Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto doktorantė, Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė-Kuncienė spalio 29 d. Vilniuje vykusiame nacionaliniame jaunųjų mokslininkų konkurse „Tyrėjų Grand Prix“ pelnė pirmąją vietą ir 2 tūkst. eurų prizą. Žiūrovus sužavėjo jos tyrimas, atskleidžiantis, kaip išgelbėti pilkųjų ruonių jaunikliai prisitaiko prie gyvenimo Baltijos jūroje.
Kaip sekasi į laisvę sugrįžusiems ruoniukams?
L. Lupeikaitė-Kuncienė tyrinėja reabilituotų pilkųjų ruonių išgyvenamumą ir prisitaikymą natūralioje aplinkoje. Tyrimą paskatino paprastas, tačiau moksliniu požiūriu svarbus klausimas: kas nutinka išgelbėtiems ruoniukams, kai jie, sustiprėję Lietuvos jūrų muziejuje, paleidžiami atgal į Baltijos jūrą?
Muziejuje jau daugelį metų slaugomi nusilpę ir sužeisti ruonių jaunikliai. Nuo 2022 m. tam skirtas ir specialiai įrengtas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.
Tačiau vien išgelbėti gyvūną nepakanka. Svarbu išsiaiškinti, ar paleistas į laisvę jis geba savarankiškai maitintis, susirasti tinkamas gyvenimo vietas ir išvengti pavojų.
Atsakymų mokslininkė ieško pasitelkdama prie ruonių pritvirtinamus siųstuvus. Jie leidžia stebėti gyvūnų keliones, nardymo ypatumus ir išlipimus į krantą.
Tyrimas parodė, kad į laisvę paleisti ruoniukai plačiai pasklinda po Baltijos jūrą ir atranda vietas, kuriose renkasi kiti ruoniai. Pirmąjį mėnesį jie aktyviai tyrinėja aplinką, o vėliau jų elgesys tampa kryptingesnis – daugiau dėmesio skiriama maitinimuisi ir medžioklei.
Apie siųstuvais stebimas išgelbėtų ruoniukų keliones „Alkas.lt“ rašė ir anksčiau. Tokie stebėjimai padeda geriau pažinti saugomų jūros žinduolių elgesį ir planuoti jų apsaugą.
Nugalėtoją išrinko žiūrovai
Konkurso „Tyrėjų Grand Prix“ finale dalyvavo dešimt jaunųjų mokslininkų. Jų pristatymus vertino ir komentavo specialistų komisija, tačiau nugalėtoją balsuodami išrinko žiūrovai.
L. Lupeikaitė-Kuncienė prisipažino, kad pasirodymas maždaug 300 žmonių auditorijai buvo nemenkas išbandymas.
„Jaudinausi, nes salė buvo pilna, susirinko apie 300 žmonių. Aš nepratusi kalbėti tokioms didelėms auditorijoms. Mentoriai mokė įvairių praktikų, kaip nusiraminti, todėl pavyko susitvarkyti su jauduliu tiek, kad jis netrukdytų kalbėjimui. Bet vis tiek beprotiškai jaudinausi“, – pasakojo mokslininkė.
Iki paskutinės akimirkos ji nesitikėjo laimėti pagrindinio prizo.
„Ypač kai jau apdovanojo visus vieną po kito ir tik ta pirma vieta liko, atrodė, kad jau tikrai neįmanoma laimėti. Ir kai paskelbė – nerealu. Smagu, kad visas sunkus darbas atsipirko“, – džiaugėsi doktorantė.
Jos manymu, sėkmę lėmė ne tik mokslinio darbo vertė, bet ir žmonėms artima tema.
„Turbūt didžiausią sėkmę konkurse lėmė jautri tema – ruonių gelbėjimas. Tai yra daugeliui, ne tik mokslininkams lengvai suprantama tema. Žinoma, tyrimas buvo svarbus, nes labai daug sužinojome apie saugomą rūšį“, – sakė L. Lupeikaitė-Kuncienė.
Mokslininkės darbai įvertinti ir tarptautiniu mastu
Šis laimėjimas – ne pirmasis reikšmingas L. Lupeikaitės-Kuncienės mokslinio darbo įvertinimas.
2026 m. birželį ji tapo pirmąja lietuve, pelniusia UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ jaunųjų mokslininkų apdovanojimą „MAB Young Scientists Award – Prince Albert I of Monaco“.
Tarptautinis apdovanojimas jai skirtas už tyrimus, padedančius suprasti, kaip po reabilitacijos Baltijos jūroje prisitaiko pilkieji ruoniai. Mokslininkės ir jos bendradarbių surinkti duomenys suteikia naujų žinių apie šių gyvūnų judėjimą, gyvenimo vietų pasirinkimą ir išsaugojimo galimybes.
Laukia disertacijos gynimas
Po konkurso L. Lupeikaitė-Kuncienė ketina trumpai atsikvėpti ir toliau ruoštis doktorantūros baigiamojo darbo gynimui.
„Tema ta pati, tik publika kitokia. Čia viskas buvo laisvu formatu, reikėjo paaiškinti kuo paprasčiau, kad žmonės suprastų, apie ką kalbi. O ten reikės gintis prieš mokslininkus, todėl bus šiek tiek sudėtingiau. Bet kojas jau apšilau“, – juokavo ji.
Savo ateitį biologė ir toliau sieja su jūros žinduolių tyrimais.
„Kad ir kaip būtų, ruoniai vis tiek yra mano sena meilė, tai manau, kad ir toliau tęsiu savo veiklą šioje srityje“, – sakė mokslininkė.
Konkurso finale dalyvavo ir kitas Klaipėdos universiteto atstovas – vadybos krypties doktorantas Marius Zamkauskas. Jis pristatė tyrimą apie tai, kaip organizacijų žinios, darbuotojų patirtis, nustatytos tvarkos ir ryšiai gali sustiprinti jų atsparumą.
Iš viso finale varžėsi dešimt jaunųjų tyrėjų iš šešių Lietuvos mokslo ir studijų įstaigų. Jų darbai apėmė medicinos, dirbtinio intelekto, aplinkos mokslų, muzikos ir kitas sritis.
„Tyrėjų Grand Prix“ siekia skatinti jaunuosius mokslininkus savo tyrimus pristatyti taip, kad juos suprastų ne tik atitinkamos srities žinovai, bet ir plačioji visuomenė.
Parengta pagal Klaipėdos universiteto ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pranešimus.
