Globos padėtis Vilniuje, kaip ir visoje šalyje, gerėja – vaikų globos įstaigose mažėja, jų globą perima šeimos, suteikdamos savo namų aplinką ir rūpestį. Tačiau vaikų gerovės srityje dirbantys socialiniai darbuotojai pabrėžia, kad siekiamybė – visiems vaikams suteikti saugią globą šeimose, o savo namų duris atverti gali kiekviena kelis kriterijus atitinkanti bei motyvuota šeima ar asmuo. Kokie įsitikinimai apie globą tėra mitai ir ką verta žinoti kiekvienam susimasčiusiam apie globą, pasakoja ekspertė.
Pastarųjų ketverių metų tendencijos rodo, kad globos institucijose visoje Lietuvoje globojamų vaikų skaičius sumažėjo beveik per pusę – nuo 2419 iki 1221. Vilniuje vien 2022-aisiais bendruomeniniuose globos namuose nuolatinė globa nustatyta 185 vaikams.
Socialiniai darbuotojai pabrėžia, kad siekiama globą šeimose suteikti visiems vaikams, nes kiekvienas vaikas turėtų turėti galimybę augti šeimoje, ruoštis savarankiškam gyvenimui, sulaukti artimo palaikymo. Tačiau vis dar trūksta giminystės ryšiais nesusijusių globėjų – 2022-aisiais Vilniuje globa šeimoje 56 vaikams nustatyta pas artimus giminaičius ir maždaug perpus mažiau (26-iems vaikams) – pas giminystės ryšiais nesusijusius asmenis.
„Kad taptų globėjais, giminystės ryšiais nesusijusiems žmonėms neretai prireikia žymiai daugiau motyvacijos, jie dar stipriau suvokia savo atsakomybę, o vaikai tai jaučia. Todėl visada dvejojantiems sakome – nebijokite ir išdrįskite, jūsų apsisprendimas gali kažkam pakeisti gyvenimą“, – teigia Jūratė Kristina Kasinskienė, vykdanti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėjos pareigas.
Vis dėlto, kaip pastebi specialistė, žmonės nuo tapimo globėjais neretai sulaiko klaidingi įsitikinimai apie šį procesą.
Pirmas įsitikinimas – ne giminaičiams taikomi griežtesni reikalavimai
Pasak specialistės, su potencialiai globojamais vaikais giminystės ryšiais nesusieti žmonės dažniausiai baiminasi vieno – kad jiems siekiant globos ar įvaikinimo bus keliami papildomi reikalavimai. Tačiau, kaip pabrėžia J. K. Kasinskienė, jokie papildomi kriterijai nėra keliami.
„Visų globėjais pasiryžusių tapti asmenų prašome atitikti tuos pačius kriterijus – nesvarbu, ar jus su vaiku, kurį globosite, sieja giminystės ar kiti anksčiau suformuoti artimi ryšiai, ar ne. Jokiai grupei asmenų nereikia atitikti išskirtinių sąlygų, kad galėtų tapti globėjais ir pasidalinti namų šiluma su tėvų globos netekusiu vaiku“– patvirtina specialistė.
Antras įsitikinimas – norint tapti globėju reikia atitikti eilę kriterijų
Dar vienas klaidingas įsitikinimas, kuris neretai sustabdo žmones nuo tapimo globėjais – manymas, kad jiems bus taikomi itin griežti reikalavimai. Pavyzdžiui, kad globėju gali tapti tik susituokę, nuosavą būstą turintys asmenys, kurie jau turi vaikų auginimo patirties ir gauna aukštas pajamas.
Pasak specialistės, taip tikrai nėra, reikalavimai nėra tokie griežti, svarbiausia yra žmonių nusiteikimas ir saugių sąlygų vaikui užtikrinimas – ar tai būtų nuosavas, ar nuomojamas būstas.
„Įsitikinimai, kad, globėjais gali tapti tik susituokę asmenys, šeimos, kurios turi patirties su vaikų auginimu yra klaidingi. Žinoma, jau turima patirtis padeda būsimiems globėjams, tačiau dažnai globėjais tampa ir vieniši asmenys, taip pat neturintys nuosavo būsto, neturintys aukštų pajamų. Svarbiausia užtikrinti vaikui saugias sąlygas augti ir turėti stabilias pajamas, kurių užtektų šeimai, taip pat globos išmokas naudoti pagal paskirtį, vaiko poreikiams užtikrinti“, – pabrėžia J. K. Kasinskienė.
Trečias įsitikinimas – privaloma iš anksto turėti reikiamas žinias
Anot specialistės, tapimą globėjais svarstantys asmenys taip pat retkarčiais mano, kad jau iškart turi žinoti, kaip auginti globojamą vaiką, baiminasi pasiruošimo proceso. Tačiau J. K. Kasinskienė pabrėžia, jog visiems, ketinantiems tapti globėjams, bene visos reikiamos žinios suteikiamos GIMK mokymuose (Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymas ir konsultavimas).
Juose suteikiamos teorinės ir praktinės žinios apie vaiko raidą, apie jo natūralų domėjimąsi savo šaknimis, vyksta įvairios diskusijos, individualūs pokalbiai.
„GIMK mokymai skirti kuo labiau padrąsinti galimus globotojus, kad jie sužinotų kuo daugiau reikiamos informacijos. Mokymuose padedama globėjams pažinti vaiką, jo psichologiją, kartu su specialistu aptariami visi aktualūs klausimai, įgyjama pagrindinių žinių ir gebėjimų“, – pasakoja specialistė.
Ketvirtas įsitikinimas – globos reikia „sunkiems“ vaikams
Dar viena klaidinga nuostata, kad vaikai, kuriems reikia globėjų, yra taip vadinami „sunkūs vaikai“, kurie gali sukelti papildomų rūpesčių. Tai – netiesa; vaikams globos poreikis nustatomas ne todėl, kad jie netinkamai elgėsi, o todėl, kad tėvai jais negalėjo tinkamai pasirūpinti, užtikrinti jų saugumo bei poreikių.
Tačiau net ir susidūrus su natūraliais, kiekvienoje šeimoje kylančiais auklėjimo ar bendravimo sunkumais, globėjams visada užtikrinama ilgalaikė, socialinių darbuotojų ir kitų globojančių šeimų bendruomenės parama, prireikus – psichologų pagalba, o viso proceso metu globėjams priskiriamas globos koordinatorius.
„Globėjai nepaliekami vieni, kilus sunkumams visada gali kreiptis pagalbos į Globos centrą (Vilniuje jų veikia penki) ir nemokamai gauti visapusišką specialistų pagalbą. Pagal poreikį, globėjai gali individualiai ar grupiniuose susitikimuose konsultuotis su socialiniais darbuotojais, psichologais ar specialistais. Taip pat mieste veikia savipagalbos grupės, seminarai, kuriuose savo patirtimi dalijasi patys globėjai, žiniomis – įvairūs specialistai. Ir visos šios paslaugos yra teikiamos nemokamai“, – teigia specialistė.
