Vilniaus knygų mugėje kels klausimą: ar reikia Rusiją pervadinti Rosija?

Kodėl daug kam Rusia pirmiausia siejasi su Rusija, nors taip nėra? Ilgus metus Rusijos propaganda siekė šį skirtumą panaikinti ir tai neabejotinai suformavo tam tikras mąstymo klišes, iš kurių sunku išsivaduoti.

Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniaus knygų mugėje kvies diskutuoti – ar reikia Rusiją pervadinti Rosija?

Istorinį, politinį ir kultūrinį šio klausimo kontekstą, moderuojant žurnalistui, organizacijos „Stiprūs kartu“ vadovui Edmundui Jakilaičiui, nagrinės Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė, viena iš parodos „Kijevo Rusia. Pradžia“ kuratorių dr. Rūta Kačkutė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prof. dr. Alfredas Bumblauskas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė.

Rusia nėra Rusija

Suprasti šio klausimo istorinį kontekstą padeda Lietuvos nacionalinio muziejaus tarptautinė paroda „Kijevo Rusia. Pradžia“ ir joje pristatomas moksliniais tyrimais pagrįstas Kijevo Rusios įkūrimo ir klestėjimo pasakojimas.

„Muziejus nuo pat karo pradžios ieško būdų padėti ukrainiečiams, ypač muziejininkams. Ši paroda skatina kalbėti apie regiono istoriją, kuri yra patekusi į propagandos spąstus, todėl siekiame, kad skirtis tarp Kijevo Rusios ir Rusijos būtų dar geriau įsisąmoninta“, – apie diskusijos atsiradimo priežastis pasakoja R. Kačkutė.

Šių dviejų dalykų suplakimas į viena, kurio siekia Rusijos skleidžiama propaganda, yra tiek istoriškai neteisingas, tiek geopolitiškai pavojingas.

„Kijevo Rusia nėra Rusija ir niekada taip nebuvo. Rusija susikūrė Maskvos kunigaikštystės pagrindu, o ši išsirutuliojo iš mažos dalies Kijevo Rusios paribyje buvusių Vladimiro-Suzdalės ir Rostovo žemių tik XIII amžiuje, jau žlungant Kijevo Rusiai.

Rusija jokiu būdu negali būti tapatinama su Kijevo Rusia, kuri yra daugiakultūris darinys, grįstas vakarietiška tradicijau papročiu.

Rusija nesugebėjo pasinaudoti kultūriškai turtingu palikimu kaip sumanymo pamatu besiformuojančiai valstybei ir nuėjo vienvaldžio valdovo ir jo neribotos galios keliu, tam įtakos turėjo artimas Maskvos kunigaikštytės santykis su mongolų-totorių valstybe“, – dėsto R. Kačkutė.

Diskusijos dalyviai klaus, ar neatėjo laikas žengti dar toliau, aiškiai atskiriant senąjį rusėnų paveldą nuo Maskvos kunigaikštystės pagrindu susikūrusios dabartinės Rusijos.

Vadindama save Rusija ir rusais, Rusijos Federacija siekia vienašališkai pasisavinti Kijevo Rusios istoriją ir palikimą, o rusais iš tikrųjų turėtų būti vadinami viduramžių valstybės Kijevo Rusios gyventojai.

Ankstyvajame valstybės formavimosi laikotarpyje rytų slavų gentys nevartojo termino rus’ sau pačioms pavadinti. Pirmiausia taip buvo apibūdinama artimoji kunigaikščio aplinka, jo patikėtiniai, skandinavų vikingų kariauna, žmonės, renkantys duoklę ir atplaukiantys laivais.

Žodis rus’ siejamas su senosios skandinavų kalbos žodžiu rōþr, kuris reiškia irkluotoją arba žygį laivais su irklais. Ir tik vėliau taip pavadinama Kijevo Rusios žemė, jų valdoma teritorija ir visi jos gyventojai.

Istorikas A. Bumblauskas atkreipia dėmesį į tai, jog iki šiol nemokame rusų masyve įžvelgti atskirų istorinių reiškinių, jis buvo vienas pirmųjų, pradėjusių kalbėti apie būtinybę atskirti Rusiją nuo Rosijos: „Rosijanus reikia skirti nuo rusų ir čia netgi reikia sutvarkyti lietuvių kalbą.

Rusia yra tinkamas žodis pažymėti Rusios masyvui iki rosijanų, iki rosijaniškojo imperializmo. Žlungant Kijevo Rusiai dabartinėse Rusijos Federacijos žemėse atsiradusios Maskvos kunigaikštystės gyventojai turėtų būti vadinami maskoliais.

O tada galime kalbėti apie rosijanus – dabartinės Rusijos Federacijos rusus – ir Rosiją – dabartinę Rusijos Federaciją.“

Alfredo Bumblausko ir archeologo dr. Aleksiejaus Luchtano pokalbyje, kuris rodomas parodoje „Kijevo Rusia. Pradžia“, pabrėžiama, jog lenkai savo kalboje šią skirtį turi: žodžiai „ruski“ ir „rosyjski“ aiškiai atskiria Rusią ir Rosiją.

Iš visuomenės kylantis sumanymas. Meiliūnaitė pažymi, kad įprastai pavadinimų keitimas vyksta pačių valstybių sumanymu – pasikeičia tarptautiniai standartai ir keičiamas lietuviškas pavadinimas, pvz., Makedonija ir Šiaurės Makedonija.

Nesenas Gruzijos atvejis išskirtinis tuo, kad valstybė nekeitė pavadinimo, tik prašė vadinti taip, kaip pavadinimas skamba kartveliškai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad svarbu istorinės atminties palaikymas ir tradicinių vietovardžių vartojimo skatinimas, pvz., Karaliaučius greta Kaliningrado, Gudija – Baltarusijos. Todėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu tradiciniai pavadinimai privalomi mokykliniuose vadovėliuose ir transporto žiniose.

Taigi dėl įvairių priežasčių atsiradę tam tikri pavadinimų variantai galimi. O atvejis, kai svarstomi ketinimai keisti tradicinį pavadinimą, turintį kelių šimtmečių vartojimo paprotį, būtų visiškai išskirtinis.

Taip susiklostytų padėtis, kai vartosenoje atsirastų du pavadinimai, o visuomenė nuspręstų, kuris jai priimtinesnis. Taigi būsima diskusija pirmiausia būtų visuomenės nuomonės įsivertinimas.

„Kalba pavadina dalykus, tačiau visų pirma juos reikia suprasti. Alternatyvaus pavadinimo atsiradimas leistų rinktis ir matytume, ar jis prigyja.

Dar 2023 metais visuomenėje mirgėjo įvairūs pavadinimai: Maskolija, Maskovija, žmonės ir dabar turi tų neoficialių pavadinimų. Kartu atsirastų paskata diskusijai, kodėl tas skirtumas yra ir kodėl jis yra svarbus“, – sako V. Meiliūnaitė.

Dalyvauti diskusijoje ragina ir jos moderatorius E. Jakilaitis:

„Muziejai ne kartą yra įrodę, jog geba tapti platforma diskusijoms. Ši diskusija nėra siekis tučtuojau priimti sprendimus.

Norime pradėti konceptualią polemiką šiuo klausimu, pasitikrinti, ką galvoja visuomenė. O norint turėti savo nuomonę, visų pirma reikia žinoti faktus, sudėti bruožus. Tą ir žadame padaryti. Rusija ir Baltarusija ar Rosija ir Gudija? Skiriasi ne tik žodžiai, bet ir turinys, kurį į juos įdedame.“

Diskusija „Ar reikia Rusiją pervadinti Rosija? Istorinis, politinis ir kultūrinis kontekstas“ vyks Vilniaus knygų mugėje kovo 1 d. 16 val. 15 MIN forume. Diskusiją ves žurnalistas, organizacijos „Stiprūs kartu“ vadovas Edmundas Jakilaitis.

Dalyvaus Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė, viena iš parodos „Kijevo Rusia. Pradžia“ kuratorių dr. Rūta Kačkutė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prof. dr. Alfredas Bumblauskas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė.

Vienas euras nuo parodos bilieto – Ukrainai

Lietuvos nacionalinis muziejus primena, kad kiekvienas tarptautinės parodos „Kijevo Rusia. Pradžia“ lankytojas prisideda prie prasmingos akcijos: vienas euras nuo kiekvieno parduoto bilieto bus skiriamas eksponatus parodai skolinusiems Ukrainos muziejams.

Tai Nacionalinis Ukrainos istorijos muziejus, Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Archeologijos institutas, Lvivo istorijos muziejus ir Zaporižios srities kraštotyros muziejus. Šis sumanymas primena apie būtinybę remti Ukrainos kultūros institucijas šiuo sudėtingu laikotarpiu.

Tarptautinė paroda „Kijevo Rusia. Pradžia“ veiks iki 2025 metų kovo 30 dienos Istorijų namuose, T. Kosciuškos g. 3, Vilniuje. Parodą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.