Kovo 5 d., ketvirtadienį, 17:30 Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje (Gedimino pr. 4, Vilnius), vyks Lietuvos istorijos instituto Metų paskaita.
Paskaita vyks anglų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą. Renginio moderatorius – žurnalistas ir rašytojas Rytis Zemkauskas.
Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, Lietuvos istorijos institutas kviečia į Metų paskaitą. Profesorius Ričardas Butervikas-Pavlikovskis (Richard Butterwick–Pawlikowski) (Didžioji Britanija) Vilniuje skaitys paskaitą „Lietuvos istorijų susikirtimai: kraštai ir žmonės tarp tautinės valstybės, sąjungų ir imperijų“ („Encountering Lithuanian Histories: Lands and People between Nation-state, Unions, and Empires“).
Pasak Lietuvos istorijos instituto direktoriaus dr. Aurimo Švedo, šiuo renginiu pradedamas naujasis Istorijos instituto paprotys.
„Metų paskaita yra Lietuvos istorijos instituto dovana Lietuvos visuomenei, kviečianti išgirsti tikrųjų autoritetų, iškilių mokslininkų balsus ir iš naujų perspektyvų pažvelgti į mūsų valstybės, Europos bei pasaulio istoriją, taip prasmingai paminint artėjančiąją Kovo 11-ąją, – sako dr. A. Švedas.
– Naująjį paprotį pradedame būtent profesoriaus R. Buterviko-Pavlikovskio paskaita. Tai puikiai Lietuvos istoriją išmananti asmenybė, kurios įžvalgos leis mums geriau suvokti ne tik tai, kaip matome patys save, bet ir kaip mus regi kitas.“
Prof. R. Butervikas-Pavlikovskis yra Londono universiteto koledžo Slavistikos ir Rytų Europos studijų mokyklos profesorius. Lietuvos ir Lenkijos valstybingumo ryšius jis tyrinėja daugiau kaip 30 metų.
Praėjusiais metais pasirodė naujausia prof. R. Buterviko-Pavlikovskio knyga anglų kalba „Lithuania: A History“ („Lietuva: Istorija“), kuria istorikas siekia padėti pasaulio visuomenei geriau pažinti bei suprasti gilią ir sudėtingą Lietuvos istoriją.
Renginys nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija.
Gal labiau įdomu būtų ne Lietuvos valstybingumo, o lietuvių kalbinio tautiškumo išsiplėtojimo Europoje ir jo išsilaikymo tūkstantmečiais istorija. Lietuvos ir Lenkijos valstybingumo ryšys iš esmės teisiškai yra aiškus – Lenkija karalystė – valstybė suverenė, o Lietuva – Karalystės teritorijos provincija (jos kunigaikštystė), Jogailos prisijungta prie Karalystės kaip jo atsinešta nuosavybė, gavus už tokį Lietuvos statuso pažeminimą valdyti Lenkijos karalystę kaip jos karalius. Detalės, kaip tai vyko, tai jau beletritika.
>Vilna
Sutinku su jumis santykiu 1:1.
Simboliška, kad Istorijos institutą išmetė iš puikaus pastato Gedimino gatvėj ir pagaliau įkurdino buvusioj Vilniaus brigados būstinėj.
Kažin, ar gerbiamas istorikas, knygų autorius, žino apie metalinę plokštę, rastą prieš berods 20 metų Valdovų rūmų sklype, kurioje yra įrašas galimai lietuvišku runų raštu ir įrašas graikų kalba ” Algirdos Basileos”- ” Imperatorius Algirdas” ? Ar tas istorikas rašo apie Lietuvos karalius, ar tik apie Lietuvos didžiuosius kunigaikščius? Žinoma, reikėtų jo paklausti renginio metu. Tada galimai paaiškėtų jo knygų mokslinė vertė.
>skt.
Patalpinkite rastos plokštės vaizdą su įrašu ČIA, prašau, ir tie, kas turi Juozo Šeimio knygą “Egiptas, skitai, lietuviai runomis” (leidykla “Piko valanda”, Marijampolė, 2006), galės, jeigu tik bus ten, runas perskaityti. Dėkoju.
Nuoroda su rastos plokštės vaizdu: alkas.lt/2023/09/20/neiminta-misle-valdovu-rumuose/
Spėju, kad,pavyzdžiui latviai ar estai paskelbtų visam pasauliui ,kad galimai rado savo rašto įrodymų ( ištyrinėtų ir iššifruotų vėliau). Lietuvoje šis istorinis atradimas beveik niekam neįdomus….Kaip ir apleistas vieno lietuvių raštijos pradininkų Stanislovo Rapolionio ( 1485-1545) paminklas jo gimtinėje prie Eišiškių Šalčininkų rajone. Tas valdžios abuojumas lietuviškai savasčiai, lietuvių kalbos istorijai kartais glumina. Valdžia rūpinasi taut. mažumų mokyklomis su keliais mokiniais Trakų r., o Vilniaus r.Mickūnuose tėvai iki šiol neturi galimybės leisti vaikus į mokyklą,kurioje būtų mokoma valstybine lietuvių kalba.
Rimgaudas>skt.
Pašnekėjau su Juozu Šeimiu, tai jis labai nustebo: “Užrašas ant ant šitos plokštės yra runinis, lietuviškas. Aš jį perskaičiau ir tarp visų kitų dalykų išspausdinau savo nesenai išleistoje knygoje “Nojaus ugnis runose”. Tad, mums irgi beliko perskaityt. Dėkoju.
Tokiais atvejais, kai kitataučiai (ar kitakalbiai) NEPAGRĮSTAI vadinami tautine mažuma, derėtų naudotis kabutėmis:
Valdžia rūpinasi „taut. mažumų“ mokyklomis su keliais mokiniais Trakų r., […]
Dar praverstų pridėti, jog taip juos vadindama, įstaiga laužo tarptautinį ŽT įstatymus (VŽTD) – kitakalbiai diskriminuojami.
ZVI GITELMAN Interview #28 Jews in Soviet Communism, Russian oligarchs, Chabad in Russia, etc.
youtube.com/watch?v=N4VbZo7JsM4
Šis interviu įvyko 2010 metais. Zvi Gitelmanas yra Mičigano universiteto judaikos studijų emeritas profesorius. Tarp jo specializacijų buvo žydų gyvenimas Rytų Europoje, įskaitant Sovietų Sąjungą/Rusiją. Jis buvo „vyresnysis reziduojantis mokslininkas“ Jungtinių Valstijų Holokausto memorialiniame muziejuje ir dirbo jo oficialioje taryboje. Jis yra parašęs keletą knygų ir gavęs įvairių apdovanojimų. Šiame interviu profesorius Gitelmanas nagrinėja tokius klausimus kaip: kodėl kai kuriems „tokiems skirtingiems žmonėms kaip Winston Churchill ir Adolf Hitler“ sovietinis bolševizmas/komunizmas buvo laikomas žydų judėjimu? Kodėl žydai buvo neproporcingai atstovaujami bolševikų/komunistinio judėjimo vadovybėje (ir kiek stipriai jie buvo susiję su „žydiška“ tapatybe)? Kodėl žydai buvo neproporcingai atstovaujami (ypač ankstesniais metais) bolševikų/komunistų slaptojoje policijoje? Kaip Chabad Lubavič judaizmo versija tapo tokia įtakinga šiandieninėje Rusijoje? Kodėl (Vakaruose vadinamas) „Holokaustas“ Rusijoje nebuvo laikomas ypač žydišku reiškiniu? Kuo skiriasi pasaulietinė sovietų/rusų teisė ir žydų religinė teisė apibrėžiant asmenį kaip žydą, ir kaip žydai toje šalyje save laiko žydais – arba ne?
Iš tikrųjų runų raštu gali būti užrašyta, tai kas parašyta graikų kalba, t.y. ,,Algirdos Basileos”. Tai gali būti, kad ta plokštelė yra iš labai senų laikų ir žodis ‘Algirdos’, kaip ir ‘Basileos’, gali būti graikiškas, reiškiantis buvusios šalies ar miesto pavadinimą, o su mūsų Algirdo vardu sutampantis atsitiktinai. Žodžiu, plokštelė ir įrašai joje nagrinėtini, tyrinėtini visapusiškai, tačiau, matyt, Valdovų rūmų muziejaus vadovui labiau rūpi Lenkijos apdovanojimus gauti.
Gal nenusišnekėkite, pirmiausia prieš komentuodamas pasidomėkite moksliniais šaltiniais : epublications.vu.lt/object/elaba:4508845/
In 1371, Grand Duke of Lithuania Algirdas wrote to Patriarch Philotheus of Constantinople a letter in Greek. Translated from Greek into Lithuanian by Marcelinas Ročka, the letter was first published only after the scientist‘s death, in 1996; by then, there had been translations of the letter from Russian. Describing the style of the letter, the scientist emphasized only a very distant link of Algirdas‘letter with the so-called Byzantine humanism of the first half of the 14th century. This article aims at determining whether this letter is indeed exceptional in the context of abundant Byzantine epistolography and whether it can be overall compared to Byzantine letters. The article starts with a concise review of the tradition of Byzantine letter: its‘structure, types, style and topics. After having determined the type of the Greek letter of Grand Duke of Lithuania Algirdas, this letter is compared to Byzantine letters of analogous type by examining its‘ composition and stylistic features. In this section, the most attention is given to the greeting in the letter: in the translation of M. Ročka the first sentence is missing; here it is presented and all the components of the greeting are discussed. The orthography of the duke‘s name and the lexical variation of his title in Greek texts is analysed, considering the usage of lexemes ὁ ῥήξ/ῥήγας, ὁ κράλης, ὁ βασιλεύς, ὁ αὐθέντης, in accordance with Acta patriarchatus Constantinopolitani MCCCXV–MCCCCII, ed. Franciscus Miklosich, Iosephus Müller, Vindobodae: 1860. Such comparison allows to affirm that the Greek letter of Grand Duke of Lithuania Algirdas meets the requirements of the late Byzantine business correspondence both concerning its‘ structure and its‘ stylistic features. In the end, after having discussed the features of an oath that is given to the duke when kissing the cross and that is described in the letter, as well as having familiarized with the manuscripts of M. Ročka, some comments on the translation are presented and different translation of several points is suggested.
Šokate, kaip žmonės sako, – kaip Pilypas iš kanapių. Ne Algirdo laiško Konstatinopolio patriarchui klausimu kalbu, jis istorikų tyrinėtas, istorijos mokslui yra žinomas, o apie būtinybę metalinės plokštelės įrašų, rastos Valdovų rūmų kieme, tyrimo dalykus samprotauju.
Nebeprisimenate, ką neseniai rašėte : ‘žodis ‘Algirdos’, kaip ir ‘Basileos’ gali būti graikiškas, reiškiantis buvusios šalies ar miesto pavadinimą, o su mūsų Algirdo vardu sutampantis atsitiktinai” ? Mankštinkite atmintį,skaitykite mokslinius darbus ir pasimokykite graikų kalbos, tada sužinosite, kas ką reiškia. lituanistika.lt/content/32042
Net jei esi teisus, ar būtina taip aršiai ?
Tai, kad nėra ką skaityti, nei Muziejus, nei Institutas nieko moksliškai tirto apie plokštelę, joje esančius įrašus neparašė. Ir dabar vien emocijas laidote, painiodami dalykus…
>Vilna
Ką tik , dar prieš jus, parašiau Rimgaudas>skt adresu, kad minėtą plokštelę savo nesenai išleistoje knygoje “Nojaus ugnis runose” lietuviškai jau yra perskaitęs Juozas Šeimys. Dėkoju.
Жириновский о евреях! Что будет, когда Израиль проиграет? 2004 год
youtube.com/watch?v=IcLWETIf3J4