptus pinigus panaudoti.

Kada vaiką apdrausti geriausia?

Pradėti kaupti vaikų ateičiai per gyvybės draudimą geriausia kuo anksčiau, kai vaikas dar mažas. Tą galima daryti dar nuo pirmųjų mažylio dienų. Ankstyvas taupymo startas leidžia pasinaudoti sudėtinių palūkanų efektu – kuo ilgiau pinigai yra kaupiami, tuo didesnė jų vertė bus ateityje. Be to, ankstyvas kaupimas suteikia galimybę pasirinkti mažesnes periodines įmokas, kurios per ilgą laikotarpį sudaro reikšmingą finansinę sumą, vėliau skiriamą vaiko mokslams, būsto įsigijimui ar kitoms svarbioms reikmėms.

„Pavyzdžiui, pradėjus taupyti nuo kūdikystės ir, tarkime, kada vaikui sukanka 8-eri, siekiant sutaupyti tą pačią sumą pinigų, kas mėnesį lėšų atsidėti reikės bene dvigubai daugiau. Mūsų patirtis rodo, kad pirmąją atžalą šeimos dažniausiai apdraudžia jai jau paaugus, kai apie gyvybės draudimą sužino iš draugų, pažįstamų. Tokiu atveju antrą ar trečią vaikus tėvai stengiasi drausti jiems vos gimus, nes būna įvertinę ankstyvos investavimo pradžios naudą, geriau supranta produkto veikimo modelį“, – sako Ž. Juodis.

Pradėję atžalų ateičiai kaupti anksčiau, tėvai taip pat turi daugiau lankstumo prireikus koreguoti įmokų dydį ar kaupimo strategiją pagal savo finansinę padėtį ir besikeičiančius vaiko poreikius, lūkesčius ateičiai.

Kam kaupiama dažniausiai?

Gyvybės draudimo sutartys dažniausiai sudaromos siekiant užtikrinti vaiko finansinę ateitį ir padėti jam lengviau žengti pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius. Vienas pagrindinių tikslų – sukaupti lėšų būsimosioms studijoms, kurios dažnai reikalauja didelių investicijų, ypač siekiant mokslų geruose užsienio ir Lietuvos universitetuose. Taip pat tėvai dažnai kaupia pinigus, kurie galėtų būti panaudoti pradiniam įnašui skolinantis būstui, nuosavo verslo pradžiai ir pan.

Tačiau žinovas paaiškina, kad ne visos gyvybės draudimo sutartys yra vienodos – kiekviena gali būti pritaikyta pagal poreikius, įtraukiant įvairias apsaugas. Dažniausiai tėvai pasirenka nelaimingų atsitikimų draudimą, nes jis suteikia galimybę taip pat prijungti dienpinigius ir ligonpinigius. Antroje vietoje pagal populiarumą yra kritinių ligų draudimas, sako Ž. Juodis.

„Vis dažniau svarstoma ir telemedicinos paslauga, suteikianti galimybę nuotoliu pasikonsultuoti su gydytojais, taip užtikrinant ramybę kelionėse ar kitais atvejais, kai skubiai nuvykti į medicinos įstaigą galimybių nėra, tenka laukti ilgoje eilėje ir pan. Taip pat neretai pasirenkama traumų apsauga, nes iki paauglystės vaikai dažniau patiria sužalojimų. Draudimo išmokos suteikia finansinę pagalbą, kai prireikia slaugos, nedarbingumo ar reabilitacijos“, – teigia jis.

Vis tik gyvybės draudimo bendrovės atstovas pabrėžia, kad net jei konkretus kaupimo tikslas dar nėra aiškiai apibrėžtas, tai dažnai tampa tiesiog ilgalaike investicija į saugią ir stabilią vaiko ateitį. Dažniausiai tėvai kaupia ne dėl vienos kurios nors priežasties, o įvardina visą jų gausybę. Toks planavimas leidžia tėvams jaustis užtikrinčiau, ramiau, ateities nelaukti su nerimu ir abejonėmis.

Kada sukauptus pinigus atsiimti?

Įvykus draudžiamajam įvykiui, nelaimingam atsitikimui ar ligai, draudimo sutartyse gali būti numatytos tam tikros išmokos, pavyzdžiui, vienkartinės sumos, išmokos už slaugą ar gydymą. Tačiau tai neturi tiesioginės įtakos sukauptoms lėšoms, kurios kaupiasi pagal sutartą investicinį planą. Šias lėšas vaikas galės atsiimti sulaukęs pilnametystės.

Investicinio gyvybės draudimo atveju, sutarties galiojimo trukmę pasirenka pats klientas, tačiau rekomenduojama investicinę priemonę išlaikyti bent 10 metų, kad investavimo efektas būtų didžiausias. Visgi tikslios sąlygos ir pasiūlymai priklauso nuo draudimo produkto ir jo struktūros, individualių šeimos poreikių bei lūkesčių.

„Draudimo sutartį galima nutraukti bet kada. Po prašymo nutraukti sutartį, visa iki tol sutaupyta suma bus grąžinta į kliento banko sąskaitą. Draudimo sutarties nutraukimo, sukauptų sumų atsiėmimo, sutarties laikotarpio trumpinimo ir ilginimo sąlygos išsamiai aprašomos draudimo sutarties sąlygose. Sukauptą sumą galima stebėti metinėse draudimo bendrovių ataskaitose“, – pabrėžia Ž. Juodis.

Anot jo, vertėtų nepamiršti, kad kiekviena draudimo sutartis turi specifikų, todėl, norint užtikrinti, kad viskas būtų tikslu ir aišku, patariama pasitikslinti su pasirinkta draudimo bendrove arba draudimo konsultantu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Didžioji dalis tėvų savo vaikų ateitį sieja su užsieniu
  2. Lietuvos bankas dažniau skelbs išsamesnę finansinę informaciją
  3. Kaip ugdyti vaikų finansinį raštingumą?
  4. Socialinių tinklų draudimas vaikams: ar įkvėps Australijos pavyzdys?
  5. Vaikų dienos centrams – 8,5 mln. eurų
  6. Vaikų dienos centrams – daugiau lėšų
  7. Pritarta pakeistai vaikų išlaikymo tvarkai
  8. Vilniečių vaikų stovykloms – apie 1 mln. eurų
  9. Sostinėje globėjų laukia apie 200 vaikų
  10. A. Bilotaitė: vaikų saugumas – visų atsakomybė
  11. Didesnėse įstaigose siūloma įrengti vaikų kambarius
  12. Savivaldybės didina lėšas vaikų dienos centrams
  13. Kiek dėmesio vaikų ugdymui skirti vasarą?
  14. Vilniuje plečiamas vaikų dienos centrų tinklas
  15. Kijevo vaikų ligoninės atstatymui Vyriausybė skyrė 1 mln.

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Jungtinės Karalystės ir Ukrainos vėliavos, kariai, dronas ir oro gynybos įranga
Užsienyje

Maskva pagrasino britų kariniams objektams Ukrainoje, Londonas paramos Kijevui nemažins

2026 09 19
Civilinė sauga
Lietuvoje

Stiprinamas pasirengimas gyventojų evakavimui ir pagalbos suteikimui

2026 09 18
Priedanga | pagd.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Priedangų atnaujinimui numatoma 16 mln. eurų

2026 09 18
Į kariuomenės dalinius atvyks paskutinieji šių metų šauktiniai
Lietuvoje

Norintieji dar gali rinktis 90–120 dienų privalomąją pradinę karo tarnybą

2026 09 18
Šuo
Lietuvoje

Dėl beglobių gyvūnų kyla daug klausimų, nes nėra aiškios tvarkos  

2026 09 18
Sveikata
Lietuvoje

Vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, priežiūra bus nuoseklesnė

2026 09 18
Elektra
Lietuvoje

Sostinėje spartinamas elektros perdavimo linijų kabeliavimas

2026 09 18
Gariūnų viadukas
Lietuvoje

Įpusėjus Gariūnų viaduko atnaujinimui, pradedamas antrasis etapas

2026 09 18
Kaunas
Lietuvoje

Kaunas numatė pirmąją tramvajaus liniją ir viešojo transporto terminalus

2026 09 18
Kauno kino centro „Romuva“ salė su ekrane rodomu animaciniu filmu
Lietuvoje

„Romuva“ vaikams kino kultūrą pristato lietuviška animacija

2026 09 18
Lituanistikos ir baltistikos centrų akademinės bendruomenės susitikimas
Kalba

Lituanistikos centrų veiklai pasaulyje skiriama daugiau lėšų

2026 09 18
Namų šildymas
Energetika

Siūloma vėl mažinti PVM tarifą šilumos energijai

2026 09 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • lavrovo pasakos apie V. Budnikas. Dž. D. Venso Amerika ir „globali“ Lietuvos valstybė – dvi skirtingos valstybės sampratos
  • Artūras Judžentis apie V. Striužas. Gelmių tamsybė ir basas Perkūnas
  • The National Desk: JAV-Lietuvos sutartis apie V. Budnikas. Dž. D. Venso Amerika ir „globali“ Lietuvos valstybė – dvi skirtingos valstybės sampratos
  • Naivus klausimas apie V. Budnikas. Dž. D. Venso Amerika ir „globali“ Lietuvos valstybė – dvi skirtingos valstybės sampratos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip iškepti tikrai gerą šnicelį?
  • Spalį – kvietimas teikti paraiškas Kultūros paso veiklų atrankai
  • Rusų dramos teatrai Baltijos regione – nuo sovietinės kultūros politikos iki tapatybės virsmo
  • V. Striužas. Gelmių tamsybė ir basas Perkūnas

Kiti Straipsniai

Spektaklio „Kvietimas į ešafotą“ scena – Pjeras ir Cincinatas

Rusų dramos teatrai Baltijos regione – nuo sovietinės kultūros politikos iki tapatybės virsmo

2026 09 20
Scena iš įsivaizduojamos M. K. Čiurlionio operos „Jūratė“ – du atlikėjai scenos šviesoje

V. Striužas. Gelmių tamsybė ir basas Perkūnas

2026 09 20
Skalbimo mašina

Išmani technika ir žmogiškos klaidos: kas trumpina buitinių prietaisų gyvenimą?

2026 09 20
Elektra

Jūs miegate, o skaitiklis – ne: ką išduoda elektros vartojimo grafikas

2026 09 20
Paspirtukas

Paspirtukus dauguma laiko didžiausia grėsme vaikų saugumui kelyje

2026 09 19
Pinigai

Pažadėjo greitą pelną, paliko be santaupų: kokias būdais veikia investiciniai sukčiai?

2026 09 19
Prof. habil dr. Zenonas Norkus

Baltijos Asamblėjos mokslo premija skirta Zenonui Norkui

2026 09 19
Sporto rūmuose atsisveikinama su Sausio 13-osios didvyriais

Saugoti ar leisti keistis? Vilniuje kalbėsis apie paveldo ribas XXI amžiaus mieste

2026 09 19
Astronomas prie teleskopo stebi žvaigždėtą dangų, kuriame vaizduojamas asteroidas

Danguje įamžintas Vaižgantas: jo vardu pavadintas asteroidas

2026 09 19
90-mečio minėjimo vaizdas Veterinarijos akademijos rūmuose

LSMU Veterinarijos akademijai – 90: pagerbti steigėjai, žvilgsnis krypsta į biotechnologijas

2026 09 19

Skaitytojų nuomonės:

  • lavrovo pasakos apie V. Budnikas. Dž. D. Venso Amerika ir „globali“ Lietuvos valstybė – dvi skirtingos valstybės sampratos
  • Artūras Judžentis apie V. Striužas. Gelmių tamsybė ir basas Perkūnas
  • The National Desk: JAV-Lietuvos sutartis apie V. Budnikas. Dž. D. Venso Amerika ir „globali“ Lietuvos valstybė – dvi skirtingos valstybės sampratos
  • Naivus klausimas apie V. Budnikas. Dž. D. Venso Amerika ir „globali“ Lietuvos valstybė – dvi skirtingos valstybės sampratos
  • +++ apie G. Navaitis. Rusija sumažėjo, Afrika išaugo
Kitas straipsnis
Vaikai

Psichologas: Šeima turi priimti vaiko „amerikietiškus kalnelius“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai