Eismo nelaimės, kurios įvyksta ne kelyje, o stovėjimo aikštelėse, prekybos centrų ar biurų statymo vietose bei sausakimšuose kiemuose, dažniausiai nepadaro didelės finansinės žalos, tačiau neretai tampa painiu galvosūkiu visiems eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių savininkams.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais automobilių stovėjimo aikštelėse įvyko 3,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių. Jie sudaro 7,5 proc. visų draudžiamųjų įvykių, kuriuose pernai nukentėjo automobiliai.
„Stovėjimo aikštelėse, prekybos centrų ar biurų parkavimo vietose bei kiemuose įvykstantiems eismo įvykiams būdingi nedideli įlenkimai, šonų apibraižymai, žibintų iškūlimai, veidrodėlių nulenkimai ar bamperių suskaldymai. Retesniais atvejais nukenčia automobilio ratai, langų stiklai“, – pasakoja „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.
Jo teigimu, dažniausiai tokie įvykiai stebimi didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kur stovėjimo aikštelėse būna daugiau automobilių. Pasak A. Gučiaus, įprastai tokių eismo įvykių žalos yra nedidelės – siekia kelis šimtus eurų. Tačiau draudimo bendrovė pernai atlygino ir 27 tūkst. eurų nuostolius, kai automobilių stovėjimo aikštelėje susidūrė du atbulomis važiavę automobiliai. Praėjusiais metais „Gjensidige“ už žalas, kurias transporto priemonių savininkai patyrė automobilių stovėjimo aikštelėse, išmokėjo virš 2 mln. eurų.
Greitis ir aikštelėse – lemiamas veiksnys
Manevruojant automobilių stovėjimo aikštelėje A. Gučius pataria vairuoti neskubant ir visada pasirinkti saugų greitį. „Aikštelėse yra didelė tikimybė, kad iš stovėjimo vietos neapsidairęs išvažiuos kitas automobilis arba į važiuojamą dalį išeis ar išbėgs pėsčiasis. Vairuotojai visada aikštelėse turėtų būti pasiruošę staigiai stabdyti, nes greitis tokiose eismo nelaimėse yra lemiamas veiksnys. Deja, praktika rodo, kad tarp sustatytų automobilių kartais vairuotojui itin sunku pamatyti galimai pavojingą kliūtį“, – kalba draudimo bendrovės atstovas.
Pasak A. Gučiaus, judant automobilių stovėjimo aikštelėje itin svarbu atkreipti dėmesį į jos eismo tvarką ir kelio ženklinimą. „Vairuotojai turi praleisti kitus automobilius, kurių judėjimo kryptį jie kerta, jei kelio ženklinimas rodo, kad privalote tai padaryti. Jeigu nesate tikras dėl savo pirmumo arba kelio ženklinimas nusitrynęs ir jo nesimato, tuomet elkitės taip, lyg neturėtumėte pirmumo teisės. Jei kelio ženklinimo nėra, vadovaukitės dešinės rankos taisykle“, – vairuotojams pataria draudimo bendrovės atstovas.
Jo teigimu, parkuojantis, ypač atbulomis, vairuotojas turi duoti kelią visiems eismo dalyviams, todėl svarbu ypač atsargiai įvertinti situaciją dėl pėsčiųjų. „Prieš pradėdami judėti atbulomis, visada įsitikinkite, kad tai daryti saugu. Manevruojant atbuline eiga itin svarbu sekti veidrodėliuose matomą vaizdą, tačiau reikėtų nepamiršti ir apie „akląsias vietas“, esančias transporto priemonės šonuose. Šios zonos – tai erdvė, kai greta esantis automobilis nebėra matomas per šoninio vaizdo veidrodėlį, tačiau dar nėra pastebimas žvilgsniu per šoninį langą. Jei vairuotojui kyla klausimų dėl matomumo, jis turėtų paprašyti pagalbos savo keleivių, kurie išliptų iš automobilio ir nurodytų teisingą važiavimo kryptį“, – kalba A. Gučius.
Draudimo bendrovės atstovas atkreipia dėmesį, kad pėstieji, matydami lėtai manevruojantį automobilį, turėtų jį apeiti iš priekio, kad vairuotojas laiku pastebėtų pėsčiąjį ir sustotų.
Raštelis su numeriu – klaidingas sprendimas
Draudikas pataria, įvykus eismo nelaimei stovėjimo aikštelėje ar kieme, neskubėti pasišalinti iš įvykio vietos. „Pirmiausia, patarčiau 20-30 minučių ramiai lukterėti kitos transporto priemonės vairuotojo. Jei nelaimė įvyko kieme, reikėtų paprašyti kaimynų ar kitų daugiabučio gyventojų pagalbos: žmonių pagalba labai dažnai padeda nustatyti automobilių savininkus. Jei avariją padarėte prekybos centro aikštelėje, kreipkitės į jo informacijos skyrių, kad darbuotojas praneštų žalą patyrusio automobilio valstybinius numerius per garsiakalbį“, – sako A. Gučius.
Jis taip pat pataria pačiam kaltininkui paskambinti trumpuoju bendrosios pagalbos telefonu 112. „Policijos pareigūnai, tikėtina, padės surasti transporto priemonės savininką ir su juo susisieks. Dėl smulkaus eismo įvykio policijos ekipažo gali tekti palaukti ilgesnį laiką, nes tai nėra skubus įvykis. Tačiau policija padės nustatyti transporto priemonių savininkus ir galės su jais susisiekti“, – aiškina draudimo bendrovės atstovas.
Jis ragina susilaikyti ir nepalikti raštelių už valytuvo: tai – nepatikimas ir rizikingas būdas susisiekti su nukentėjusiuoju, nes raštelį palikęs asmuo galės būti baudžiamas už administracinį nusižengimą (pasitraukimą iš įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles), jei jį radęs vairuotojas kreipsis į policiją. Šiuo metu baudos už tokius pažeidimus siekia nuo 600 Eur iki 1100 Eur kai padaryta žala neviršija 750 Eur, arba nuo 1100 Eur iki 2000 Eur, kai žala viršija 750 Eur.
„Jei susidūrėte su kita transporto priemone ir nepavyksta nustatyti eismo nelaimės kaltininko, nedvejodami kvieskite policiją, užfiksuokite eismo įvykį, fotografuokite padėtis, kelio ir kitą ženklinimą“, – pataria A. Gučius.
