Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Prie pat Vilniaus kertamas ąžuolynas!

www.alkas.lt
2022-07-28 12:31:52
4
Naikinamas ąžuolynas prie Vilniaus | Asociacijos Gyvo Žalio nuotr.

Naikinamas ąžuolynas prie Vilniaus | Asociacijos Gyvo Žalio nuotr.

Lietuviai dažnai save pristato kaip tautą, jaučiančią ypatingą ryšį su gamta ir giriomis, nors tuo pat vis garsiau pasisakanti aktyvi visuomenė ir aplinkosaugininkai įspėja apie sparčiai naikinamus miškus ir brandžius ąžuolynus. Ir ne tik gūdžiose giriose, bet ir prie pat miestų gyvenviečių, kur brandžius, gyventojų mylimus ąžuolynus ir kitą vertingą rekreacinį mišką keičia medienos pramonei naudingi jaunuolynai.

Tokį virsmą jau gerą dešimtmetį stebi netoli Vilniaus gyvenantys Grigiškių ir Lentvario gyventojai, matantys, kaip pagal biurokratines kirtimų taisykles nyksta jų mėgstamas Dirkliškių miškas.

Šis maždaug Vingio parko dydžio miškas yra ypatingai gausus brandžiais, retai kur tiek daug vienoje vietoje aptinkamais ąžuolais, įvairiais lapuočiais bei  šimtametėmis  pušimis. Gamtininkai svarsto, kad tai miškas turintis Sengirės požymių – Lietuvoje tokių ąžuolynų yra likę nedaug.

„Tai labai aplinkinių gyventojų mylimas, brandus miškas, kuriame anksčiau tilpo visi – ir žmonės, ir gyvūnai” –  sako jį aprodžiusi Vokės bendruomenės gyventoja Jurgita Rotomskienė.

Vaikščiodama puikiai pažįstamais takais ji rodo nedideliame miške esančias gamtos vertybes ir pasakoja apie ilgametes pastangas jas apsaugoti nuo valstybės planų jį „pagrąžinti“ plynėmis, o vėliau apsodinti monokultūriniais jaunais medynais.

Viskas teisėta, bet ar teisinga?

„Kai pradėjau čia gyventi, pažinau gamtą, nes čia buvo tiek daug visokios įvairovės. Apsigyvenau ir įsimylėjau šitą mišką“, – pasakojimą pradėjo ji.

J. Rotomskienė Lietuvos miškų politika domisi jau ilgai, ne vienerius metus savo kritiką ir nuogąstavimus dėl neatsakingos miškotvarkos perduoda atsakingoms institucijoms, pasisako šalies žiniasklaidoje, taip pat dalyvavo Nacionalinio miškų susitarimo rengimo procese.

„Viskas teisėta, bet ar teisinga?“ – retoriniu klausimu aktyvi Vokės bendruomenės apibūdina tai, ką mato vykstant savo pamėgtame miške. 

„Kaip visuomenė turime labai daug klausimų, ar dabartiniai mūsų miškų įstatymai ir miškotvarkos taisyklės yra teisingos ir atliepiančios gyventojų poreikius, abejojame dėl atsakingų asmenų požiūrio į tai kas vyksta mūsų miškuose bei kokia informacija apie vykdomus darbus pasiekia viešumą“, – tęsia ji.

Plynai kertami net ąžuolynai

“Šiame kalvotame miške gausu tiek „šviežių“ plynųjų kirtimų, tiek anksčiau iškirstų plotų, kuriuose jau stiebiasi atsodinti medeliai. Dalis plynių aptvertos.

Kita miško dalis liudija, kaip atrodė tie iškirsti plotai” – J. Rotomskienė veda didelių brandžių ąžuolų alėja palei miško pelkę ir rodo įvairiomis medžių ir kitų augalų rūšimis apaugusį plotą, kurį, anot jos, taip pat netrukus ketinama iškirsti.

Ji prisimena, kad anksčiau miško pelkėje buvo galima pastebėti retų paukščių, tokių kaip pilkieji garniai, gervės, baltieji garniai, pašnekovė sako sutikusi ir didžiųjų dančiasnapių. Dabar kitoje pelkės pusėje medžių nematyti.

„Kai iškirto mišką aplink pelkę, šitų paukščių nebemačiau“, – apgailestavo ji. Rotomskienė teigia, kad miškas kertamas jau dešimtmetį, pradžioje – nedideliais plotais-biržėmis ir tik žiemą. Vis tik pastaraisiais metais pradėta kirsti plynai ir pavasarį, kuomet miške gyvenantys paukščiai peri ir augina jauniklius.

„Anksčiau ši vietovė aplink gyvenantiems žmonėms tarnavo, kaip flora bei fauna turtinga rekreacinė teritorija. Dabar virsta nuobodžiu jaunuolynu, iš kurio gyvūnija ir žmonės išvaryti“, – pasakoja Vokės bendruomenės narė.

Kaip ir privalu, iškirstos biržės atsodinamos, tačiau tik medienos pramonei patogiausiomis eglėmis. –  pažymi J. Rotomskienė. Jos teigimu, skaudžiausia, kad iškertami ir jaunuolynais verčiami būtent brandūs ąžuolynai. Ji įsitikinusi, kad iškirstas miškas atsodinamas grindžiant vien ekonomine nauda – ateities kirtimams.

„Deja, bet šis miškas, nors ir yra išsidėstęs tarp dviejų gyvenviečių, yra tvarkomas visiškai neatsižvelgiant nei į gamtos tausojimą, nei į socialinę vertę, nei į ekologinę jo naudą aplinkinėms bendruomenėms“, – pabrėžia J. Rotomskienė.

„Kartą nuvykus prie dar augančio, bet planuose numatyto iškirsti ąžuolyno, pamatėme, kad jame ąžuolai – vos tepasiekę brandą. O dar galėtų daug dešimtmečių vešėti. Vis dėlto, dokumentai reikalauja iškirsti, nepaisant, kad prie pat jau plyti anksčiau augusio įspūdingo ąžuolyno kelmai“, – prisimena J. Rotomskienė.

Miškas aplink gyvenvietę virsta plynu lauku 

Rotomskienė pasakoja, kad, dėl šalia Grigiškių gyvenvietės esančiame miške vykstančių ūkinių kirtimų, ne kartą besikreipusi tiek į Aplinkos ministeriją, tiek į Valstybinę miškų tarnybą. O šios, tikina vietinės bendruomenės gyventoja, problemų nemato ir plynuosius kirtimus šalia gyvenviečių pateisina esančia tvarka.

Grigiškių gyventoja dalinasi istorijomis apie valstybės institucijų manipuliacijas, esą kirtimai grindžiami būtinybe pašalinti menkaverčius medžius, nors dažnu atveju kirtavietėse prieš tai augę ir labai vertingi, brandūs medžiai.

„Pradėjau rašyti raštus. Atvažiavo iš Aplinkos ministerijos, stovi kirtavietėje ir sako: „čia menkavertes drebules iškirtome“. Sakau: „pažiūrėkite, čia pušys auga, pušys!“ Vis tiek, sako, kad čia buvęs drebulynas. Paklausiau ką sodins, sako – egles! O jas sodina, nes tai geras medis pramonei, bet daugiau nieko“, – nusivylimo neslėpė Vokės bendruomenės narė.

„Pavadinta, kad drebulės vyrauja, ir iškirto plynai. O už 30 metrų ir vėl kirtimas“, – aprodydama mišką pažymi ji.

Dirkliškių miškas išsidėstęs ant Vilniaus miesto ir Trakų rajono savivaldybių ribos ir beveik visas priklauso būtent pastarajai bei didžiąja dalimi yra ūkinės paskirties.

Nors miškas driekiasi tarp kelių vis didėjančių gyvenviečių ir yra mėgstama laisvalaikio vieta, mišką galima kirsti ūkio tikslams. Vienais metais buvo kertama viena kelio pusė, kitais metais – kita“, – einant mišku pasakoja J. Rotomskienė.

Bendruomenė siekia rekreacinio miško statuso

Bendruomenė aktyviai siekia, kad miško kategorija būtų pakeista iš IV (ūkinės) į II (apsauginiai-rekreaciniai miškai), dėl to taip pat ne kartą kreiptasi į minėtas institucijas.

Tačiau, pasak J. Rotomskienės, įgyvendinti gyventojų prašymus atsisakoma, argumentuojant, kad, norint miškus apsaugoti, būtina įrengti infrastruktūrą – pasivaikščiojimo takus, suoliukus.

„Oficialiuose atsakymuose teigiama, kad vadovaujantis miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvais IIB grupės miškuose turi būti atitinkama rekreacinė įranga ir infrastruktūra.

Tokiems pakeitimams būtinos papildomos lėšos, laikas ir darbai. Tik ar bendruomenėms, kurių nariai su vaikais eina pasivaikščioti, būtinai turi būti galimybė pasėdėti ant nudažyto suoliuko?

Norisi pareigūnų paklausti: ar įrengus suoliukus miškas pasidaro vertingesnis, kad tik tada mes galime paskelbti jį saugotinu?“– klausia J. Rotomskienė.

Nacionaliniame miškų susitarime šiais metais yra sutarta, jog gyvenamųjų teritorijų kaimynystėje esantys miškai turi būti skirti gerinti gyvenamosios, gamtinės ir rekreacinės aplinkos kokybę, todėl ten turėtų būti vykdoma tik tausojanti gamtinė miškininkystė, palaikant aukštų medynų dangą, kas iš esmės reiškia plynų kirtimų atsisakymą.

Tačiau kol politinės partijos svarsto nacionalinio miškų susitarimo dokumentą, toliau yra kertami ir planuojami kirtimai aplink gyvenvietes ir saugomose teritorijose.

Todėl bendruomenė planuoja kreiptis į Seimo narius, kad esminiai sutarimai greičiau nugultų į teisės aktus ir miškai aplink gyvenvietes būtų apsaugoti. 

VU mokslininkas: tai didelės ekologinės ir rekreacinės vertės miškas, kurį būtina išsaugoti

Tuo metu Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto geografas dr. Ričardas Skorupskas sako, kad Dirkliškių miškas išskirtinis ir vertingas, kadangi, kaip ir Grigiškės, išsidėstęs Vokės upės žemupyje, ant Neries slėnio terasų.

Jis pažymi, kad miškingi vietovės šlaitai, kalvotas, daubotas ir pelkėtas reljefas sudaro natūralias ir itin palankias galimybes vešėti mišriems lapuočių-spygliuočių miškams. Juose, anot R. Skorupsko, puikios sąlygos klestėti ąžuolams. 

„Būtent tokie medynai, kurių amžius siekia net 120–170 metų vyrauja likusiose šio miško dalyse. Akivaizdu tai, kad didžiausia šio miško vertė ne ūkinė, o vis didėjanti ekologinė ir rekreacinė.

Aplink vykstant intensyviai urbanizuotų teritorijų plėtrai, šis miškas lieka vienintele artimiausia rekreacine teritorija gyventojams“, – būtinybę apsaugoti šį mišką pabrėžė ekspertas.

Grigiškių atvejis yra geras pavyzdys, parodantis, jog plečiantis urbanizuotoms teritorijoms, svarbu aplink gyvenvietes apsaugoti ekologiškai vertingus miškus, tarnaujančius, kaip buferinė, apsauginė zona, užtikrinsianti gyventojų sveiką gyvenamąją aplinką ir rekreacinius poreikius – apibendrino mokslininkas R. Skorupskas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Gamtininkai sunerimę – Punios šilas ir vėl bus kertamas
  2. Prisijunk prie iššūkio „Vasara be plastiko“!
  3. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ surengs piketą prie Konstitucinio Teismo
  4. Vilniaus centre įsikurs žaliuojantis miškas
  5. Tyrimas atskleidė, kas labiausiai prisideda prie Lietuvos žinomumo
  6. Lietuvos šeimų sąjūdis tęs protesto akciją prie Seimo
  7. Prezidentas: nerimą kelia ir pajėgų telkimas prie sienos su Ukraina, ir Baltarusijoje
  8. Visuomenė susirūpinusi statybomis Vilniaus senamiestyje
  9. N. Balčiūnienė: Tikiu, kad pėsčiųjų žygiai įkvėps vilniečius branginti Vilniaus kraštovaizdį (nuotraukos)
  10. Įteikta peticija, raginanti švelninti šernų naikinimo politiką
  11. Dvi savaites miškai – po padidinamuoju stiklu
  12. S. Lazauskas. Slapta aplinkos ministro darbo grupė apie kurią viešai neskelbiama. Kas dalinasi Lietuvos miškus? (narių sąrašas)
  13. Gydantis miškas – vizija Lietuvai (video)
  14. Plyni kirtimai draustiniuose įšaldomi iki Nacionalinio miškų susitarimo
  15. Nacionalinio susitarimo dėl miškų dokumentas – jau netrukus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. KUR PASIRAŠYTI says:
    1 metai ago

    REIKALAVIMĄ išsaugoti ąžuolyną?
    Pasirašyti turėtų ne tik vilniečiai!

    Atsakyti
  2. šalin rankas says:
    1 metai ago

    nuo liberalizmo ir krikščionybės samplaikos! Kiek reikės, tiek ir iškirs.

    Atsakyti
  3. Tirštas vakuumas says:
    1 metai ago

    Kągi, ,,ačiū” Šimašenkai.

    Atsakyti
  4. P.Skutas says:
    1 metai ago

    Čia visas Vilnius turėtų sušukti, gal tada Aplinkos ministras išgirstų. Na, kiek galima tą Vilnių niokoti visais atžvilgiais lyg tai būtų ne Lietuva, o kokia jos kolonija, kurią gali melžti be jokios atsakomybės…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas | Asociatyvi, Unsplash nuotr.

Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas!

2023 09 10
Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai | „Vilniaus plano“ nuotr.

Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai

2023 09 10
Panevėžys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Panevėžys kviečia dovanoti medelius

2023 09 10
Ukraina sumuš maskolius | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kremlius valosi kruvinus batus į Jungtines Tautas

2023 09 09
Raginama stabdyti šimtamečių medžių kirtimus greta Vilniaus | lrs.lt nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Lietuvoje toliau šniojamos girios ir miškai

2023 09 09
Seminarija | punskas.pl nuotr.

Kresų muziejus Seinuose arba nutylėta didinga Lietuvos praeitis

2023 09 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10
Kuo papildyti pavasarinį stalą?
Gamta ir žmogus

5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje

2023 09 10
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė rudens sesijos darbų programai

2023 09 10
Vaikų darželis | Pixabay nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus darželiuose privalomo pietų miego nebus

2023 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas Vaiškūnas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Petras apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau
  • Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
0
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ planuoja nuo šio žiemos sezono (spalio pabaigoje) didinti esamų skrydžių dažnį tarp Vilniaus ir Frankfurto, kuris...

Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

by daiva
2023 09 11
2
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Skaityti toliau

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
0
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Šiandien išmanieji prietaisai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo būdo dalimi. Technologijų žinovė pataria, kaip tinkamai prižiūrint prietaisus pilnai išnaudoti jų galimybes...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas Vaiškūnas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Petras apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Romas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
Kitas straipsnis
Vilnius ieško išeičių dėl stringančio statinių atnaujinimo

Pastatų atnaujinimui – dar 20 mln. eurų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai