Atšilus orams gatvėse padaugėja naujų eismo dalyvių, važiuojančių dviračiais, paspirtukais, riedžiais, motoroleriais, motociklais ir kitomis elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, todėl vairuotojai kviečiami būti atidesni ir kantresni.
Itin populiarios elektrinės dviratės mikrojudumo priemonės naudojamos ne tik asmeninėms reikmėms, bet ir tapo kurjerių ar maisto išvežiojimo veikla besiverčiančių asmenų darbo priemone. Neišvengiamai automobilių vairuotojai ir pėstieji turi priprasti prie vėl į gatves sugrįžusių šiltojo periodo eismo dalyvių.
Deja, toli gražu ne visi dviračių transporto priemonių vairuotojai paiso kelių eismo taisyklių. Vien balandžio 14-27 d. Lietuvoje įvyko 13 susidūrimų su dviračiu, 9 – su mopedu ar motociklu, skelbiama Transporto kompetencijų agentūros (TKA) eismo įvykių statistikoje.
Pavojingiausios vietos – važiuojamųjų dalių susikirtimai
Daugeliu atveju automobiliai ir dviratės transporto priemonės (išskyrus motociklus ir motorolerius) naudojasi skirtingais keliais – automobiliais važiuojama gatvėse, o dviratėmis transporto priemonėmis važiuojama šalia gatvių esančiais dviračių ar pėsčiųjų takais. Tačiau daugiausia eismo įvykių įvyksta pavojingiausiose vietose – važiuojamųjų dalių susikirtimuose.
„Didelę dalį susidūrimų tokiose vietose lemia automobilio vairuotojo neatidumas, kurį kai kuriais atvejais galima paaiškinti vairuotojo dėmesio sutelkimu į įvažiuojamą kelią ir į jame judančias transporto priemones. Vairuotojas gali nepastebėti kertamu dviračių arba pėsčiųjų taku artėjančio dviratininko ar paspirtukininko, jei jo judėjimo greitis yra didesnis“, – perspėja draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.
Šviesoforais reguliuojamose sankryžose ir pėsčiųjų perėjose problemą išsprendžia aiški pirmumo teisės ir važiavimo tvarka. Užtat nereguliuojamuose eismo srautų susikirtimuose problemos išlieka ir net auga, daugėjant greičiau už įprastą pėsčiųjų srautą judančių dviračių transporto priemonių. Todėl šiose vietose vairuotojams reikėtų ypač atidžiai įvertinti situaciją, įsitikinti, kad prie susikirtimo neartėja dviratininkas ar paspirtukininkas, ir tik tuomet tęsti manevrą.
Verta pasikartoti kelių eismo taisykles
„Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas pabrėžia, kad Kelių eismo taisyklėse pakankamai aiškiai yra apibrėžti eismo dalyvių veiksmai, todėl patartina šias žinias atsinaujinti, ypač atšilus orams ir gatvėse padaugėjus dviračių transporto priemonių.
Viena labiausiai nepaisomų ir galbūt dalies vairuotojų pamiršta Kelių eismo taisyklių nuostata, įpareigojanti vairuotojus, įvažiuojančius į šalia esančias teritorijas arba išvažiuojančius iš jų, praleisti pėsčiuosius, kurių judėjimo kryptį kerta. Kirsdami išvažiavimą iš tokios teritorijos, pirmumą turi dviratininkai. Šioms teritorijoms priskiriamos gyvenamosios zonos, kiemai, stovėjimo aikštelės ir panašiai.
Tačiau dviračio ir elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu.
„Dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai turėtų būti itin dėmesingi pėstiesiems. Važiuojant kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, privaloma duoti kelią pėstiesiems, neturima jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu artimu pėsčiojo judėjimo greičiui, t. y. 3-7 km/h, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Atskirai elektrinių mikrojudrumo priemonių vairuotojams yra draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu‘, – primena A.Gučius.
Dviratininkams ir elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojams yra draudžiama kirsti važiuojamają dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis. Vis dėl to ne visuomet paisoma šios taisyklės. Todėl automobilių vairuotojai privalo būti atidesni artėdami prie nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų – jei pėstysis paprastai link pėsčiųjų perėjos juda nuspėjamai ir yra laiko pasiruošti stabdyti, atvažiuojančio dviratininko galite ir nepastebėti ar nespėti sustabdyti dėl jo pasirinkto greičio.
Vairuotojai privalo būti atidesni ir pasirinkti saugų greitį
Pasak Agniaus Gučiaus, vairuotojai privalo būti atidesni ties pėsčiųjų perėjomis, išvažiavimuose iš teritorijų ar įvažiuojant į jas, o dviratininkai ir elektrinių mikrojudrumo priemonių vairuotojai turėtų nuspręsti, kiek atsakomybės dėl savo kelionės saugumo yra pasiruošę atiduoti į kitų eismo dalyvių rankas.
„Jeigu dviratininkai nori patys spręsti, kaip saugiai atvyks į savo kelionės tikslą, jie privalo pasirinkti protingą saugų greitį, t. y. tokį, kad bet kuriuo momentu pavyktų sustabdyti priemonę ir išvengti susidūrimo su netikėta kliūtimi. Mieste judėjimas yra itin intensyvus ir niekas negali garantuoti, kad visi kelyje sutikti eismo dalyviai yra atidūs ir paisys KET taisyklių“, – teigia A. Gučius.
Jis pabrėžia, kad gatvėse padaugėjus dviračių, paspirtukų, riedžių ir kitų elektrinių transporto priemonių, kurių vairuotojai nebūtinai žino kelių eismo taisykles ir jų laikosi, visi turėtume tapti atidesni – ir automobilių vairuotojai, ir pėstieji.
Parengta pagal „Gjensidige“ pranešimą
