Trečiadienis, 1 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Rimui Tuminui – 70: Vilniaus mažojo teatro kelionė į žmogų tęsiasi

www.alkas.lt
2022 01 18 09:00
1
Rimui Tuminui – 70: Vilniaus mažojo teatro kelionė į žmogų tęsiasi

Scena iš spektaklio „Belaukiant Godo“, Lauros Vansevičienė nuotr. Vladimiras – Arvydas Dapšys, Estragonas – Andrius Žebrauskas

Sausio 20 d. režisieriui, mokytojui, Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjui ir meno vadovui, Lietuvos nacionalinės premijos bei daugelio kitų apdovanojimų laimėtojui Rimui Tuminui sukanka 70 metų.

Šia iškilia proga sukakties dieną Vilniaus mažasis teatras rengia šventinį vakarą, kurio metu bus parodytas legendinis R. Tumino režisuotas spektaklis „Belaukiant Godo“ (pristatymas įvyko 2002 m.), o po jo nuotolinio ryšio priemonėmis bus susisiekta su sukaktuvininku, nuskambės Maestro skirti Vilniaus mažojo teatro trupės narių bei kitų jo kūrybinių bendražygių sveikinimai.

Sausio 20 d. ir vėliau sukakties sveikinimai skambės bei proginiai renginiai vyks ir interneto erdvėje – visi susidomėję kviečiami apsilankyti Vilniaus mažojo teatro „Facebook“ paskyroje, kurioje bus pristatytas Lietuvoje menkai žinomas režisieriaus kūrybos „islandiškasis laikotarpis“ ir vyks 1995–2003 m.

Islandijos nacionaliniame teatre sukurtų spektaklių archyvinių vaizdo įrašų transliacija.

Režisierius R. Tuminas gimė 1952 m. sausio 20 d. Kelmėje. 1970–1974 m. studijavo televizijos režisūrą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje.

Scena iš spektaklio M. Lermontovo „Maskaradas“ | D. Matvejevo nuotr.

1978 m. baigė režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje (GITIS, J. Tumanovo kursas). 1979–1990 m. dirbo režisieriumi, nuo 1994 m. – vyriausiuoju režisieriumi Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre.

1990 m. įkūrė Valstybinį Vilniaus mažąjį teatrą, nuo 1997 m. iki dabar yra šio teatro meno vadovas. 1995–1998 m. – Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro vadovas, 1998–1999 m., vadovaujant Rimui Tuminui, Lietuvos akademiniam dramos teatrui buvo suteiktas Lietuvos nacionalinio dramos teatro statusas.

Nuo 2007 m. eina ir Valstybinio akademinio J. Vachtangovo Maskvoje (Rusijoje) teatro meno vadovo pareigas.

Nuo 1981 m. dirbo mokytojų darbą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedroje, taip pat yra dėstęs Vilniaus dailės akademijoje.

LMTA vadovavo keliems aktorių kursams, kurių branduolys dabar sudaro Vilniaus mažojo teatro trupės dalį.

Tarp jo išugdytų šiandien garsių aktorių – Inga Burneikaitė, Mindaugas Capas, Arvydas Dapšys, Andrius Žebrauskas, Valda Bičkutė, Ramūnas Cicėnas, Balys Latėnas, Gintarė Latvėnaitė, Vytautas Rumšas (jaun.), Mantas Vaitiekūnas, Daumantas Ciunis, Indrė Patkauskaitė, Agnė Šataitė ir daugelis kitų.

Scena iš spektaklio A. Čechovo „Trys seserys“. Maša – Valda Bičkutė, Irina – Elžbieta Latėnaitė | Vilniaus mažojo teatro archyvo nuotr.

Jo spektakliai buvo ir yra rodomi įvairiose pasaulio teatrų scenose, daugelis pelnė įvairių apdovanojimų tarptautinėse teatrų šventėse.

Kaip kviestinis režisierius yra statęs Suomijoje, Islandijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Italijoje, Graikijoje, Lenkijoje.

Kaip teigia teatrologė, R. Tumino teatro tyrinėtoja, 2012 m. išleistos knygos „Rimas Tuminas: teatras, tikresnis už gyvenimą“ autorė Ramunė Balevičiūtė, režisierius R. Tuminas priklauso tai teatro menininkų kartai, kuri paskutiniaisiais XX a. dešimtmečiais formavo Lietuvos kaip teatro šalies reputaciją: „Autorinio režisūrinio teatro – vizualaus, poetiško, emociškai paveikaus.“

R. Tuminas savo teatrinę karjerą pradėjo XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje – panašiu laiku kaip ir kitas didis lietuvių režisierius Eimuntas Nekrošius (1952–2018).

R. Tuminas Lietuvoje ir užsienyje yra pastatęs per 70 spektaklių. Jo sceninės kūrybos pamatą sudaro rusų klasikos – Michailo Lermontovo, Nikolajaus Gogolio, Aleksandro Gribojedovo, Fiodoro Dostojevskio, Aleksandro Puškino, Levo Tolstojaus – kūrinių interpretacijos; ypatingą vietą jo repertuare užima Antono Čechovo pjesių pastatymai.

Greta – Sofoklio, Vilijamo Šekspyro (William Shakespeare), Karlo Goldonio (Carl Goldoni), Frydricho von Šilerio (Friedrich von Schiller), Samuelio Beketo (Samuel Beckett), Tomo Bernardo (Thom Bernhard), Johanas Volfgangas Getė (Johann Wolfgang Goethe) ir šiuolaikinės lietuvių dramos interpretacijos.

Režisierius Rimas Tuminas | Vilniaus mažojo teatro archyvo nuotr.

Tarp svarbiausių Lietuvoje bei svetur sukurtų ir daugeliui žiūrovų giliai atmintin įsmigusių spektaklių – V. Kukulo, R. Tumino „Čia nebus mirties“ (1988), A. Čechovo „Vyšnių sodas“ (1990, 2000, 2006), „Dėdė Vania“ (1992, 2009), „Žuvėdra“ (1993, 2001, 2009) ir „Trys seserys“ (1997, 2005), B. Brechto „Galilėjus“ (1992), „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (1994, pagal G. Kanovičių), M. Lermontovo „Maskaradas“ (1997, 2010).

„Vaidiname… Schillerį!“ (2000, pagal F. Schillerį), V. Šekspyro (W. Shakespeare) „Romeo ir Džuljeta“ (2001), „Troilas ir Kresida“ (2008), N. Gogolio „Revizorius“ (2001), S. Beketo (Becketto) „Belaukiant Godo“ (2002), M. Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ (2004) ir „Mistras“ (2010), „Uostas“ (2011, pagal įvairių autorių kūrinius).

A. Puškino „Eugenijus Oneginas“ (2013), T. B ernardo (Bernhard) „Minetis“ (2015), Sofoklio „Edipas karalius“ (1998, 2016), J. V. Getės (Goethe) „Faustas“ (2019), „Karas ir taika“ (2021, pagal L. Tolstojų). R. Tuminas režisavo ir operų (D. Šostakovičiaus „Katerina Izmailova“, 2016; P. Čaikovskio „Pikų dama“, 2018, abi Didžiajame teatre Maskvoje).

Režisierius kūryboje remiasi istorine ir kultūrine atmintimi, plėtojamos vaikystės, namų, teatro temos, derinama romantinė pasaulėjauta ir subtili ironija, ekscentrika ir psichologinio teatro požymiai, įvairūs stiliai ir žanrai.

Spektakliams būdingas teatrališkumas, atvira forma, improvizacija. Pasak teatrologės Daivos Šabasevičienės, visoje kūryboje R. Tuminui svarbu atkreipti dėmesį į „švelniąją teatro jėgą“, kuri jam – vienas iš esminių teatro požiūrių. Jis siekia į gyvenimą grąžinti tai, kas laikoma atgyvenomis, – senus daiktus, sąvokas ir jausmus.

Maestro, visą gyvenimą puoselėjęs teatro kaip namų, tai yra repertuarinio teatro su stipriu aktorių ansambliu, sumanymą, yra sakęs: „Aš esu kupinas nevilties, todėl ir sakau: kad ir kur būčiau, Rusijoje, Anglijoje ar Lietuvoje, pradedu teatrą nuo nevilties ir einu į viltį.

Scena iš spektaklio M. Ivaškevičiaus „Mistras“ | L. Vansevičienės nuotr.

Tai – vienintelis kelias“. Jam priklauso ir šie žodžiai: „Teatrą gali suvokti tik laike, tai nėra kažkoks pastatas ar namas. Tokie dalykai neegzistuoja – tai tėra sąlyga. Teatras gali būti gyvas ir be stogo ar sienų.“

Tačiau paklaustas, kuris ligšiolinio kūrybinio kelio žingsnis jam atrodo vertingiausias, prasmingiausias, nedvejodamas nurodo 1990-uosius, Vilniaus mažojo teatro įkūrimo metus ir šio teatro – pirmųjų ir tikrųjų namų – gyvavimo pradžią, kurią ženklino dar 1988 m. sukurtas spektaklis „Čia nebus mirties“.

R. Tuminas teigia viso gyvenimo kūryba ėjęs žmogaus link; jo įsitikinimu, šios krypties laikosi ir Vilniaus mažasis teatras, kuriame, be paties Tumino spektaklių, rodomi ir Gabrielės Tuminaitės, Kirilo Glušajevo, Gintarės Latvėnaitės, Uršulės Bartoševičiūtės, Tomi Janežičiaus bei kitų režisierių darbai: „Kas sugebės atsitverti nuo apgaulių, netikėjimo, būti žmogumi, ieškoti žmogaus, klausti – kodėl jis nelaimingas šiandien? Ką jam skauda? Kaip jam padėti? Kuo greičiau – prie žmogaus.

Vilniaus mažasis teatras turi šitą dvasią, šis kelias į žmogų tolimas, bet garbingas.“

Režisierius nuosekliai plėtoja savo teatro viziją, nors teigia paskutiniuoju spektakliu iš jos išsivadavęs, nusimetęs nereikalingą balastą.

Tačiau nesibodi pavadintas konservatoriumi. Praėjusių metų lapkritį J. Vachtangovo teatre pristatęs spektaklį, skirtą šio teatro šimtmečiui – L. Tolstojaus „Karą ir taiką“, jis kalbėjo: „Aš sau uždraudžiau naudoti ekranus, interaktyvius kūrinius, nors scenoje turime didžiulę sieną, ir pagunda ką nors ant jos pakabinti ar parodyti gana didelė.

Režisierius Rimas Tuminas | D. Matvejevo nuotr.

Tačiau to mes sau neleidome. Viską pakeičia šviesos srautai, aktoriai, puikiai perpratę likimus, istoriją. Ir teatro suvokimas – ką mes darome.

Kokius ženklus duodame šiandienos teatrui? Kaip patys suvokiame teatrą? Juk teatro šiuolaikiškumą atskleidžia mąstymo būdas. Ir čia mes šiuolaikiški.“

Pasak R. Balevičiūtės, nuo pat jaunystės studijų Tumino meniniame braiže ryškus kino poveikis: kūrėjas naudoja daugelį kino raiškos priemonių, yra labai jautrus šviesai scenoje, skirtingų planų kaitai.

„Archyvuose galima aptikti nemažai jo neįgyvendintų kinematografinių sumanymų apmatų, scenarijų. Net buvo sugalvojęs sukurti vaidybinį filmą – tarsi kokią poetinę autobiografiją a la Fellini.“

Beje, Tuminas dažnai lyginamas su didžiuoju italų kino meistru, vadinamas „teatro Fellini’iu“ (Federico Fellini). Atsitiktinumas ar lemtis – jie net gimę tą pačią dieną – sausio 20-ąją. Lietuvių režisierius yra prisipažinęs, kad žiema jam – pats teatrališkiausias metų laikas.

Žiemos vaizdinių kupinas ne vienas jo spektaklis: pradedant pirmuoju Jordano Radičkovo „Viduržiemiu“ (Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras, 1978), ir baigiant Puškino „Eugenijumi Oneginu“ (J. Vachtangovo valstybinis akademinis teatras, 2013); o kur dar legendinis Michailo Lermontovo „Maskaradas“ (Vilniaus mažasis teatras, 1997), Čechovo „Trys seserys“ (Vilniaus mažasis teatras, 2005), Aleksandro Gribojedovo „Vargas dėl proto“ (teatras „Sovremennik“, 2007)…

Vaizdingumą ir jausmingumą supinančiuose Tumino spektakliuose labai svarbus vaidmuo tenka scenografijai ir muzikai, kurią dažniausiai kurdavo ištikimi režisieriaus bendražygiai – scenos dailininkas Adomas Jacovskis (g. 1948) ir kompozitorius Faustas Latėnas (1956–2020).

Tumino spektaklių erdvė – tai kita žemė, ypatinga žaidimo teritorija, kurioje galioja savi dėsniai.

Šiuo metu Maestro R. Tuminas Venecijos Karlo Goldonio (Carl Goldoni) teatre Italijoje kuria spektaklį pagal H. Ibseno dramą „Šmėklos“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliks garsiojo italų režisieriaus Džordžijo Strelerio (Giorgio Strehler) našlė, aktorė Andrėja Jonasona (Andrea Jonasson) .

Kaip pats teigia, jaunystėje žavėjęsis H. Ibseno dramaturgija, o dabar ypač didelio jaudulio repeticijoms teikia susitikimas su Dž. Strelerio, kurio kūryba jam visada buvo labai svarbi, žmona bei kitais draugais italais.

R. Balevičiūtė: „Nors pastarųjų metų Rimo Tumino kūryboje mažiau ekscentrikos ir paradoksų, vienas dalykas nesikeičia: asociatyvūs sceniniai vaizdiniai, panardinti į jausmingai sodrią, muzikos ir šviesų žaismo pripildytą atmosferą, žiūrovams leidžia pasijusti šventiškai, patirti šventę, kuri, būdama „tobulos bendrumo formos manifestacija“, išreiškia Tuminui itin artimą Strelerio „teatro žmonėms“ sumanymą.“

R. Tuminas palaiko glaudžius ryšius su italų teatralais, žadamos Vilniaus mažojo teatro gastrolės Italijoje. Visiems laukiant, kada gi Maestro sukurs naują spektaklį Vilniaus mažajame teatre, režisierius žada, kad naujo spektaklio parengiamieji darbai prasidės jau šiais veiklos metais.

Parengta pagal Valstybinio Vilniaus mažojo teatro pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vilniaus tarptautinė teatro šventė „Sirenos“ šiemet prasidės ant dviračio
  2. Šiuolaikinio Kauno mito trilogija – kelionė į naują miesto tapatybę
  3. Vilniaus mažajame teatre rengiamas vakaras Faustui Latėnui atminti
  4. Už įsimintiniausius darbus mėgėjų teatro kūrėjams įteikti apdovanojimai
  5. „Jaunojo Europos teatro“ konkursą laimėjo LMTA bakalaurai
  6. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos etnomuzikologai pažymės savo katedros 25-metį
  7. Rimas Tuminas paskelbs teatro festivalio pradžią
  8. Švenčiamos garsaus muzikologo ir sąjūdininko J.Juzeliūno 100-tosios gimimo metinės (nuotraukos)
  9. Netekome žymaus režisieriaus Eimunto Nekrošiaus
  10. Italija su Eimuntu Nekrošiumi atsisveikino lietuviškai
  11. Miestuose ir miesteliuose pasakojimuose ir spektakliuose pristatomas M. K. Čiurlionis
  12. Medikus sudomino muzikos poveikis sveikatai
  13. Garsi etnomuzikologė Dalia Urbanavičienė švenčia neeilinį gimtadienį (nuotraukos, video)
  14. Romoje rengiamas pokalbis apie Eimunto Nekrošiaus kūrybos svarbą Italijoje
  15. Telšių valstybės archyvo filialo fondus praturtino dar vienas dokumentų rinkinys
  16. Kūrybiniuose užsiėmimuose atgijo juodoji keramika ir baltų raštai
  17. Birbynininkui, kompozitoriui prof. Pranui Tamošaičiui būtų sukakę 90
  18. Jau šį savaitgalį Vilniuje vyks studentų chorų šventė
  19. Bus įteikta antroji Čiurlionio paskata-stipendija
  20. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija kviečia teikti siūlymus dėl 2023 ir 2024 atmintinų metų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Pokalbis su režisieriumi says:
    11 mėnesių ago

    60 minučių. Rusijos karas Ukrainoje: Kijevo meras skelbia, kad „miestas įžengia į gynybos fazę“
    – lrt.lt/mediateka/irasas/2000202866
    Nuo 01:31:15

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Burlaivis | klaipeda.lt nuotr.

Kūrybinės varžytuvės moksleiviams apie gimtąjį miestą

2023 02 01
Greitoji pagalba | sam.lt nuotr.

Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka

2023 02 01
Juozas Kavaliauskas apdovanotas Už tradicinio kalvystės amato išsaugojimą ir populiarinimą Druskininkų krašte | Druskininkų savivaldybės nuotr.

Druskininkai pagerbė miestui nusipelniusius žmones

2023 02 01
Nuo vasario 1 d. lydekas žvejoti draudžiama

Nuo vasario 1 d. keičiasi žvejybos reikalavimai

2023 02 01
Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė | lrkm.lrv.lt nuotr.

Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė

2023 02 01
Vilniaus rotušė | vilnius.lt nuotr.

Atsinaujinusi Rotušė kviečia į pristatymą

2023 02 01
Birštonas vėl tarp laimėtojų: tapo „Sėkmingiausia 2022 m. turizmo traukos vietove“ | V. Grigo nuotr.

Birštonas tarp laimėtojų: turizmo traukos vietovė

2023 02 01
Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2023 02 01
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo

2023 01 31
Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

2023 01 31
Rodyti daugiau

Naujienos

Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių

2023 02 01
Traukinys | sumin.lrv.lt
Lietuvoje

Tikslinamas „Rail Baltica“ vieno ruožo planas

2023 02 01
Nuotekų valyklos | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Įrengti nuotekų valyklas ne mieste bus paprasčiau

2023 02 01
Dujinė viryklė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Priimamos paraiškos dujų balionų keitimui

2023 02 01
Pasas | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Greitės sprendimų priėmimas dėl pilietybės

2023 02 01
Burlaivis | klaipeda.lt nuotr.
Kultūra

Kūrybinės varžytuvės moksleiviams apie gimtąjį miestą

2023 02 01
STT | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Gerėja Lietuvos Korupcijos suvokimo indeksas

2023 02 01
Greitoji pagalba | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka

2023 02 01
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Žemyna apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Kažin apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Žemyna apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių
  • Tikslinamas „Rail Baltica“ vieno ruožo planas
  • Įrengti nuotekų valyklas ne mieste bus paprasčiau
  • Priimamos paraiškos dujų balionų keitimui
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kūrybinės varžytuvės moksleiviams apie gimtąjį miestą

by Kristina Aleknaitė
2023 02 01
0
Burlaivis | klaipeda.lt nuotr.

Uostamiesčio bendrojo lavinimo mokyklų vyresniųjų klasių mokiniai kviečiami prasmingai paminėti Klaipėdos krašto metus ir įsilieti į kūrybines esė varžytuves „Mano...

Skaityti toliau

Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka

by Ditė Česėkaitė
2023 02 01
0
Greitoji pagalba | sam.lt nuotr.

Žengtas dar vienas žingsnis, įgyvendinant greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarką – antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) šešiolikos GMP pagalbos stočių...

Skaityti toliau

Druskininkai pagerbė miestui nusipelniusius žmones

by Kristina Aleknaitė
2023 02 01
0
Juozas Kavaliauskas apdovanotas Už tradicinio kalvystės amato išsaugojimą ir populiarinimą Druskininkų krašte | Druskininkų savivaldybės nuotr.

Druskininkuose, dvidešimtąjį kartą padėkota labiausiai kurortui nusipelniusiems žmonėms bei prisiminti ryškiausi praėjusių metų sumanymai. Beveik 400 šventės „Druskininkai 2022“ svečių...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Žemyna apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Kažin apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Žemyna apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Bartas apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius

Kitas straipsnis
Mirė poetas, prozininkas ir vertėjas Ramūnas Kasparavičius

Mirė poetas, prozininkas ir vertėjas Ramūnas Kasparavičius

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai