Gegužės 14–15 d.Vilniaus mažąjame teatre (VMT) į spektaklius kvies jaunosios kartos režisieriaus Augusto Gornatkevičiaus „Žiurkės“.
Šį pavasarį Vilniaus mažąsis teatras (VMT) dosnus pristatymų. Paskutinį balandžio savaitgalį buvo pristatytas ir Oskaro Koršunovo režisuotas „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“.
Pagal Nobelio premijos laimėtojo Gerharto Hauptmano (Gerhart Hauptmann) žymiausią pjesę pastatytas spektaklis kalba apie tai, kas vienodai svarbu XX a. pradžios Berlyne ir mūsų dienomis – moterų padėtį, socialinę atskirtį ir drastiškus sprendimus, kuriems ryžtamasi, siekiant prisitaikyti ar net išgyventi.
A. Gornatkevičius, 2020 m. baigęs teatro režisūros magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, jau spėjo sukurti ne vieną spektaklį įvairiuose Lietuvos teatruose.
Sutapimas, kad pirmąjį šio pavasario pristatymą VMT pristatęs O. Koršunovas dar 1998 m. pastatė pjesę „Roberto Zucco“, o A. Gornatkevičius šį Bernardo-Mario Kolto (Bernard-Marie Koltes) kūrinį į sceną perkėlė lygiai po dviejų dešimtmečių – 2018 m. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre.
Šįsyk jaunas režisierius atsigręžia į Nobelio literatūros premijos laimėtojo G. Hauptmano kūrybą – žymiausią jo pjesę „Žiurkės“ (iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas).
Tai antrasis jo susitikimas su šio nobelisto kūryba – 2017 m. pagal jo pjesę „Vieniši žmonės“ Vilniaus senajame teatre A. Gornatkevičius pastatė spektaklį „Vieniši“.
Pjesėje „Žiurkės“ G. Hauptmanas nukelia į XX a. pradžios Berlyną, kur klostosi istorija, paties rašytojo įvardyta tragikomedija. Jos centre – dvi moterys, tuometinės visuomenės socialinių standartų ir netikėtų aplinkybių pastūmėjamos žengti radikalius žingsnius.
G. Hauptmanas atidžiai kuria veikėjų psichologinius portretus, jautriai tyrinėja socialines problemas. Jis vienas pirmųjų savo amžininkus kvietė atsimerkti ir suvokti, kokie skirtingi žmonės sudaro visuomenę – tai ne tik turtingi ir sėkmės lydimi, bet ir skurdžiai, nelaimėliai.
A. Gornatkevičius šį kūrinį mintyse nešiojosi kelerius metus, o įgyvendinti savą jo versiją scenoje galėjo 2024 m. tapęs VMT rengiamų varžytuvių „DramaTest Residency“ nugalėtoju.
Pasak režisieriaus, tai, apie ką G. Hauptmanas rašė daugiau kaip prieš šimtmetį, svarbu iki šiol – socialinės žirklės tebeegzistuoja, galios žaidimai žaidžiami, tik geriau maskuojami, o primetamų vaidmenų spaudimas ir kūno autonomijos – ypač moterų – problema išlieka svarbūs.
Kaip teigia A. Gornatkevičius, VMT scenoje veiksmas vyksta savotiškoje belaikėje erdvėje. Tai būdas parodyti, jog istorija galėjo vykti tiek prieš šimtą metų, tiek dabar – svarbu ne laikmetis, o pasikartojimas. Tiesa, pjesės kalba kiek atnaujinta, o veikėjų drabužiai primena dabartinius.
Pagrindines spektaklio veikėjas tragiškai sieja abiejų juntamas visuomenės spaudimas, lūkesčiai ir karštligiškas noras juos išpildyti. Besilaukianti paauglė Paulina (vaid. Greta Bendžė) tėvų išvaroma iš namų, ją globoti imasi ponia Jon (vaid. Indrė Patkauskaitė), turinti kėslų pagrobti gimsiantį vaikelį ir taip įgyvendinti tobulos šeimos viziją.
Nors pati istorija tragiška, joje netrūksta ir komedijos bruožų – farso, sutirštinimų, komiškų veikėjų. Būtent todėl pats G. Hauptmanas vadino ją tragikomedija.
O kuo čia dėtos žiurkės? Anot A. Gornatkevičiaus, nobelistui G. Hauptmanui žiurkės leidžia prabilti apie vidinę švarą. Viena vertus, jos yra labai socialios būtybės, lygiai kaip ir žmonės.
Tačiau pritrūkus maisto, žiurkės gali pradėti ėsti viena kitą. Tad ir žmonių visuomenėje žiurkiškumas – vienas kito „valgymas“ – gali pabusti labai greitai. Tai įvyksta suprekinus žmogiškus santykius, vienam kitą vertinant kaip daiktus, niekinant atsidūrusius ant žemesnio socialinio laiptelio.
Toks žiurkiškumas galėjo išryškėti tiek XX a. pradžioje, tiek ir mūsų laikais. A. Gornatkevičius savo pastatymu kviečia žiūrovą mąstyti apie ydingą žmogaus prigimtį ir galimybę ją įveikti. Ar įmanoma sustabdyti žmogiškumo pamatus griaunantį žiurkiškumą?
Spektaklio kūrybinė grupė
Režisierius Augustas Gornatkevičius, dramaturgė Sigita Ivaškaitė, scenografė Sigita Šimkūnaitė, drabužių dailininkė Simona Davlidovičiūtė, kompozitorė Jūra Elena Šedytė, šviesų dailininkas Julius Kuršys.
Vaidina
Indrė Patkauskaitė, Daumantas Ciunis, Greta Bendžė, Saulius Ambrozaitis, Mantas Bendžius, Ilona Kvietkutė, Tomas Stirna, Agnė Šataitė, Arvydas Dapšys, Gintarė Latvėnaitė-Glušajeva, Vilma Raubaitė.
Augusto Gornatkevičiaus spektaklis „Žiurkės“ pagal Nobelio premijos laimėtojo Gerharto Hauptmano pjesę. Dviejų dalių tragikomedija. Trukmė – 3 val. (su pertrauka).
