Birželio 4 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma tarptautinė paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“. Ji pasakoja apie dvi XVI a. Lietuvos diduomenės moteris – Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę.
Barbora tapo Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, o Kotryna – Švedijos karaliene. Istorijų namuose pirmą kartą Lietuvoje bus rodomi autentiški su karalienių gyvenimu susiję eksponatai iš Vengrijos, Švedijos ir Lenkijos. Parodą globoja prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šių dviejų moterų istorijos atskleidžiamos per asmeninius išgyvenimus, politinius sprendimus ir kultūrinį paveldą. O parodos koncepcija apima ne tik istorinį naratyvą, bet ir šiuolaikinį meno bei dizaino žvilgsnį į istorines asmenybes. Moters tapatybę, lyderystę ir jausmų pasaulį. Galiausiai – tai būdas atskleisti svarbią moterų vietą istorijos tėkmėje.
„Daug šimtmečių istorija buvo rašoma vyrų rankomis ir matoma vyrų akimis. Tai sukūrė iliuziją, kad pasaulio eigą formavo vien vyrai – jie kūrė politiką, meną, lėmė likimus.
Barbora ir Kotryna – ne tik istorinės figūros, o gyvi liudijimai, kad moterys visada dalyvavo istorijoje: kūrė, jautė, rizikavo, kentėjo ir keitė pasaulį – net jeigu jų vardai nebuvo įrašyti pirmuose puslapiuose“, – teigia parodos koncepcijos autorė ir viena iš kuratorių Julija Janus.
Bendradarbiavimas su Upsalos pilies meno muziejumi
Kaip pabrėžia Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė, ši paroda yra reikšminga ne tik turinio ir tarptautinio bendradarbiavimo požiūriu. Taip pat ir kaip kvietimas kuo platesnei visuomenei pažinti istoriją kaip asmeninę patirtį.
„Paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“ atveria dviejų išskirtinių moterų likimus, įprasminančius visos mūsų valstybės gyvavimo ir išlikimo istoriją. Ši paroda yra ir muziejaus siekio sukurti gyvą, svarbų ryšį su lankytoju išraiška – kviečianti ne tik žiūrėti ir sužinoti, bet ir pajusti karalienių gyvenamąjį laikotarpį ir jų vidinį pasaulį.
Barboros Radvilaitės istoriją žino daugelis, todėl parodoje nagrinėjame ir pasakojimus apie ją. Tačiau Kotrynos Jogailaitės asmenybė mūsų istorinėje sąmonėje dar neįsitvirtinusi. Parodos kūrybinė komanda, jungdama istoriją, meną ir dizainą, kelia klausimą, kokią vietą mūsų sąmonėje ir tautos istorinėje atmintyje paliko šios dvi karalienės.
Ypač džiaugiuosi, kad paroda bus pristatyta ir Upsalos pilies meno muziejuje Švedijoje. Tai simbolinė duoklė Kotrynos Jogailaitės atminimui ir prasmingas kultūrinio bendradarbiavimo ženklas, atveriantis kelią Lietuvos istorijai į platesnius tarptautinius vandenis“, – teigia muziejaus vadovė.
Pasak muziejaus generalinės direktorės, ši paroda skirta kiekvienam – tiek istorijos mylėtojui, tiek meno ir dizaino mėgėjui, tiek jaunam žmogui, norinčiam daugiau sužinoti apie karalienių gyvenimo istoriją. Tai kvietimas pažinti Lietuvą per stiprias asmenybes, jų išgyvenimus ir legendas, kurios mus augina.
Žmogaus vidinis pasaulis išlieka trapus ir sudėtingas
Ši paroda – pirmoji Lietuvoje tokio masto istorijos, meno ir dizaino sintezė, kurioje autentiški XVI a. artefaktai iš Vengrijos, Lenkijos ir Švedijos muziejų pristatomi greta šiuolaikinio meno kūrinių ir dizaino bruožų.
Parodos ašis – karalienių Barboros Radvilaitės ir Kotrynos Jogailaitės gyvenimo istorijos, atveriančios ir platesnius klausimus apie moterų vaidmenį valstybėje, dinastijų įtaką, geopolitinius iššūkius, diplomatiją bei asmeninių tragedijų pėdsakus mene.
„Parodos pasakojimas plėtojamas tarsi kelionė – nuo saugios, intymios aplinkos iki viešosios erdvės, kur moteris susiduria su visuomenės lūkesčiais. Vidinės patirtys tampa istorinių įvykių dalimi“, – pasakoja parodos kuratorė, istorikė dr. Milda Kvizikevičiūtė.
Anot kuratorės, paroda siekiama istoriją pateikti svarbiai šiuolaikiniam žmogui. „Norime įkvėpti lankytojus pažvelgti į istoriją kaip į gyvą, svarbų reiškinį, kuriame jausmai, vertybės ir asmeniniai sprendimai tokie pat svarbūs kaip politiniai įvykiai.
Parodos misija – skatinti domėtis praeitimi per žmogaus patirties prizmę, ugdyti jautrumą istoriniam paveldui ir suprasti, kad net iš pirmo žvilgsnio tolimos epochų istorijos gali padėti mums geriau suvokti ir šiuolaikinį pasaulį“, – dalijasi istorikė.
Parodos kuratorė, meno istorikė dr. Vaida Ragėnaitė pabrėžia senojo ir šiuolaikinio pasaulio sąsajas. „Technologijos keičia mūsų kasdienybę, bet žmogaus vidinis pasaulis išlieka toks pat trapus ir sudėtingas, kaip ir prieš 500 metų.
Kaip ir anksčiau, žmogus išgyvena jaunystę, brandą, ieško prasmės, susiduria su netektimis. Šios universalios patirtys suartina mus su praeities veikėjomis, leidžia jų istorijas pajausti ne kaip tolimą praeitį, o kaip gyvą artimą patirtį“, – sako dr. Vaida Ragėnaitė.
Garso pasakojimas, išskirtiniai istoriniai eksponatai, dizaino klostės
Parodos lankytojus lydės garso pasakojimas (kompozitorius Matas Samulionis), perteikiantis istorinę atmosferą per parodos veikėjų ar jų aplinkos žmonių balsus ir to laikmečio garsus.
Lankytojai čia išvys unikalius XVI a. artefaktus, kurie pirmą kartą pristatomi Lietuvoje. Išskirtinis eksponatas – Varšuvos nacionaliniame muziejuje saugomas Oršos mūšio paveikslas, priklausęs Radvilų giminės rinkiniui.
Jame įamžintas Barboros Radvilaitės tėvas Jurgis Radvila – viena ryškiausių to meto karinių figūrų, vadintas Nugalėtoju. Paveikslas liudija ne tik istorinę pergalę, bet ir Radvilų pastangas formuoti kolektyvinę atmintį.
Ne mažiau įspūdingi Izabelei Jogailaitei – Kotrynos seseriai – priskiriami papuošalai ir stalo įrankiai, atvežti iš Vengrijos nacionalinio muziejaus. Itališko meistriškumo, inkrustuoti brangakmeniais ir krištolu objektai atskleidžia Jogailaičių giminės estetinį skonį, ambicijas ir kultūrinį išprusimą.
Tai iškalbingi liudininkai, leidžiantys įsivaizduoti, kaip atrodė moterų gyvenimas renesansinėje Europoje – tarp diplomatijos, šeimos pareigų ir asmeninės tapatybės paieškų.
Parodoje taip pat bus rodoma ir viena iš Barboros Radvilaitės pomirtinių insignijų, neseniai atrastų Vilniaus katedros požemiuose – skeptras, kurį Lietuvos nacionaliniam muziejui skolina Bažnytinio paveldo muziejus.
Iš Švedijos pirmą kartą į Vilnių atvežama ir Kotrynos Jogailaitės vestuvių karūna – XVII a. pagaminta jos replika. Karūną su Kotrynos Jogailaitės ir Jono III Vazos atvaizdais taip pat bus galima išvysti parodoje.
Šalia muziejinių eksponatų lankytojai pamatys ir žinomų Lietuvos menininkų bei dizainerių – Juozo Statkevičiaus, Jolantos Talaikytės, Agnės Kuzmickaitės, Julijos Janus – kūrinius, interpretuojančius karalienių istoriją ir jas gaubiančius pasakojimus šiuolaikiškomis formomis.
Paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“ – galimybė žengti į dviejų nepaprastų moterų pasaulį, iš arti pajusti jų vidinę jėgą ir suprasti, kaip asmeniniai pasirinkimai keičia epochas.
Tai neeilinė istorijos ir šiuolaikybės sinergija, kvietimas visiems – nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar patirties – iš naujo atrasti Lietuvos istoriją kaip gyvą, jautrų ir mus formuojantį pasakojimą.
Paroda bus atvira lankytojams iki 2026 m. sausio 4 dienos.
Parodos kuratorės – menininkė, vietokūros žinovė Julija Janus, Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė dr. Milda Kvizikevičiūtė, meno istorikė dr. Vaida Ragėnaitė.
Parodos architektūrą kūrė architektė Sigita Simona Paplauskaitė, vaizdinį identitetą – Rokas Sutkaitis. Suvenyrų dizaino kūrėjai – kultūros startuolis „Slapta meilė“.
XVI a. sulenkėjusi Lietuvos diduomenė šiandien, po 1918 m. vasario16-osios mums garbės nedaro. Derėtų tai įvertinti ir nepropaguoti Lenkijos, svetimo lenkizmo istorijos už Lietuvos biudžeto lėšas. Savosios istorijos tyrimams, jos įamžinimui lėšų nėra, o lenkybės propaguoti jų per akis. Gal Birutis visgi ne prolenkiškas politikas, kaip iki šiol iš “Kauno” buvusieji, sustabdys svetimos lenkybės propagavimą ir valstybės kultūros politiką pakreips savos lietuvybės link.
Malonu, kad parodoje (o ji bus parodyta ir Švedijoje) rodomi su Švedij0s karaliene Kotryna susiję eksponatai, kadangi kn. “Istorija pareinant į Lietuvą” yra sentencija, kur genetikas prof. dr. Vaidutis Kučinskas konstatuoja, kad “Skandinavijos “Skandinavijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmones yra to pačio genetinio branduolio žmones.” Malonu, kad iš to pačio genetinio branduolio yra kilusi ir šios parodos globėja Jos ekscelencija Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dėkoju.
Mums svarbiau mūsų respublikos, o ne Žečpospolita be Lietuvių kalbos, rašto ir civilizacijos. Vienas pasaulinio masto sąžiningesnis ir mažiau meluojantis istorikas tą nenaudėlę pavadino lietuvių pragaru ir jis buvo teisus. Gaila, kad šito nesupranta mūsų edukuoti neosovietikai.
“….Šalies vadovė paragino ministrą ypatingą dėmesį skirti Rytų Lietuvos žmonių švietimui ir lietuvių kalbos mokymui šiame krašte. „Rytų Lietuvos piliečiai negali būti prasčiau išsilavinę nei visos Lietuvos žmonės. Visi Lietuvos piliečiai turi būti vienodai raštingi, o lietuvių kalba neturi tapti jokių derybų ar politinių susitarimų įkaite”, – pabrėžė Prezidentė…” grybauskaite.lrp.lt/lt/lietuviu-kalba-negali-buti-politiniu-susitarimu-ikaite/15910
“..Pasak šalies vadovės, simboliška, kad Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojai apdovanojami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šiandien, kaip ir prieš šimtmetį, mums rūpi lietuvių kalbos ir kultūros ateitis. Tai dar kartą primena, kaip tvirtai Lietuvos istorijoje yra susijusi kova dėl gimtosios kalbos ir dėl valstybingumo, kai iš tautos buvo atimta ir viena, ir kita…” grybauskaite.lrp.lt/lt/lietuviu-kalba-musu-identiteto-kovos-ir-savitumo-simbolis/29919
“D.Grybauskaitė: jūs sakote nacionalistai, o aš juos pavadinčiau tautiniu jaunimu …. Monika Garbačiauskaitė-Budrienė Delfi 2013.03.07 11:14 – Norėčiau kritiškiau įvertinti jūsų klausimą, o jūs pasakėte nacionalistai, o aš juos pavadinčiau tautiniu jaunimu. Jei tas tautinis jaunimas kalba apie patriotizmą, nežeidžia kitų piliečių ir nediskriminuoja jokiais lozungais, tai yra sveikintina, kodėl ne…”delfi.lt/news/daily/lithuania/dgrybauskaite-jus-sakote-nacionalistai-o-as-juos-pavadinciau-tautiniu-jaunimu-60850015
> Jules
Gali būti, manau, kad taip pavadinta Dalia galėjo būti todėl, kad Grybauskaitė turėjo Juodą kovos menų diržą. Mat, Juodojo diržo turėtojos būna pasirašiusios, kad, jeigu puls kas jas daugiau negu trise, turės jos teisę užmušt tokius priešus visai mirtinai. Pragaras kitiems lietuviams dėl to buvo konfliktuoti su ja, kadangi, jei kas, užmušt savo priešus galėjo ji mirtinai.
Bet, net būdama tokia galinga, nepajėgė atsakyti Sadūnaitei kur mergaitė.
Kaip kad atsakyt to negali ir Skvernelis.
Nes, ar tai nebuvo viešųjų ryšių akcija su realybės šou…
> Mikabalis
Tikėtina. Išvada: pasirūpinti šia nebaigta byla turėtų dabarties Prezidentas su savo žmona. Nes moterims svarbiausia yra vaikai ne tik asmeniški, be, šiuo atveju, ir visos tautos.